„Toliau stebime spartų rinkos augimą. Jam prielaidų yra nemažai: ir mažėjanti pasiūla, ir augančios kainos, ir gera gyventojų finansinė padėtis bei gerėjantys lūkesčiai, – sako bendrovės investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis. – Būsto rinkoje apie pusė operacijų atliekama nuosavais pinigais – be bankų finansavimo.
Pinigų tikrai yra, santaupos auga, o laikyti jas bankuose kol kas nėra patrauklu. Be to, šiuo metu didžioji dalis pasiūlos sudaro pradinėse stadijose esantys projektai, todėl rezervacijos notarinėmis sutartimis virs tik maždaug po 1–1,5 metų. Rezervacinės sutarties sudarymui dažnai reikia santykinai nedidelės sumos, o geri finansiniai ir ekonominiai lūkesčiai leidžia lengvai priimti sprendimą pirkti.“
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, balandžio mėnesį ir vartotojų lūkesčiai, ir ketinimai pirkti ar įsigyti NT, ir laikotarpio vertinimas, kaip tinkamo įsigyti didesnius pirkinius, bei taupyti ir, svarbiausia, sutaupyti buvo bene aukščiausi nuo 2020 m. pradžios.
Š. Taručio manymu toks staigus augimas kaitina visą rinką ir visose grandyse „įsuka“ kainų augimą: būsto kainas šokdina ne tik tiesioginė būstų paklausa, tačiau ir dėl didelės paklausos bei natūraliai augančios statybos darbų, medžiagų sąnaudos.
Pasiūla sostinėje ir toliau nespėja su paklausa. Balandžio pabaigoje miesto naujo būsto sandėlį sudarė 4 091 būstas, o kovą jų dar buvo 4 379. Prieš metus pasiūla viršijo 5 000 būstų.
Iš kitos pusės, fundamentalūs faktoriai – tokie kaip ekonomikos augimo prognozės, rinkos branda, skolinimosi politika – leidžia tikėtis ilgalaikės stabilizacijos scenarijaus, o ne nuosmukio.
„Jei naujo būsto bazė būtų finansuojama vien ar didžiąja dalimi paskolomis, situacija per ilgesnį laiką taptų grėsminga ir formuotųsi burbulas. Kol kas matome, kad reikšmingai išaugo savų lėšų dalis, o tai didina situacijos stabilumą ir mažina burbulo riziką. Susibalansavus būsto poreikiui ir pirkėjų lūkesčiams, atsistačius pasiūlai turėtų ateiti stabilizacijos laikotarpis. Manau, kad to sulauksime per ateinančius 12 mėnesių“, – prognozuoja ekspertas.
Kaunas nenustebino – rezervacijų skaičius auga santūriai
„Citus“ atstovo vertinimu, Kaune rinka auga vangiau. Čia ir po pirmojo karantino, ir įsibėgėjus antrajam, kai sostinėje rezultatai jau antakius kilnoti ėmė ekspertams, rezervuotų būstų skaičius keitėsi nežymiai, rezultatai bangavo.
Kaune per mėnesį rezervuoti 129 nauji butai ir kotedžai. Praėjusį mėnesį rezervacijų skaičius buvo labai panašus – 124. Praėjusių metų balandžio mėn. laikinojoje sostinėje sutarta dėl 33, 2019 m. balandį – dėl 104 naujų būstų.
Pasiūla mažėja ir Kaune. Tai rodo, kad naujų projektų čia – trūksta. Balandžio gale pasiūlą sudarė 862, prieš mėnesį – 955. Prieš metus sandėlyje buvo per 1 000 naujų būstų.
„Šiuo laikotarpiu aiškiausiai pamatėme būsto rinkos skirtumus tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų. Vilniuje ne tik rinka keleriopai didesnė už Kauno, bet sparčiau auga gyventojų skaičius, telkiasi didžioji dalis Lietuvoje BVP sukuriančių verslų, todėl rinka – daug gyvybingesnė. Manau, kad Kaunas kol kas nerodo savo potencialo, bet tam yra ir ne tokių akivaizdžių, su miesto savivalda, strategija ir plėtros prioritetais susijusių priežasčių“, – kalba specialistas.
