Didžiausios įtakos tam gali turėti Žemės įstatymo pakeitimo projektas, kuris po svarstymo Vyriausybėje bus svarstomas Seime, ir kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje.
Jeigu jis bus priimtas be pereinamojo laikotarpio, vidutinės klasės naujas būstas Vilniuje brangtų iki 25 tūkst. eurų, miestuose sustotų konversijos projektai, o pramonės įmonės nebūtų linkusios keltis į užmiestį ar regionus.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pristatė dabartinę situaciją dėl galimybės statyti valstybės žemėje mieste ir regionuose. Jo žodžiais, kone ketverius metus niekaip neišsprendžiama valstybinės nuomos teisinio reguliavimo problema.
Tai, kas Seime svarstoma dabar, netenkina verslo ir savivaldybių. Parengtame Žemės įstatymo pakeitimo projekte numatyta prievolė susimokėti vienkartinį mokestį norintiems statyti valstybinėje žemėje. Mokestis gali siekti ir 105 proc. sklypo vertės, kas, anot M.Statulevičiaus, neadekvatu, ir stabdys plėtrą miestuose ir regionuose. Manoma, kad, jei bus patvirtintas įstatymas, jis sumažins būsto įperkamumą, galutinė būsto kaina išaugs keliolika procentų.
Dabartinis sklypų trūkumas, kol nepatvirtinti miestų bendrieji planai, kol susidariusi spekuliacinė situacija privačių sklypų rinkoje, kol vystytojai neperka objektų, kurie neturi nuosavybės teisės, o nuomojami, privatūs asmenys spekuliatyviai kelia kainas. Manoma, kad visa ši situacija gali įsukti „sniego gniūžtę“, kuri nusiris ir į pakraščius, taigi, net ekonominės klasės būstas gali būti vis sunkiau įperkamas. Tikėtina, kad negalėdami plėtoti mieste, statytojai ieškos galimybių regionuose, ypač paplitus darbui nuotoliniu būdu.
Vilniaus metas Remigijus Šimašius kalbėjo, jog, kalbant apie būstą ir viešąsias erdves, siekiamybė, kad visi projektai būtų kokybiški. Pastatuoju metu sostinėje kyla atlyginimai, tačiau būsto kainos kyla daug sparčiau, o tai susiję ir su valstybinės žemės nuoma.
„Mes galime pasidžiaugti, kad Vilnius pastaruoju metu galėjo augti kokybiškai makrolygmeniu, t. y. buvusios pramonės teritorijos labai sklandžiai virsdavo namais ir biurais. Tai labai didelė galimybė. „Paupio“ kvartalas – geriausias tokios konversijos pavyzdys.
Vilniuje daug vietų, kur turi vykti transformacija. Dėl NTŽ veiklos ir svarstomo Žemės įstatymo pakeitimo projekto iškyla pavojus, kad „perkūnkiemiai“ aplink miestą liks, kaip ir „šašai“ mieste. Tas mūsų netenkina.
Valstybė nežino, ką nori daryti su savo žeme. Mes norime, kad būtų viešosios erdvės, didesni kiemai, verslas galėtų konvertuoti teritorijas. Jei manoma, kad įstatymo pakeitimo projektu bus užtikrinamas skaidrumas, taip nėra. Yra korupcinių atvejų, kada buvo įsigytas pastatas, tuomet formuotas sklypas, bet tai pavieniai atvejai. Norėtųsi, kad valstybė elgtųsi logiškai“, – kalbėjo miesto meras.
LNTPA valdybos narys Mindaugas Vanagas kalbėjo, jog kv. m bus apmokestintas 105 proc., jei vienas kv. m galėjo kainuoti 500 eurų, apmokestinus jis pabrangs dar tiek pat. Perkant 50 kv. m ploto butą, jis pabrangtų 25 tūkst. eurų. Reikia suprasti, kad daugiausia projektų plėtojama valstybės žemėje, tai paveiks labai didelę dalį NT projektų.
Mokestis skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos vertės, kuri gali keistis, pavyzdžiui, gerokai kilti. Jei bus priimtas įstatymas, būstas brangs nelogiškai. Už žemę plėtotojai jau susimokėjo įsigydami pastatus, jie būtų apmokestinti antrąkart, o, galiausiai, susimokėtų vartotojai.
Būsto įperkamumas sostinėje kol kas labai geras, tačiau po pusmečio ar metų, augant kainoms, ir mažėjant sklypų pasiūlai, kils didelė įtampa. Būsto įperkamumo rodikliai taip pat, manoma, tikrai keisis, kainos gerokai nutols nuo atlyginimų augimo.
M. Statulevičius kalbėjo, jog verslas nemano, kad mokesčio už žemės nuomą nereikėtų, tik svarbu žinoti, kam tas surinktas mokestis būtų panaudojamas, kaip Infrastruktūros plėtros įstatymo atveju. Ankstesnė valdžia manė, kad surinktas mokestis galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, melioracijos projektams.
Verslo siūlymas – nustatyti palaipsnį mokesčio augimą, kuris, priklausomai nuo užstatymo, galėtų siekti 50 proc. Taip pat turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis – bent jau treji metai.
Nemažai objektų Vilniuje, ypač Kaune, dėl NT veiklos, ginčuose, uždraudžiant plėtrą, paskirties keitimą ir pan. Valstybė praranda daugiau nei gauna, nes objektai miestų centrinėse dalyse stovi apleisti, stovės dar keliolika metų.
Šiuo metu už valstybinės žemės sklypus verslus kasmet moka mokestį, kuris nustatytas sutartimi, jis siekia iki 4 proc. Vienkartinio mokesčio už teisę statyti šiuo metu nėra. R.Šimašiaus nuomone, mokestis turėtų siekti nulį. Jei stovi sandėlis, o būtų statomi namai, nėra pagrindo imti net vieno proc., nekalbant apie 105 proc.
Vilniuje, Kaune, Trakų rajone ir Palangoje nemaža dalis sklypų „užrakinti“ nuosavybės teisių atkūrimui. Jei sklypų pasiūla būtų didesnė, būstas bent nebrangtų. Labai svarbu ir bendrųjų planų patvirtinimai.
Sostinėje per mažiau nei mėnesį parduota apie 1000 butų, jų pasiūla mažėja. Jei ji bus dar labiau apribota, bus sunku valdyti situaciją rinkoje. Butų kainos auga dėl medžiagų kainų, atlyginimų augimo. Jei dar prisidės ir mokestis už plėtrą valstybės žemės sklypuose, būstas taps dar sunkiau įperkamas.
