„Tvarūs ir į žmonių sveikatą orientuoti išmanūs sprendimai pastatuose ne tik atneša ilgalaikius rezultatus, leidžiančius sutaupyti sunaudojamos energijos, dalį išlaidų už jas, bet ir apsaugo žmones nuo blogos savijautos, prisideda prie jų darbingumo ir motyvacijos išlaikymo. Tam, kad būtų užtikrintas reikalingas komfortas, visus parametrus šiandien jau galima ir išmatuoti“, - sako komercinių pastatų priežiūros ir administravimo įmonės „City Service Engineering“ analitikos centro vadovas Donatas Karčiauskas.
Vėdinimas – ne tik grynam orui, bet ir taupymui
Gyvybiškai svarbus oras priklauso nuo tinkamos patalpų oro ventiliacijos. Ten, kur praleidžiama daugiausia laiko, norėtųsi, kad oras būtų grynas, švarus, neužterštas. Ventiliacijos dėka stovintis oras cirkuliuoja, jis pakeičiamas grynu, pašalinamos dalelės, alergenai, teršalai. Visa tai turi tiesioginės reikšmės darbo produktyvumui.
„Įdomu, kad vėdinant patalpas atidarius langus kad ir tris valandas, oro tarša gali sugrįžti jau po 30 minučių. Todėl vėdinimo sistemos ir tinkamas jų sureguliavimas yra ypač svarbūs. Tai leidžia stebėti šviežio oro apykaitos kiekį, matuojant jį specialiais CO2 davikliais, kurie padeda matyti ir užtikrinti šviežio oro cirkuliaciją patalpose“, - akcentuoja analitikas.
Esant vėdinimo sistemai, ji turėtų būti reguliuojama pagal drėgmę ir temperatūrą. Jei oras cirkuliuoja per greitai ar yra per drėgnas, kyla pelėsio atsiradimo rizika. Žinoma, svarbu užtikrinti ir tai, kad karštas ar šaltas oro srautas nepūstų tiesiogiai į darbuotojus, nes jie gali lengvai susirgti.
Taip pat nuo vėdinimo veiklos priklauso net 50-70 proc. pastato šildymo ir elektros sąnaudų. Tad nesutvarkius šių sistemų, galima prarasti nemažą dalį šilumos. Arba jeigu sistemos veiks maksimaliai tada, kai to nereikia – išlaidos toliau didės, bus neefektyvu ir išorinis apšiltinimas neteks prasmės.
Akių nuovargis – net pykinimo pasekmė
Apie 85 procentus informacijos žmonės gauna per regą. Netinkamas apšvietimas darbo vietoje gali sukelti akių nuovargį, kuris virtęs įtampa, ilgainiui iššaukia galvos, kaklo skausmus ar pereina į pykinimą. Akių nuovargį dažniausiai lemia akinanti šviesa, o krintantys šešėliai ar prieblanda net gali tapti nelaimingų atsitikimų priežastimi.
„Sureguliuotas, geros kokybės apšvietimas ne tik nevargina regėjimo, bet gali sumažinti 30–60 proc. klaidos tikimybę, sumažina nelaimingų atsitikimų riziką. Esant pakankamam apšvietimui, darbuotojai mažiau klysdami pagamina daugiau gaminių, o tai gali padidinti gamybos produktyvumą 10-50 proc.
Apšvietimo intensyvumas taip pat matuojamas, priklausomai nuo reikalavimų darbo zonose. Efektyviausios sistemos fiksuoja darbinių paviršių apšviestumą ir jeigu patenkančios saulės apšvietimo per mažai – didina dirbtinio apšvietimo intensyvumą, taip jį balansuodamas tarpusavyje, pasiekdamas efektyviausius sprendimus reikalingose zonose“, - pasakoja „Apex Intelligence“ vadovas D. Karčiauskas.
Temperatūra veikia ir darbuotojų santykius
Žmogaus elgesiui didelę įtaką daro ir jį supančios aplinkos temperatūra. Ji ne tik veikia dėmesingumą, bet ir bendravimą su kitais žmonėmis. Visa tai tiesiogiai atsiliepia ir darbo rezultatams. Įdomu tai, kad jei oro temperatūra yra per žema, žmogus ne tik daro daugiau klaidų, nes nemažą dalį savo energijos skiria kūno temperatūrai palaikyti, bet ir užsidaro, nebendrauja su kolegomis, išlaiko atstumą.
Šiltesnėse patalpose, žmonės jaučiasi laisvesni, jie linkę diskutuoti, kalbėtis, būti atviresniais. Žinoma, dėl karščio patiriamas stresas iš organizmo pašalina elektrolitus ir vandenį, dėl to kyla grėsmė, kad sumažės protinė veikla ir sutriks motorika.
„Svarbu, kad oro temperatūra patalpose būtų reguliuojama atsižvelgiant į lauko temperatūrą, patalpų dydį, net darbuotojų aprangos kodą. Vienu laipsniu per aukšta temperatūra reiškia 5 procentais padidėjusį šilumos energijos suvartojimą, o vienu laipsniu per žema – 8 procentais šaldymo. Svarbu užtikrinti geriausią temperatūros rėžimą veiklos metu ir tai būtina matyti esamuoju laiku, kad perkaitus patalpai ją būtų galima operatyviai atvėsinti.
Dažnai pasitaiko, kad pastatuose temperatūros palaikymo sistemos veikia atskirai, tuomet radiatorius šildo, o vėdinimo sistema vėsina. Matant atskirų sistemų visumą, galima išvengti pastato patalpų šildymo netolygumų ir užtikrinti komfortą bei efektyvumą“, - teigia D. Karčiauskas.
Tvarūs sprendimai kaip socialinė atsakomybė
Pasak pašnekovo, sistemų sureguliavimas ir visapusiška pastato priežiūra yra būdas pasiekti ne tik komfortiško ir sveiko darbuotojų būvimo darbo vietoje, bet ir tvaresnių energijos efektyvumo rezultatų: „Kuomet šildant ar vėdinant pastatą sunaudojamas mažesnis elektros sąnaudų kiekis. Tai padeda sutaupyti ne tik lėšų, bet ir elektros energijos. Tai dalis ir socialinės atsakomybės, kai prie ekonomikos augimo prisidedama sveikatai palankesnės aplinkos kūrimu tiek dabar, tiek ir ateityje“, - akcentuoja „Apex Intelligence“ vadovas D. Karčiauskas.