– Kokią įtaką statybų sektoriui padarė pandemija?
– Visų pirma šį sektorių reiktų skirti į dvi dalis – nekilnojamojo turto vystytojus ir statybos rangovus. NT vystytojams šie metai buvo gana džiuginantys, pardavimai augo ir panašu, kad bent artimiausią pusmetį niekas iš esmės dar nesikeis.
Tuo tarpu rangovų situacija kiek kitokia. Kaip ir daugeliui įmonių, mums teko imtis visų saugumo ir viruso prevencijos priemonių: darbuotojus ne tik aprūpinti kaukėmis ar respiratoriais, bet ir dvigubai padidinti darbuotojų buitinių patalpų plotus, testuoti, tinkamai suplanuoti darbus pamainomis – kartais tai reiškė ir pajėgumų mažinimą, kad visi mūsų žmonės būtų saugūs. Visa tai taip pat sukėlė didelių papildomų išlaidų, kurios pradėtiems projektams nebuvo numatytos, tad jas tenka padengti patiems, o ne užsakovams ir kai kuriems projektams sudaro nemenką dalį užsakymo vertės.
Vienas iš didžiausių iššūkių, statybų sektoriui, kuris iškilo praėjusių metų lapkričio pabaigoje – staigus statybinių medžiagų brangimas. Visi statybose naudojami tiek juodieji, tiek spalvoti metalai (armatūra, karkasai ir metalinės konstrukcijos) per šį laikotarpį pabrango net 30–40 proc., polistirolas, mediena ir kitos medžiagos pabrango daugiau nei 30 proc.
Tokio kainų šuolio jau seniai nebuvo ir numatyti iš anksto jo tiesiog nebuvo įmanoma, tad dabar planuoti tolesnius veiksmus reikia dar atidžiau nei anksčiau ir ieškoti sprendimų nenumatytoms išlaidoms padengti.
Negana to, metų pabaigoje taip pat pastebėjome ir apie 10 proc. darbo užmokesčio augimą – tai taip pat neįprastas pokytis tokiu metu. Žinoma, mūsų darbuotojams tai puiki žinia, tačiau rangovui – tai dar vienas didelis ir iš anksto nenumatytas biudžeto pokytis.
Visi statybos rangovai, metų pradžioje stengiasi surinkti tokį projektų portfelį, kuris užtikrintų, kad šaltuoju metų laiku darbai nesibaigtų ir būtų galima išlaikyti visas darbo vietas. Kartais tai reiškia, jog kai kurių projektų tenka imtis ir su minimalia marža, tačiau šią žiemą pradėjus ženkliai brangti medžiagoms ir kilti darbuotojų užmokesčiui, daugelis rangovų atsidūrė keblioje situacijoje. Projektai ne tik neatsiperka, tačiau nueina į minusą, visas susidariusias papildomas išlaidas reikia padengti iš savo lėšų.
Sunkiausia situacija tenka tiems rangovams, kurie turi ilgus projektus, besitęsiančius daugiau nei metus, nes iš naujo sudaryti ar persiderėti sutarčių galimybės tiesiog nėra. Mes taip pat keletą tokių turime, kalbamės su užsakovais, bandome tartis dėl tam tikrų kainų augimo kompensavimo – tai nėra lengva.
Verta pažymėti, kad nuo 2008 metų dar nebuvo tokios neapibrėžtos situacijos – naujų projektų pasiūla yra, tačiau rangovai delsia sudaryti fiksuotos kainos rangos sutartis, ypatingai didesnių apimčių, nes šiandien itin sudėtinga numatyti galimus kainų šuolius. Toks delsimas gali turėti įtakos bendram statybos projektų kainų augimui. Taip pat gali atsirasti rangos sutartys, kuriose pagrindinių naudojamų medžiagų kainos bei tam tikri subrangos darbai gali būti peržiūrimi projekto eigoje. NT vystytojams toks pasikeitimas nėra patrauklus.
– Kaip per šiuos metus pasikeitė užsakovų poreikiai?
– Vienas iš pagrindinių pokyčių yra tai, jog biurų paskirties projektuose daug daugiau dėmesio skiriama mikroklimatui – anksčiau šis aspektas nebuvo centrinė projektų ašis, tačiau virusas šį požiūrį pakeitė. Sveikata tapo kertine naujų projektų ašimi.
Dėl nuotolinio darbo, šios paskirties objektų poreikis natūraliai šiek tiek sumažėjo, bet ženklaus pokyčio kol kas nematome ir tikėtis nereikėtų. Pandemijai pasibaigus, žmonės grįš į darbus biuruose – galbūt darbuotojų kiekis vienoje patalpoje sumažės ar užimtumas bent kurį laiką bus reguliuojamas, tačiau biurų poreikis išliks.
Gyvenamosios paskirties objektų poreikiai pasikeitė šiek tiek ryškiau. Dabar, kai tiek daug laiko praleidžiama namuose, dirbant nuotoliniu būdu, nebeužtenka tik energetiškai efektyvių sprendimų. Būstų mikroklimato poreikiai taip pat keičiasi – dažniau reikalinga priverstinė oro cirkuliacija, rekuperacinės sistemos, vien natūralios oro ventiliacijos nebeužtenka.
Matome ir tai, kad pokyčiai įgauna vis didesnį pagreitį, rinka keičiasi ne per metus, o net kas pusmetį. Kai kurie pakeitimai atsiranda jau pradėjus projektus, o nuspėti tai, kas bus reikalinga ar aktualu po dar metų darosi itin sunku.
– Kaip atrodys 2021–2022 m. statybų sektoriuje?
– Gana aiškiai matome, jog dalis šiais metais baigiamų projektų, ypatingai tų, kurie buvo pradėti prieš kainų šuolį pernai, bent jau rangovams, bus nuostolingi. Dauguma sektoriaus atstovų džiaugsis, jeigu objektus pavyks užbaigti pilnai padengiant visas papildomai atsiradusias išlaidas.
Likusiai 2021 metų daliai dauguma įmonių jau yra užpildę savo projektų portfelius, mes taip pat savąjį esame suformavę, tad dabar naujų projektų dairomės jau 2022-iesiems. Šiuo metu projektų pasiūla yra didesnė nei paklausa, tad esame geroje pozicijoje pasirinkti geriausius.
Didžiausią projektų gausėjimą matome gyvenamojoje statyboje, biurų galbūt šiek tiek mažiau nei pernai, bet taip pat matome ir logistikos, prekybos paskirties pastatų projektų – intensyviai susitraukusių apimčių tikrai kol kas nepastebime.
– Kokios statybų tendencijos – medžiagos ir sprendimai – dominuos 2021-aisiais?
– Pastebime, kad smarkiai išaugo gelžbetonio gaminių poreikis – pagrindiniai jų gamintojai nespėja tenkinti paklausos ir medžiagų tenka laukti nuo penkių iki dvylikos mėnesių.
Tai reiškia, kad rangovams būtina numatyti papildomus darbų atlikimo terminus, kitaip, laiku negavus medžiagų, vėluos visas projektas arba teks didinti pajėgumus, galbūt net keisti konstrukcinius sprendinius, kas ne visuomet yra realu.
Iš technologinės pusės, šiuo metu labai stipriai atsižvelgiama į mikroklimato sprendimus, akustiką ir gerą garso izoliaciją – visa tai jau tapo neatsiejamais tvarių ir energetiškai efektyvių projektų aspektais.
Jau nekalbant apie tai, kad vis daugiau objektų yra iš karto planuojami su saulės elektrinėmis ant stogų, bekontakčiais santechnikos prietaisais ar kitais tvariais sprendimais.
