Vilniečiai gyvena įtampoje: jų kieme įterps tris daugiabučius – nors leidimų statybai nėra, būstai jau pardavinėjami

Sostinės Naujamiesčio gyventojai jau kurį laiką įsitempę laukia, kuo baigsis nekilnojamojo turto plėtotojų ambicija 5 daugiabučių namų vidiniame kieme įterpti tris 20 metrų aukščio pastatus.

Sostinės Naujamiesčio gyventojai jau kurį laiką įsitempę laukia, kuo baigsis nekilnojamojo turto plėtotojų ambicija 5 daugiabučių namų vidiniame kieme įterpti tris 20 metrų aukščio pastatus.<br>„Vilniaus architektūros studijos“ vizual.
Sostinės Naujamiesčio gyventojai jau kurį laiką įsitempę laukia, kuo baigsis nekilnojamojo turto plėtotojų ambicija 5 daugiabučių namų vidiniame kieme įterpti tris 20 metrų aukščio pastatus.<br>„Vilniaus architektūros studijos“ vizual.
Sostinės Naujamiesčio gyventojai jau kurį laiką įsitempę laukia, kuo baigsis nekilnojamojo turto plėtotojų ambicija 5 daugiabučių namų vidiniame kieme įterpti tris 20 metrų aukščio pastatus.<br>„Vilniaus architektūros studijos“ vizual.
Sostinės Naujamiesčio gyventojai jau kurį laiką įsitempę laukia, kuo baigsis nekilnojamojo turto plėtotojų ambicija 5 daugiabučių namų vidiniame kieme įterpti tris 20 metrų aukščio pastatus.<br>„Vilniaus architektūros studijos“ vizual.
Sostinės Naujamiesčio gyventojai jau kurį laiką įsitempę laukia, kuo baigsis nekilnojamojo turto plėtotojų ambicija 5 daugiabučių namų vidiniame kieme įterpti tris 20 metrų aukščio pastatus.<br>„Vilniaus architektūros studijos“ vizual.
Sostinės Naujamiesčio gyventojai jau kurį laiką įsitempę laukia, kuo baigsis nekilnojamojo turto plėtotojų ambicija 5 daugiabučių namų vidiniame kieme įterpti tris 20 metrų aukščio pastatus.<br>„Vilniaus architektūros studijos“ vizual.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 26, 2021, 3:08 PM, atnaujinta Apr 27, 2021, 8:33 AM

Aktyvūs gyventojai teigia nuo pat pradžių sekę jiems itin aktualaus projekto, kurį galiausiai pavadino galima afera, eigą, savo nuogąstavimus nesyk išdėstė miesto valdžiai ir plėtotojams – jiems rūpi, kaip ateityje gyvens ne tik maždaug 600 dabartinių gyventojų, bet ir naujakuriai.

Papiktino statytojų užmojai

Galiausiai bendruomenė išsiuntė 10 konkrečių klausimų, adresuotų prokuratūrai ir STT. Gyventojai mano, jog Vilniaus savivaldybės palaimintos statybos T. Ševčenkos 25 galimai stipriai pažeidžia galiojančius reglamentus, reikalavimus ir bendrąjį miesto planą, gerokai pablogins esamų gyventojų gyvenimo kokybę.

Kaip teigia vilniečiai, 2020-aisiais Vilniaus savivaldybė ėmė viešinti būsimas statybas Vilniuje, Naujamiestyje, T. Ševčenkos 25, vidiniame kieme. Iš pradžių planuoti du penkiaaukščiai, buvo teigiama, kad komercinės paskirties sklype bus statomi svečių namai su šiek tiek butų, tačiau netrukus objektas virto trimis šešiaaukščiais gyvenamaisiais namais. Būstai skelbimų portaluose jau parduodami, nors leidimo statyboms dar nėra.

Teigiama, jog sklype stovi apie 6-ąjį dešimtmetį pastatytas autentiškas, netipinis, nedidelis vaikų darželis, kuris po Nepriklausomybės buvo žinomas kaip telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ klientų aptarnavimo salonas, o vėliau ir vėl buvo paverstas privačiu darželiu.

Gyventojams klausimų kelia ir tai, kodėl dviejų aukštų pastato, esančio komercinės paskirties sklype, pavertimas trimis daugiabučiais pavadintas „rekonstrukcija“, nors esami statiniai bus griaunami.

Nuo projekto viešinimo pradžios buvo daug kalbama apie svečių namų statybą, nes sklypo paskirtis – komercinė, tad ne mažiau nei 51 proc. būsimo objekto ir turi atitikti komercinę paskirtį.

Naujamiestyje dėl pandemijos apstu neveikiančių viešbučių. Tad, gyventojų akimis, šiuo metu statyti viešbutį nelogiška. O plėtotojas esą jau atvirai deklaruoja tik butų statybas ir pardavimą.

T. Ševčenkos 25 sklypą juosia senų, maždaug 1950–1960-aisiais statytų daugiabučių „siena“. Daugelis pastatų yra prastos arba jau ir avarinės būklės: skyla pastatų sienos, dažnai užliejami rūsiai, dažni karšto ir šalto vandens tiekimo sutrikimai ir pan.

Gyventojams taip pat kyla abejonių, ar planuojamas beveik visiškas sklypo užstatymas nesikerta su bendruoju miesto planu, kuriame nurodoma, kad Naujamiesčiui trūksta žaliųjų erdvių ir nepriklausomųjų želdynų.

Baiminamasi, jog būsimas kiemo užstatymas gerokai pablogins čia jau gyvenančių žmonių gyvenimo kokybę: dalis gyventojų labai mažai bematys saulės, didės triukšmo ir kitokia tarša, senų pastatų patiriama vibracija – visa tai menkins turimo NT vertę.

Atsižvelgė į vietos gyventojų pastabas

Projektą plėtojančios bendrovės „Rewo“ portalui lrytas.lt pateiktame komentare teigiama, jog kai kurie gyventojų pateikti teiginiai nėra teisingi. Vienas jų – suprojektuoti trys ne šešių, bet 5 aukštų, t. y. 20 metrų aukščio pastatai.

Plėtojamo sklypo plotas – 4 207 kv. m. Šiuo metu jame stovi 4 administracinės paskirties pastatai, inžinieriniai statiniai, jokio vaikų darželio nėra. Pastatus įmonė įsigijo iš bendrovės „Telia“. Vaikų darželis yra gretimame sklype.

Jei sklype, kur statomi nauji statiniai, yra buvę kitų statinių, tokia statyba vadinama rekonstrukcija. Statybos techninis reglamentas (8 ir 9 punktas) apibrėžia – nauja statyba sklype vykdoma, kai sklypas nėra užstatytas statiniais. Šiuo atveju sklypas užstatytas pastatais, todėl bus atliekami rekonstrukcijos darbai.

Statinių paskirtis teisiškai yra apibrėžiama pagal žemės paskirtį. Šiuo atveju žemės paskirtis yra komercinė. Plėtotojas projektuoja pastatą, kurio paskirtis, pagal galiojančius teisės aktus, yra traktuojama kaip – kita. Dalis nekilnojamojo turto objektų bus komercinės ir dalis gyvenamosios paskirties. 58 proc., arba 76 būstai – turintys svečių namų juridinį statusą, ir 55, arba 42 proc., gyvenamosios paskirties butų.

„Atsižvelgus į pastabas, gautas viešųjų svarstymų metu ir Vilniaus miesto architektų rekomendacijas, projektui pritaikyti ne komercinės, bet gyvenamosios paskirties projektavimo reikalavimai. Pradžioje planavome du stačiakampius tūrius, savivaldybės prašymu suskaidėme juos į tris mažesnius, taip iš esmės pagerindami urbanistinius sprendinius. Želdynų plotą padidinome nuo reikalaujamų 39 proc. iki 50. Pusė viso sklypo bus palikta želdiniams“, – rašoma bendrovės atsiųstame komentare.

Kovo mėnesį pradėti pirminiai būstų pardavimai nuo klientų neslepiant jokios informacijos. Kad pirminiai pardavimai vykdomi dar neturint statybų leidimo – esą įprasta plėtotojų praktika. Sudaromos rezervacinės sutartys, gavus statybų leidimą bus pasirašytos preliminariosios sutartys, užbaigus statybų darbus – notarinė sutartis.

Įmonė teigia rengianti greta esančio Konarskio skvero sutvarkymo projektą ir jį sutvarkys. Tvarkomas privažiavimo kelias, aplinkiniai, ne bendrovės sklypui priklausantys keliai, gatvės, įrengiant naujas dangas, apšvietimą, lietaus surinkimo sistemas.

„Tiek pirminiai, tiek koreguoti sprendiniai buvo paviešinti. Turbūt pagrindinė nesusikalbėjimo su kaimynais tema – kaimynai norėtų išlaikyti situaciją tokią, kokia yra, t. y. kad nebūtų jokių statybų. Tačiau miesto plėtros planas yra kitoks“, – kalbėjo „Rewo“ vadovas Edvinas Malevskis.

Mato nesprendžiamą problemą

Vienas Naujamiesčio gyventojų, pritariantis, kad planuojamos statybos būtų sustabdytos, mano, jog didžiausia bėda ta, jog Lietuvoje nėra pradinio informavimo etapo apie planuojamas statybas. Projektų plėtotojai pradiniu etapu laiko projekto pristatymą, kuomet galima kalbėti tik apie balkonus, plyteles ir kt., o ne apie tai, ar to pastato išvis reikia.

Orhuso konvencija (konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) yra viršesnė nei nacionaliniai įstatymai, ir šie turėtų būti sureguliuoti pagal ją, bet to iki šiol nepadaryta.

Plėtotojai savo atsakymuose pabrėžia, kad jiems Orhuso konvencijos pradinis etapas yra minėtas projekto pristatymas, numatytas Statybų techniniame reglamente ir kitur, o Vilniaus miesto savivaldybei – tai miesto detalusis planas.

Jei Orhuso konvencija veiktų, t. y. įstatymai būtų sureguliuoti pagal ją, nebūtų jokių triukšmų nei dėl namų prie Misionierių bažnyčios, nei prie Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios, prekybos centro Pavilnyje ir t. t.

Visi skandalingi projektai atsiranda dėl tos pačios priežasties – nesitariama su bendruomene. O bendruomenė negali žinoti, koks planas buvo sukurtas prieš 20 metų (ir kada jis bus įgyvendintas), nes jį susirasti yra sunku, reikia išmanymo norint jį suprasti, planas nenumato nei projekto paskirties, nei aukštingumo (išskyrus maksimalų, bet ar būtinai toks turi būti).

Plėtotojams ir statybų įmonėms Orhuso konvencija taip pat nenaudinga, nes tada reikėtų tartis su visuomene, o dabar to nereikia daryti. Taip neišvengiama ne tik klaidų, bet ir įtarimų korupcija.

Situacija galėjo būti dar prastesnė

Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis paaiškino, jog projektuotojai projektą pakoregavo, iš esmės pakeitė pagal savivaldybės ir viešojo pristatymo metu išsakytas pastabas. Savivaldybė pritarė projektiniams pasiūlymams, šiuo metu baigiamas rengti techninis projektas.

„Statomas komercinis pastatas, kurio beveik pusę sudaro butai. Kadangi ir kitos patalpos iš esmės yra būstai, tik komercinės paskirties, pastatas ir teritorija suprojektuoti pagal gyvenamiesiems pastatams taikomus reikalavimus – turi atitinkamą vaikų žaidimo aikštelių, želdynų, automobilių stovėjimo vietų plotą.

Nacionalinė žemės tarnyba, biurokratiškai vertindama nuomojamos žemės naudojimo būdo keitimo galimybes, atsisakė pakeisti jį iš komercinės į gyvenamąjį. Komercinio pastato statyba gyvenamojo kvartalo viduje sukeltų neigiamų pasekmių kvartalo gyventojams, nes išaugtų darbuotojų ir klientų srautai gyvenamojoje erdvėje. Gyvenamasis pastatas numatytas apie 1,5 karto mažesnis nei galėjo būti suprojektuotas komercinis pastatas“, – atkreipė dėmesį M.Pakalnis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.