„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ dalyvavęs Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pabrėžė, jog, kalbant apie būsto įsigijimą, reikėtų atskirti du dalykus. Pirma – šiuo metu egzistuoja tiesioginė parama būstui įsigyti, jį nuomoti ar pirmajam būstui jaunoms šeimoms regione pirkti – šios priemonės pasiteisinusios ir įsibėgėjusios.
Naujų priemonių nėra numatyta, kaip ir ambicijų jų plėsti. Kita dalis – plika akimi nematomos, tačiau priemonės, kurios netiesiogiai apribos būsto įsigijimą. Viena tokių – iki šiol neišspręsti klausimai dėl valstybinės žemės sklypų prieinamumo. Plėtotojai pastebi, kad pastatus su nuomojamais sklypais miestuose įsigyti labai rizikinga, nėra aiškios žaidimo taisyklės, mat iki šiol neišspręsti klausimai su Nacionaline žemės tarnyba.
Nusipirkus sklypą, vieną dieną gali sulaukti prašymo susimokėti. Seime šiuo metu kaip tik svarstomas Žemės įstatymo projektas, kuriame siūloma už teisę statyti susimokėti 100 proc. sklypo vertės. Tai, anot M.Statulevičiaus, reiškia, kad būstas tokiame projekte pabrangtų 15 proc. Juolab kad šiuo metu apie 80 proc. visų projektų plėtojama valstybinėje žemėje.
Plėtotojas bent kol kas sklypų įsigyti negali, nes nėra baigtas nuosavybės teisių atkūrimas šalies mastu.
Anot pašnekovo, Lietuvoje itin apribotos galimybės įsigyti pirmąjį būstą. Nors egzistuoja parama, socialinio būsto eilėje šiuo metu laukia maždaug 8 tūkst. šeimų.
„Norisi kalbėti apie platesnį būsto fondo supratimą. Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje 50–60 proc. būstų – nuosavybė, likusi dalis – nuomojama. Lietuvoje nuomos rinka šešėlinė. Municipalinio būsto fondo plėtra niekaip neįsibėgėja, iki šiol sukamės socialinio būsto rate“, – komentavo LNTPA vadovas.
Lietuvoje, anot M.Statulevičiaus, galioja sovietinių laikų higienos normos, būstą tenka statyti remiantis būtent jomis. Nebeprivaloma statyti tik minimalaus 35 kv. m ploto būsto, galima statyti mažesnio ploto.
Tokių butų poreikis yra, nes jauni žmonės perka tokį būstą, kokį išgali įpirkti. Mažo ploto būsto pasiūla menka, visų pirma, todėl, kad tokius būstus sunku suprojektuoti ir pastatyti. Siūloma teisės aktų lygmeniu kalbėti apie mikrobūstus – 15–18 kv. m ploto butus.
Įsivaizduojama, kad jie būtų tarsi sovietiniai bendrabučiai, tačiau iš tiesų tokiuose butuose telpa viskas, ko reikia gyvenimui. Tą įrodo studentų būstai Kaune ir Vilniuje.
Kol kas reikalavimai statytojams keliami tokie, kad itin mažo ploto būstų statyti tiesiog neapsimoka. Kiekvienam tokiam butui būtina vieta automobiliui. Galbūt tokiame bute nereikalinga, jog nuolat šviestų saulė, nes šeimininkas grįžta tik pernakvoti, bet tokie reikalavimai.
Renovacija, anot M.Statulevičiaus, labai svarbi, ypač miestuose, kur nėra potencialo statyti naujų daugiabučių, tik reikėtų skatinti kvartalinę renovacija, mat verslui įdomu renovuoti kvartalą, ne vieną namą.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo, jog dar šį pavasarį Vyriausybė turėtų išspręsti nuo 2017 metų besitęsiantį neapibrėžtumą dėl valstybinės žemės nuomos ir pagaliau įkainoti valstybinę žemę.
„Reikia labai subtiliai žiūrėti, kur tas aukso vidurys, kiek valstybė turi uždirbti, mokestis turi būti subalansuotas. Perspaudus, apleistų gamyklų, sandėlių miestuose nebus įmanoma išjudinti iš mirties taško. O tai reiškia, kad gyventojai kraustysis į priemiesčius, pirks automobilius, savivaldybės privalės įrengti naują infrastruktūrą.
Žemė – tik viena pastato kainos dedamoji. Miestuose žemė gana brangi, sudaro nuo 10 iki 20 proc. statybų kainos, bet bėda ir pats statybų procesas, kuriame daug šešėlio, jis atsilieka inovacijomis. Statybininkų atlyginimai kyla, bet greičiau namai nesistato. Pačios statybos pradeda kainuoti labai brangiai.
Nebe medžiagos, bet statybininko darbo valanda pabrangina ir renovacijos projektus. Inovacijos, skaitmenizacija, biurokratijos mažinimas padėtų atpiginti likusius 80 proc. statybų kainos“, – kalbėjo aplinkos ministras.
S. Gentvilas pritaria, jog auga nedidelių būstų paklausa, bet nesutinka, jog visais atvejais reikėtų mažinti reikalavimus jiems. Jei vadinamųjų chruščiovkių nusprendžiama nerenovuoyti, nes jos neatitinka standartų, mažiems būstams standartų, anot pašnekovo, taip pat nereikėtų paprastinti.
Aplinkos ministras nuogąstavo, jog Lietuvoje atsiranda prabangesni ir miegamieji kvartalai. Atsisakyta minties socialinius butus statyti kažkur atskirai, nes jie pamažu virstų getais, dėl šios priežasties ir buvo imtasi nuomos.
Nuo liepos 1 dienos Teritorijų planavimo įstatymas leis pastatyti papildomą aukštą ar du, jei mainais savivaldybei atiteks ketvirtadalis ploto, kuris būtų skirtas socialiniam būstui. Jei verslas mato naudą Žvėryne didinti pastatų aukštingumą, o savivaldybė tikrai čia neįpirktų socialinio būsto, didinant aukštingumą ketvirtadalis ploto atitektų būtent jo laukiantiems.
Kas dėl renovacijos, ministras pritaria, jog pastatai turi būti ne tik apšiltinti, bet ir pritaikyti naujam standartui. Mes esame moderni visuomenė, tad ir mūsų poreikiai visai kiti.
SADM viceministrė Justina Jakštienė kalbėjo, kad nors plėtojamas socialinis būstas, iki šiol neišspręstos jaunų daugiavaikių šeimų ir neįgalių asmenų problemos – jiems būstas rinkoje mažai prieinamas. Iš ES fondų lėšų 86 mln. eurų planuojama skirti plėtoti būstą būtent šioms dviems grupėms.
Konkreti savivaldybė turėtų nuspręsti, ar būstas būtų statomas, ar perkamas, ar būtų rekonstruojami nebenaudojami pastatai. Svarbu, kad toks būstas nebūtų miesto pakraštyje. Šios investicijos didžiausios iki šiol, skirtos būtent gausioms šeimoms ir neįgaliesiems. Rengiamoje renovacijos strategijoje taip pat įtraukti prieinamumo ir universalaus dizaino aspektai.
Socialinio būsto nuomos laukiama maždaug 7 metus, Vilniuje – 14 metų, Plungėje – 9 metus, Šiauliuose beveik 3 metus. Ar pirkti, ar statyti, ar rekonstruoti būstą savivaldybės sprendžis pagal esamą situaciją rinkoje.
Vilniuje dalis būstų perkama, dalis statoma. Butai perkami rinkos kaina. Jų nusidėvėjimas turėtų būti ne daugiau nei 60 proc. Būsto pasiūla, anot viceministrės, labai maža, paskelbus konkursą, mažai kas butą nori parduoti už rinkos kainą.
Savivaldybė gali nuomoti būstą rinkoje ir pernuomoti tikslinėms grupėms, kurios laukia socialinio būsto. Nuo 2026 metų sausio 1 socialinis būstas turėtų būti suteikiamas per 3 metus.
