Darbai nejuda, kaina pučiasi, Vyriausybė pinigų neduoda: su trenksmu pristatyta koncertų salė lieka brėžiniuose

Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno projektas pabrango beveik 23 mln. eurų, nes miesto valdžia prasidėjus darbams didina sumas ne pirmą kartą. Tik štai Vyriausybė atkišo špygą – pinigų neduos. Ar nebus kaip su nacionaliniu stadionu?

Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Koncertų salės vizualizacija.
Koncertų salės vizualizacija.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Profesinių sąjungų rūmai brangiai nugriauti 2019-ųjų rudenį. Tada žadėta, kad naujoji koncertų salė bus pradėta statyti kaip galima greičiau, bet miesto valdžia netesėjo žodžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Apr 30, 2021, 11:11 AM

Vyriausybė kol kas atsisako Valstybės investicijų programoje suplanuotų lėšų objekto statyboms“, – tokia žinia atskriejo šią savaitę.

Šiais ir kitais metais Vilnius nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno statyboms negaus beveik 10,4 mln. eurų, pinigų liks tik projektavimui – 5,5 mln. eurų.

Projektavimas ir taip jau užtruko, projektas pabrango iki 75 mln. eurų, dėl to jau kyla grėsmė nespėti šio investicijų projekto baigti įgyvendinti iki Investicijų įstatyme nurodyto termino. Tad Finansų ministerija nusprendė, kad geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje, ir dalį nacionalinei koncertų salei numatytų lėšų skyrė Stasio Eidrigevičiaus menų centrui Panevėžyje.

Padidino energijos klasę

Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas aiškino, kad projektas pabrango dėl kelių priežasčių. Viena pagrindinių – pirminiame projekte nebuvo numatyta repeticijų salė, taip pat nauji sudėtingi akustiniai sprendimai, patikslinta būsimų statybų kaina pagal naujausius statistikos duomenis.

Anot T.Gulbino, išsipūtusią kainą lėmė ir tai, kad nuo A+iki A++ padidėjo pastato energijos klasė.

Planuojama, kad aukštus reikalavimus atitinkančio statinio projektavimo darbai bus baigti per dvejus metus, statybos anksčiausiai prasidės 2023-iaisiais, nors pirminiame plane iki 2023-iųjų, kai Vilnius švęs 700-ąjį jubiliejų, buvo ketinama salę užbaigti.

Negerovė – jau nuo seno

Kalbėdamas apie šio projekto pabrangimą buvęs meras Artūras Zuokas pastebėjo vieną negerovę, būdingą Lietuvos politikams: jie bijo pasakyti tikrą objekto kainą.

„Jie vadovaujasi tokia logika: iš pradžių paskelbsime mažesnę kainą, pradėsime statyti, o paskui kaip nors baigsime. Ir iš tiesų – pinigus objektui baigti vienaip ar kitaip tenka skirti.

Tai ydinga praktika, kuri kartojasi daugybę metų. Prisiminkime kad ir Valdovų rūmus, kuriuos pradėjome statyti ketindami išleisti 100 mln. litų, o baigėme išleidę 100 mln. eurų“, – sakė A.Zuokas.

Reali kaina – didesnė

A.Zuokui šis projektas ant Tauro kalno pažįstamas nuo pat pradžių 2004-aisiais. Jis yra aplankęs daug tokio lygio neseniai pastatytų koncertų salių Europoje ir Amerikoje.

Tad buvęs meras labai nesistebi, kad projektas pabrango: „Salės, kurioje natūrali akustika, reali kaina šiandien yra ne mažiau kaip 200 milijonų eurų. Bet Vilnius galų gale privalo turėti vieną tokį objektą.“

Beje, neseniai iškilusi panašaus dydžio Birmingamo simfonijos halė, Filadelfijos operos namai ar Oslo koncertų salė atsiėjo dar daugiau – apie 300 mln. eurų.

„Savivaldybė ar Vyriausybė turėtų pasakyti realią koncertų salės kainą, nes išskirtinio objekto pigiau pastatyti tiesiog neįmanoma“, – kalbėjo A.Zuokas.

Latviai pasielgė kitaip

Paskelbdama apie praėjusių metų lapkritį pasirašytą sutartį su ispanų architektūros studija „Arquivio Architects“ Kultūros ministerija priminė ir Latvijos patirtį. Geriau jau būtų nepriminusi.

Šioje apžvalgoje Latvijos kultūros ministerijos valstybės sekretorė Dacė Vilsonė nurodė, kad latviai už 73 mln. eurų (panaši yra nacionalinės koncertų salės Vilniuje projekto kaina) per trejus metus pastatė net tris regionines koncertų sales.

Tam Latvija pasinaudojo net 36 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

2015-aisiais Liepojoje iškilo „Didžiojo gintaro“ koncertų salė, metais anksčiau – Latgalos ambasada „Gors“ Rėzeknėje, kurios akustika šiuo metu viena geriausių Baltijos valstybėse, o 2013-aisiais – koncertų salė Cėsyse.

Daugiau dėmesio kultūrai

A.Zuokas sutiko, kad latviai vykdo teisingą politiką regionuose: „Teko keliose koncertų salėse Latvijos regionuose lankytis ir įsitikinau, kad tokie objektai tampa miesto kultūros židiniu.“

Jis apgailestavo, kad rekonstruota Palangos vasaros estrada netapo tuo, kuo yra „Didysis gintaras“ Liepojoje.

„Nesugebame užsibrėžti ambicingų tikslų ir už protingą kainą jų įgyvendinti“, – svarstė A.Zuokas.

Jis vis dėlto priminė, kad nacionalinė koncertų salė, kurią planuojama pastatyti, gali būti tik Vilniuje ar Kaune. Todėl jam atrodė keistas mero Remigijaus Šimašiaus inicijuotas tarybos kreipimasis – esą Vilniui nereikia natūralios akustikos salės: „Tai yra neprotinga. Čia neturi būti kompromisų dėl kokybės, nes turime unikalią galimybę turėti gerą, aukščiausio pasaulinio lygio salę.“

Kalbėdamas apie kaimynų latvių dėmesį kultūros objektams A.Zuokas priminė ir latvių kilmės amerikiečio Gunnaro Birkerto suprojektuotos Latvijos nacionalinės bibliotekos statybas Rygoje.

Jos vyko 2008–2014 metais ir nenutrūko net per sunkmetį, nors iš Latvijos biudžeto teko atseikėti net 320 mln. eurų.

Nesutarė su savivaldybe

Nors apie nacionalinę koncertų salę Vilniuje kalbama jau seniai, nuo 2020-ųjų jai panaudota tiktai 190 tūkst. eurų. Mat projektavimo darbų derinimas užtruko, o statybos darbai dar nepradėti.

Šalies kultūros ministras Simonas Kairys tikino, kad salės projektas ir toliau išlieka prioritetiniame sąraše, bet jam finansavimas bus numatytas vėliau.

Jis siūlė palaukti baigto rengti projekto. O gal suma dar padidės? Juolab kad su savivaldybe iki galo nesutarta dėl konkrečių būsimos salės valdymo detalių, priešgaisrinės apsaugos sprendimo, nes salėje bus daug medinių elementų.

„Kai yra toks didelis, brangus projektas, tie procesai nėra greiti, o tai atsispindi ir planavime. Bus projektas, bus aiški, reali sąmata, tada bus ir konkretesni sprendimai“, – aiškino ministras.

Jau skaičiuojami antri metai, kai nugriauti Profesinių sąjungų rūmai, kurių vietoje turėtų iškilti nacionalinė koncertų salė.

Pusė milijono – vėjais

Nors Profsąjungų rūmai su žeme sulyginti jau seniai, naujo statinio statybų darbų pradžia neaiški. Jeigu buvo žinoma, kad projekto įgyvendinimas užtruks ne vienus metus, kodėl buvo taip skubama nugriauti sovietinį statinį?

Savivaldybės žodžiais, buvo numatyti pinigai Kultūros ministerijoje ir buvo nurodyta juos panaudoti. Net nesidairant geresnes sąlygas siūlančių rangovų.

Tad, kaip ir reikėjo tikėtis, Profsąjungų rūmų griovimo konkursas baigėsi skandalu. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad bendrovė „Statybų kodas“ konkurso laimėtoja buvo pripažinta neteisėtai.

Dėl to teismas savivaldybei skyrė 55,3 tūkst. eurų baudą.

Pasak teismo, pagal konkurso sąlygas įmonė turėjo įrodyti atlikusi 2,5 mln. eurų vertės griovimo darbų, tačiau ji įrodė jų atlikusi kur kas mažesnės vertės.

Įmonė „Vilniaus betono demontavimo technika“ teisme siekė grįžti į konkursą.

Anot įmonės, jos pasiūlymo vertė buvo 523,3 tūkst. eurų mažesnė nei konkurso laimėtojos.

Maždaug 1,84 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Statybų kodas“ savivaldybė pasirašė 2019 metų spalio pradžioje.

75

Jau iki tiek milijonų eurų pabrango koncertų salės ant Tauro kalno statyba.

Kokia pradinė kaina – niekas neprisimena

Dar praėjusiais metais buvo sužibusi viltis, kad pajudės nacionalinio stadiono statybos. Jo projekto kaina vien per pastaruosius trejus metus pakilo nuo 79,7 iki 93,2 mln. eurų.

Tačiau kovo mėnesį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) neleido pasirašyti koncesijos sutarties. Pasirašymas sustabdytas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Generalinės prokuratūros prašymu.

Teisėsauga siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra teisėtas.

VPT pareiškė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su „Axis Industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.

Po VPT įpareigojimo ir alternatyvų analizės Vyriausybė paskelbė, kad Vilniuje yra kelios futbolo stadiono statybos galimybės, tačiau nurodė, kad jai artimesnė nacionalinio stadiono idėja.

Kokia buvo pradinė stadiono, apie kurį kalbama daugiau nei tris dešimtmečius, kaina, jau niekas neprisimena.

Žada įrengti net keturias aukšto lygio sales

Nacionalinę koncertų salę projektuoja konkursą laimėjusi ispanų architektūros studija „Arquivio Architects“, su ja savivaldybė praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirašė 7 mln. eurų sutartį. Už akustinę dalį bus atsakinga įmonė iš Japonijos „Nagata Acoustics“.

Planuojama, kad didžiojoje koncertų salėje tilps iki 1,5-1,7 tūkst. klausytojų, ji bus pritaikyta ir klasikinės (simfoninės ir kamerinės), ir kitų žanrų muzikos koncertams.

Mažąją, kitaip – daugiafunkcę profesionalaus scenos meno, 500 vietų salę planuojama naudoti įvairiausiems meno žanrams pristatyti. Trečioji – Tautos namų salė bus skirta ekspozicijų, renginių ir edukacinei veiklai.

Reziduojančio orkestro kasdieninei veiklai, pirmiausia – repeticijoms, bus suprojektuota atskira, ketvirtoji, salė. Akustinėmis savybėmis ji bus artima didžiajai, tokio pat dydžio planuojama ir scena.

Kompleksą jungs holas, jį žadama pritaikyti įvairioms veikloms, čia veiks ir restoranas bei knygynas. Lankytojams bus atvertos ir terasos bei pastatų stogai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.