„Visomis išgalėmis stengsimės baigti darbus iki šios datos ir surengti šventę tikintiesiems“, – kalbėjo Kulautuvos ir Paštuvos parapijų klebonas Antanas Gražulis.
Svarbiausi likę darbai – įsigyti baldų, sutvarkyti aplinką ir kai kurias statinio išorės detales.
Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčią teko atstatyti po to, kai dar 2012-aisiais senieji maldos namai sudegė nuo piktavalio padegėjo rankos. Gesinant gaisrą pavyko išsaugoti tik apanglėjusį kryžių ir Mergelės Marijos skulptūrą.
Sudegintą Paštuvos bažnyčią pavyko atstatyti dar 2015 metais, mat projektą itin aktyviai rėmė vietos bendruomenė.
Plotas padidėjo triskart
Bažnyčia statoma ten pat, kur stovėjo prieškario metais iškilęs medinis statinys. Ugnis nespėjo pasiekti netoliese stovėjusios medinės varpinės. Būtent prie jos architektai derino ir naujosios bažnyčios vaizdą.
Naujieji maldos namai bus visiškai kitokie negu senoji bažnyčia ir beveik tris kartus didesni. Panašumų galima įžvelgti tik lyginant deimanto formos stogus. Statinio plotas sieks 315 kvadratinių metrų.
Ar galutinis rezultatas atitiko lūkesčius?
„Nupiešti ant popieriaus visada lengviau negu padaryti, o galutinį sprendimą priima architektas“, – kalbėjo klebonas A.Gražulis. Jis pridūrė, kad tobulų statybų nebūna, visada iškyla nenumatytų kliūčių.
Vykstant darbams teko šiek tiek keisti projektą – sudėtingos konstrukcijos pastato stogą nuspręsta dar sustiprinti, kad jo neįveiktų vis dažniau siaučiantys vėjai.
Dėmesys – ir signalizacijai
Bendra bažnyčios statybos sąmata gali siekti 600–700 tūkst. eurų, didžiąją lėšų dalį skyrė Kauno rajono savivaldybė.
Vien 2021 metų biudžete Kauno krašto bažnyčioms ir jose saugomoms sakralinėms vertybėms Bažnyčių rėmimo programai numatyta skirti 168 tūkst. eurų. Lėšos padalinamos Kauno ir Vilkaviškio vyskupijoms.
Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčiai atstatyti šiemet numatyta 68 tūkst. eurų darbams užbaigti ir baldams įsigyti.
„Bažnyčia yra neatskiriama visuomenės dalis: maldos namuose dažnai vyksta kultūros renginiai, sakralinės muzikos koncertai, parapijose teikiamos ritualinių apeigų paslaugos“, – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Pasak mero, bažnyčią ir savivaldą sieja bendri tikslai – siekiama stipresnės, darnesnės, saugesnės, labiau susitelkusios vietos bendruomenės. Tai ypač aktualu dabar, kai karantinas į žmonių gyvenimą atnešė daug įtampos ir streso.
Penkios Kauno rajono bažnyčios yra įtrauktos į Kultūros paveldo registrą, o daugelyje šventovių yra kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, todėl savivaldybė privalo jomis rūpintis. Medinius pastatus lengvai pažeidžia ugnis, todėl pirmiausia lėšų skirta bažnyčių priešgaisrinei signalizacijai įrengti.
Kauno rajone yra ir tikrų architektūros šedevrų, vienas jų – gotikinė Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia – pernai buvo prikelta naujam gyvenimui.
Medinės architektūros paveldu ir savo istorija įdomios Babtų Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, Vandžiogalos Švč.Trejybės bažnyčia, Margininkų Švč.Mergelės Marijos Škaplierinės bažnytėlė.
Vyras išvengė atpildo
Psichikos sutrikimų turintis vyras Paštuvos Šv.Barboros bažnyčią sudegino 2012-ųjų gegužės 9-osios naktį, o Kulautuvoje stovėjusius maldos namus ugnis nusiaubė spalio 4-ąją.
Kriminalistai dėl šių nusikaltimų sulaikė Raudondvario (Kauno r.) gyventoją, kuriam šiuo metu 39-eri. Vyras prisipažino surengęs mažiausiai 13 išpuolių prieš maldos namus įvairiuose šalies rajonuose ir planavęs jų dar daugiau.
Iš pradžių įtariamasis aiškino kerštavęs dvasininkams, vėliau – vykdęs ateivių nurodymus. Vyras pareiškė, neva ateiviai su jo šeima daro bandymus ir šiam tikslui naudojasi Bažnyčia.
Kauno apylinkės teismas 2013-ųjų gruodžio 31 dieną priėmė nutartį, kad įtariamasis negali atsakyti už savo veiksmus. Jam skirtas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje.
