Suabejota, ar už infrastruktūrą surinktais pinigais savivaldybės nespręs kitų problemų

Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams. Tačiau ilgai lauktas įstatymas tapo galvos skausmu ne tik NT vystytojams, bet ir pačioms savivaldybėms, o pati tvarka neišvengiamai kelia nemažai diskusijų.

Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>P.Mantauto nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>P.Mantauto nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>P.Mantauto nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>P.Mantauto nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>P.Mantauto nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>P.Mantauto nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>T.Bauro nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>T.Bauro nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šįmet sausio 1-ąją įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas turėjo padėti suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą bei nustatyti tvarką, kaip bus kompensuojamos išlaidos į infrastruktūrą investuojantiems naujakuriams ar verslininkams.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Lrytas.lt

May 18, 2021, 10:31 AM, atnaujinta May 18, 2021, 10:45 AM

Kaip šis mokestis paveikė NT rinką, „Newsec“ rinkos tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas paklausė „Triniti Jurex“ advokato, partnerio, Nekilnojamojo turto ir statybos teisės praktikos grupės vadovo Deivio Valiulio. 

Advokato žodžiais, situacija su šiuo įstatymu panašėja į paskutinę naktį prieš egzaminus. Įstatymui itin ilgai ruoštasi, kurta koncepcija, diskutuota valdžios kabinetuose, tačiau galiausiai savivaldybės įmokas ir strategiją pradėjo tvirtinti paskutinę naktį arba likus keletui dienų iki įsigaliojant įstatymui.

Jau šiuo metu, anot D. Valiulio, įstatymas iš dalies keičiamas.  Pradžioje tai labiau techniniai pakeitimai, tačiau, neabejoja advokatas, jų bus ir daugiau. Įmokos ir jų paskirstymas – vienas daugiausia diskusijų keliančių klausimų.

Neaišku, kaip elgtis, kuomet plėtotojai buvo pasirašę ankstesniąsias paramos infrastruktūrai įrengti sutartis, tačiau dar negavo leidimo. Kai kurie neturėjo sutarties, dar kiti – negavo statybų leidimo. Yra įvairių situacijų, kurios įstatyme  aprašytos bendrai. Visos situacijos sprendžiamos individualiai, tačiau visa tai sukuria neužtikrintumą. NT plėtotojai susidūrė su pakankamai dideliu iššūkiu planuotis.

Miestai deklaruoja, jog yra pasirengę miestų infrastruktūros plėtros planus, remiantis kuriais ir bus investuojamos surinktos lėšos. Įstatyme numatytos prioritetinės ir neprioritetinės teritorijos. „Teigiama, jog jei statysi neprioritetinėje teritorijoje, tavo sumokėti pinigai, tikėtina, nukeliaus į prioritetinę teritoriją, nepriklausomai nuo to, kad plėtoji visą kvartalą. Antra vertus, pareiga įsirengti infrastruktūrą irgi gali išlikti“, – kalbėjo advokatas.

Teorinis deklaravimas – strateginė plėtra, bet, įvertinus atskirų miestų pasitvirtintus tarifus, pašnekovo žodžiais, susidaro įspūdis, jog sprendžiama nuo socialinių klausimų iki politinio požiūrio ir vizijų. Reikalavimai įmokų dydžiams ir kriterijai kiekviename mieste skirtingi. Jei kalbame apie tai, kaip miestams išplėtoti kuo daugiau infrastruktūros, tai įmokų tarifai ir patvirtintos tvarkos rodo, kad bus sprendžiamas ne tik šis klausimas.

Kaunas nuo įmokos atleidžia, jei įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė. Vilnius papildomai apmokestina ir aikštelės plotą. Ar mes kiekviename mieste infrastruktūrą suprantame skirtingai? Ar Vilniuje, priešingai, nei Kaune nereikalingos automobilių stovėjimo aikštelės? Matome, kad dėl įstatymo nuoseklumo ir tikslų įgyvendinimo dar bus diskusijų. Galbūt įstatymo leidėjas sukonkretins, kam turėtų būti panaudotos surinktos įmokos ir kaip paskirstomos.

Jei NT plėtotojai iškelia klausimus apie įstatymo nelogiškumus, gaunamas atsakymas, kad dar tik pati pradžia, vertiname ir kaupiame visus pasiūlymus. Kalbant apie individualius namus, įstatymo įsigaliojimas buvo numatytas liepą, taigi, pokyčių dar sulauksime, reikia tikėtis, kad bus išgirstas ir verslas.

Pagal įsigaliojimo tvarką, projektai, kuriems išduotos projektavimo sąlygos, prisijungimo reikalavimai, gali būti užbaigiami pagal senąją tvarką. Kol kas rinkoje nedaug projektų, kurie susidūrė su reikalavimu apsiskaičiuoti įmokas. Tiesa, jau sulaukiama pirmųjų nusistebėjimų dėl nelogiškumų ir neišbaigtumų.

Vilniaus miestas stengiasi sukurti gerą precedentą, jei iškyla klausimų, stengiamasi pateikti pakankamai standartizuotų atsakymų. Kitas klausimas, ar mes sutinkame, ar ne su tuo siūlomu standartizuotu atsakymu.

Ypač kai kalbama apie infrastruktūros pripažinimą svarbia visam miestui, kurios įrengimas gali būti kompensuojamas. Kai pasakoma, kad įprastai vienam daugiabučiui reikalinga infrastruktūra nelaikoma svarbia ir nekompensuojama, kyla abejonių, nes šiandien infrastruktūra gali būti įrengiama vienam daugiabučiui, bet po kelerių metų gali prisijungti dar trys. Tuomet tau sako: „bet juk šiuo metu tik vienas.“ Savivaldybė pateikia tam tikrus siūlymus, bet turėtų būti diskutuojama, ar jie tikrai išbaigti ir įvertinti visi niuansai.

Pirmiausia, D. Valiulio akimis, reikalingas papildomas įstatyminis reglamentavimas, nes kad ir kaip pavadintume, tai yra mokestis, o mokesčių kriterijus ir dydžius turi nustatyti valstybė. Matome, kad įmokų dydžiai labai varijuoja ir turi nemažai įtakos pačiam projektui. Jei paimsime logistikos centrus, 50 eurų už kv. m verčia verslininka svarstyti plėtoti projektą ar jo atsisakyti. Jeigu nenustatysime ribų, įmoką padidinus iki 70 ar 80 eurų, galime apskritai sustabdyti plėtrą.

Pati idėja ir tikslas geras, buvo pasakyta, kad įvedame vieningą, tikslų ir skaidrų tarifą, sykiu atleidžiame nuo pareigos tiesti gatves. Jei tiesiate gatvę arba įrengiate miestui reikalingą infrastruktūrą mes jums kompensuojame, bet dabar kyla abejonių, ar infrastruktūros įrengimas bus kompensuotas ir nesigaus dvigubas apmokestinimas – bus mokamos įmokos ir dar įrengiama infrastruktūra.

Jeigu liks tik viena įmoka ir ji bus ekonomiškai pagrįsta, tai nebus pats blogiausias dalykas. Bet kol kas nemažai požymių, kad turėsime dvigubą apmokęstinimą, kas tik didins kainas.

Pirmieji pakeitimai žadėti po pusmečio, bet kol kas tik pamąstymai ir jokių realių darbų. Teoriškai, mokestis turėtų būti ekonomiškai pagrįstas. Bet savivaldybės deklaruoja, kad iki galo paskaičiuoti įmoką, įvertinti visus niuansus nebuvo įmanoma, mat tvarkos buvo patvirtintos prieš pat įsigaliojant įstatymui. Galima palyginti: Kaunas turi 13 eurų, Vilnius 50 eurų. Ar infrastruktūros plėtra Kaune bus keturiskart mažesnė? O gal Kaunui nereikia infrastruktūros?

Ši įmoka gali branginti būstą galutiniam vartotojui, taigi, dar labiau paskatinti individualių namų statybą Vilniaus rajone, kur galioja nulinis tarifas. Užuot turėję labiau sukoncentruotą miestą, kas yra deklaruojama, turėsime dar labiau išsiplėtusį. Plėtotojai, kuriems ta įmoka pakankamai reikšminga, tiesiog plėsis į Vilniaus rajoną.

Savivaldybė pakankamai aktyviai komunikuoja, bet ar tai virs sprendimais, anot pašnekovo, sunku pasakyti.

Klaipėda nustatė nedidelį tarifą gyvenamosioms patalpoms, viešbučiams, tačiau dvigubą prekybos. Infrastruktūros įstatymas turi nustatyti vienodus tarifus. Vilniuje mokestis prekybos centrui priklauso nuo to prioritetinėje ar ne zonoje jis statomas, Klaipėdoje mokestis priklauso nuo to, kokios paskirties pastatas. Kiekvieno miesto viziją, ką jie nori paskatinti, labai sunku įvertinti ir kartais net atspėti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.