Kauno savivaldybė, norėdama geriau kontroliuoti, kokie asmenys gyvena socialiniuose būstuose, dabar su nuomininkais sudaro terminuotąją trejų metų sutartį. Jei asmuo pažeidžia nuomos sutarties taisykles, jis tokį butą turi palikti.
Įpratę, kad socialiniuose būstuose anksčiau galėdavo gyventi iki pat savo mirties, kauniečiai netiki, jog naujos taisyklės tikrai veikia. Kai įsitikina, kad valdininkai nejuokauja, ima ieškoti teisybės.
Anksčiau socialinių būstų gyventojai būdavo iškeldinami dėl skolų ar girtavimo, o dabar butų dažniau netenka dėl visai kitų priežasčių. Viena jų – pas tokių būstų gyventojus įsikuria bute gyvenamosios vietos nedeklaravę žmonės, net jei tai ir jų suaugę vaikai. Taip nutiko ir Kaune gyvenančiai romų tautybės Nelai Arlauskienei.
Atsikraustė iš Baltarusijos
59 metų N.Arlauskienė pasakojo, kad gimė Baltarusijoje, būdama dar visai jauna susipažino su tautiečiu kauniečiu Nikolajumi Arlausku, kuris lankėsi jos šalyje.
„Pas mus buvo priimta, kad merginos ištekėdavo anksti. Todėl kai man buvo 16-a, o Koliai – 20 metų, mes susituokėme. Atvykau į Kauną ir įsikūrėme pas vyro tėvus“, – pasakojo moteris.
Pora susilaukė trijų sūnų – dvynių, kuriems dabar 41-eri, ir dabar jau 28 metų jaunėlio. Gyvendama Kaune moteris išmoko kalbėti ir skaityti lietuviškai, tik rašyti nemoka.
N.Arlauskienė tikino, kad Baltarusijoje baigė 7 klases, vėliau jau niekur nesimokė, augino vaikus.
„Kol buvau jaunesnė, kartais važiuodavau į Baltarusiją, ten dirbdavau įvairius nelegalius darbus, užsidirbusi vėl grįždavau. Gyvenome pas įvairius gimines. Prieš 14 metų stojau į eilę socialiniam butui gauti“, – pasakojo moteris.
Skyrė tvarkingą nedidelį būstą
Pasak N.Arlauskienės, suaugę dvyniai sūnūs persikraustė į Jurbarko rajoną, Skirsnemunę. Vienas sukūrė šeimą ir gyvena nuomojamame būste. Kitas įsigijo seną namą. Po 2009 metų ekonominės krizės, kaip ir daugelis tautiečių, jos vyras N.Arlauskas emigravo į Didžiąją Britaniją. Drauge išvyko ir jauniausias sūnus.
Jie rėmė Kaune likusią N.Arlauskienę, bet kadangi ji vis neturėjo nei darbo, nei savo namų, 2018 metais savivaldybė jai skyrė socialinį būstą Kalniečių gatvės 166-ajame name.
Romė įsikūrė 39 kvadratinių metrų ploto tvarkingame vieno kambario bute. Moteris tapetais tik išklijavo kambarį ir koridorių, nes didesnio remonto nereikėjo. Dabar namus puošia kelios aukso spalvos interjero detalės – veidrodis ir paveikslai su tokios pat spalvos rėmais, kelios statulėlės. Svetainė išklota dailiais kilimais.
„Maniau, čia ramiai ir lauksiu senatvės“, – guodėsi N.Arlauskienė.
Netiki, kad buto romei reikia
Šių metų vasario pradžioje moteris iš savivaldybės gavo pranešimą, kad ji pažeidė nuomos sutartį, nes vėlavo mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, nežinia už kokias lėšas gyvena, nesistengia dirbti ir dėl to socialinį būstą turės palikti iki rugpjūčio 2 dienos.
N.Arlauskienė tvirtino, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 175 eurų socialinę paramą.
„Sutinku, kad mokesčius kartais pavėluodavau kelias dienas sumokėti. Bet į laišką sureagavau, dabar moku, kaip reikia. Nuoma kainuoja 67 eurus, dar prisideda mokesčiai, iš viso tam išleidžiu apie 150 eurų. Gyventi padeda artimieji. Pati dirbti negaliu, nes ištinka epilepsijos priepuoliai, geriu daug vaistų, gydytojai sakė, kad man skirs invalidumą“, – pasakojo socialinio būsto gyventoja.
Romė stebėjosi, kad prieš tai tame pačiame būste gyvenęs žmogus už nuomą ir paslaugas buvo skolingas 47 tūkstančius eurų ir tik tada buvo išprašytas iš buto.
„Mano nusižengimai tikrai nedideli ir aš taisausi“, – teigė moteris.
Aptiko ir netikėtą svečią
N.Arlauskienė pasakojo, kad jos šeimą neseniai pradėjo persekioti nelaimės. Prieš keletą metų vyras, tebegyvenantis Didžiojoje Britanijoje, patyrė insultą. Prieš 4 mėnesius sugriuvo jos sūnaus Chrusto Arlausko, gyvenusio Skirsnemunėje, namas.
Moteris teigė, kad kai sūnus liko be pastogės, ėmė lankytis jos namuose ir kartais pernakvodavo, bet ji nemanė, kad dėl to gali turėti nemalonumų.
Kovo pradžioje savivaldybės atstovai, apsilankę N.Arlauskienės nuomojamame bute, rado ir jos sūnų.
„Jis parodė dokumentus, paaiškino, kad yra mano sūnus. Nemanau, kad socialinis būstas yra kalėjimas, nejaugi vaikas negali lankytis ir pernakvoti motinos bute?“ – stebėjosi moteris.
Tačiau savivaldybė netrukus atsiuntė dar vieną raštą, kuriame pranešama, jog N.Arlauskienės bute buvo rastas tame būste gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo, todėl ji pažeidė nuomos sutartį ir socialinį būstą turės palikti ne iki rugpjūčio 2 dienos, kaip buvo pranešta anksčiau, o iki rugsėjo 21-osios.
Tačiau moteris vis dar tikisi, kad valdininkai nebus tokie griežti ir nuomos sutartį su ja pratęs.
Mato prabangų automobilį
Kalniečių gatvės 166-asis devynaukštis tvarkingas. Jo gyventojai pasakojo, kad daugiabutyje yra bene 4 socialiniai butai.
„Dėl Nelos jokių priekaištų neturime. Ji tvarkinga, bute niekada nėra buvę triukšmo. Kad tokie būtų visi lietuviai, tik džiaugtumės“, – tikino kalbinta viena namo gyventoja.
Kita romės kaimynė buvo atviresnė.
„Taip, ši kaimynė gera, bet prie namo tikrai kartais stovi prabangus jos sūnaus automobilis. Susidaro įspūdis, kad jis pinigų turi ir motinai galėtų padėti. Bet gal tas automobilis jam ir nepriklauso, kas čia žino, gal jis jį yra pasiskolinęs ir tikrai gyvena ne taip jau gerai“, – svarstė kaunietė.
Ji sakė, kad neseniai iš kito socialinio buto gyventojas taip pat turėjo išsikraustyti, tai gal jis N.Arlauskienę iš pykčio dėl sūnaus apsilankymų savivaldybei ir paskundęs.
Gyvendavo net iki mirties
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pranešė, kad 2017 metų spalį buvo priimta tam tikra su socialinių būstų nuoma susijusi naujovė.
Anksčiau nuomos sutartys su socialinių būstų nuomininkais būdavo sudaromos neribotam laikui. Neretai nutikdavo taip, kad jame gyvenę žmonės susilaukdavo vaikų, kurie taip pat turėjo teisę gyventi socialiniame būste, paskui – ir jų anūkai.
„Tokie nuomininkai buvo pratę, kad socialiniuose būstuose gyvens iki gyvos galvos, o po jų ir jų vaikai. Net jei jie tapdavo skolingi ar trukdė gyventi kaimynams, iškraustyti juos būdavo sudėtinga“, – pasakojo D.Valiukas.
Sutartis galioja trejus metus
Siekiant, kad savivaldybės atstovai turėtų daugiau galimybių kontroliuoti socialinių būstų nuomininkus ir turėti įrankius, kaip su jais atsisveikinti, jei šiems būstas iš tiesų tikrai nėra būtinas, atsirado naujos taisyklės.
Nuo 2017 metų spalio, kai nuomos sutartis sudaroma su nauju nuomininku, ji pasirašoma trejiems metams. Praėjus šiam terminui ji gali būti pratęsta 6 mėnesiams, metams ar trejiems, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos.
„Savivaldybė perka padorius būstus ir juos suremontuoja, šis turtas vertingas, todėl siekiame, kad jis toks ir liktų. Žmonės buvo pratę, kad socialiniame būste gyvens kiek panorėję. Nors apie naują tvarką pranešame, bet daugelis netiki, kad ji tikrai galioja. Todėl kai pažeidžia nuomos sutartį ir turi išsikraustyti, stebisi ir pyksta“, – kalbėjo D.Valiukas.
Pažeidėjų – ketvirtadalis
Nekilnojamojo turto skyriaus ir savivaldybės socialiniams darbuotojams lankantis N.Arlauskienės bute buvo pastebėta, kad pas ją gyvena pašalinis asmuo.
„Sūnus motiną lankyti gali, bet gyventi, jei ten nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, ne“, – teigė D.Valiukas.
Savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas informavo, kad 2017 metų pabaigoje atsiradus naujai sutarties su socialinių būstų nuomininkais tvarkai iki tų metų pabaigos su nuomininkais buvo pasirašytos 24 sutartys.
Nuo 2018 metų kasmet sudaroma po 100–120 naujų nuomos sutarčių. Nuo to laiko iki dabar 25 procentai tokių nuomininkų pažeidė nuomos sutarties taisykles ir jiems iš socialinių būstų reikėjo išsikraustyti.
Būna, kad bute ir neįsikuria
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus Būsto valdymo poskyrio vedėja Jurgita Vasiliauskienė pasakojo, kad anksčiau socialinių būstų gyventojai tokius namus dažniausiai turėdavo palikti dėl skolų arba dėl amoralaus gyvenimo būdo, dėl to, kad trikdydavo kaimynų ramybę.
„Dabar situacija pasikeitusi. Dėl išgertuvių ar triukšmo skundų beveik nėra. Nuomą ir už paslaugas didesnė dalis kauniečių taip pat sumoka. Randame visai kitokių pažeidimų“, – kalbėjo J.Vasiliauskienė.
Neretai būna, kad kol laukė eilėje socialiniam būstui gauti, asmenų gyvenimas pasikeitė, būstas jiems tapo nebereikalingas. Bet kadangi eilė jį gauti pagaliau atėjo ir formaliai jis jam gali būti skirtas, kauniečiai tokių būstų neatsisako.
„Labiausiai įsiminė vienas atvejis – žmogus, gavęs tokį būstą, jame per pusmetį taip ir neįsikūrė, bandė aiškinti, kad jame planuoja daryti remontą, todėl vis dar negyvena. Akivaizdu, kad jis turėjo kitą pastogę“, – pasakojo J.Vasiliauskienė.
D.Valiukas pridūrė, kad neretai tokius būstus nuomininkai pernuomoja.
Arba gyvena su kitais asmenimis, kurie tam teisės neturi. Pavyzdžiui, vienas vyras vis keitė sugyventines.
Būna atvejų, kai būstą nuomojasi tik dėl to, kad jame deklaruotų gyvenamąją vietą, o pats gyvena kitame mieste ar užsienyje.
Šiuo metu savivaldybė turi per tūkstantį socialinių būstų. 100 jų remontuojama. Kasmet nuperkama dar po 30 butų. Eilėje jų laukia 700 asmenų ar šeimų.
„Į teismą dėl to, kad turi palikti socialinį būstą, kuris buvo suteiktas prieš pusketvirtų metų, kai pradėtos pasirašyti naujos terminuotosios nuomos sutartys, tokie nuomininkai iki šiol nesikreipė“, – sakė D.Valiukas.
Jei iš socialinio būsto išsikraustęs ar iškeldintas asmuo neranda kitų namų, jam gali būti suteikta pastogė nakvynės namuose. Bet, pasak D.Valiuko, tai būna labai reti atvejai.
Svajonių kambario moteriai taip ir neskyrė
Kaunietė Nijolė Katkauskienė yra viena iš tų kauniečių, kurie šiuo metu gyvena Laikino gyvenimo namuose, paprasčiau vadinamuose nakvynės namais.
Moteris 37 metus gyveno socialiniame būste viename Raudondvario plento daugiabutyje, dirbo troleibusų vairuotoja. 2005 metais ji šio darbo neteko, dirbdavo įvairius darbus, kuriuos pasiūlydavo Užimtumo tarnyba.
Prieš 6 metus tapusi pensininke mokėti už buto nuomą ir mokesčių nepajėgė, susidarė 5 tūkstančių eurų skola.
2019 metais moteris dėl to turėjo palikti socialinį butą. To padaryti savo noru nesutiko, todėl palikti pastogę ją įpareigojo teismas.
Nuo to laiko N.Katkauskienė gyvena moterų nakvynės namuose Partizanų gatvėje. Ji gauna 283 eurus pensijos, bet į rankas – tik 198 eurus, nes kiti atskaičiuojami skolai už socialinį būstą padengti.
Kaunietė svajoja, kad jai savivaldybė suteiktų bendrabučio tipo kambarį, bet valdininkai teigė, kad jei asmuo už skolas yra iškraustytas iš socialinio būsto, vėl tokio prašyti gali tik praėjus 5 metams.
