Naujausias sukčių taikinys – daugiabučiai

Pastaraisiais metais Lietuvoje plinta daugiabučių namų gyventojams labai brangiai galinti kainuoti sukčiavimo schema. Ją paprastai taiko vienadienės bendrovės, kurios greitai pasipelno ir bankrutuoja.

Daugiabučių gyventojams siunčiami įspėjimai, kad vienadienės įmonės kartais net pasisavina jų sukauptas lėšas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiabučių gyventojams siunčiami įspėjimai, kad vienadienės įmonės kartais net pasisavina jų sukauptas lėšas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 14, 2021, 1:33 PM, atnaujinta Jun 14, 2021, 1:52 PM

Naujai besikuriančios, vos metus ar dar mažiau dirbančios ir pakankamo įstatinio kapitalo neturinčios įmonės vis dažniau žarsto pažadus apie kur kas mažesnius administravimo įkainius.

Kartais ir ne visai legaliai. Patekę į tokių įmonių pinkles gyventojai rizikuoja netekti ne vienus metus taupytų namo kaupiamųjų lėšų.

Siūlo atsižvelgti į patirtį

Noras sutaupyti daugiabučio priežiūros sąskaita kartais atsigręžia prieš pačius gyventojus. Susivilioję niekam nežinomų, patirties rinkoje neturinčių administravimo įmonių pažadais gyventojai rizikuoja likti prie suskilusios geldos ir su aibe problemų name.

Todėl renkantis daugiabučio prižiūrėtoją specialistai pirmiausia pataria atsižvelgti į įmonės patirtį, nes tai yra esminis stabilumo garantas.

Ilgametę veiklą vykdantys administratoriai ne tik nerizikuoja savo vardu, bet ir yra griežtai kontroliuojami įvairių valdiškų institucijų.

Moka suvilioti kainomis

Kaip pasakoja Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba, nesąžiningi veiksmai namų administravimo rinkoje pastebėti jau prieš ketverius metus.

Tuomet perimti daugiabučių namų administravimą šalies sostinėje pradėjo mėginti niekam nežinomos, vos kelis darbuotojus turinčios ir finansiniams įsipareigojimams vykdyti reikalingo įstatinio kapitalo neturinčios įmonės.

„Jos siūlo labai žemas kainas už namo administravimą ir kalnus įvairiausių darbų: apžiūras, teritorijos tvarkymą, laiptinės valymą ir panašiai.

Mokestis gali siekti vos 20 centų vienam kvadratiniam metrui, nors kiti administratoriai tas pačias paslaugas kartais suteikia net penkis kartus brangiau. Tad kai standartinio daugiabučio dydis siekia apie 2000 kv. m, skirtumas tampa išties reikšmingas“, – aiškino pašnekovas.

Sumoka gerokai daugiau

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai atlikti pastato techninę priežiūrą įsipareigojama mokant vos centą už kvadratinį metrą. Tačiau į šią kainą dažniausiai įtraukiamas tik popierių tvarkymas, o už kiekvieną specialistų iškvietimą mokama papildomai.

Tad reklamuojamas itin mažas mokestis už paslaugas mėnesio pabaigoje kartais padidėja ir dvidešimt kartų. Blogiausia, kad nors už papildomus darbus mokama, iš tiesų nieko nevyksta.

„Tokiose įmonėse dirba vos keli žmonės, tad tinkamai administruoti daugiabučių namų be avarinės tarnybos, klientų aptarnavimo centro ir pakankamo skaičiaus kvalifikuotų darbuotojų faktiškai neįmanoma.

Tad būta atvejų, kai perėmus daugiabutį jis būna geros ar patenkinamos būklės, tačiau padėtis smarkiai pablogėja jo neprižiūrint bent pusę metų.

Deja, bet būtent tiek užtrunka, kol gyventojai pajunta, kad kažkas ne taip, ypač kai name esančios sistemos nėra paruošiamos šildymo sezonui“, – pasakojo Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas.

Vis dėlto, anot S.Čirbos, didžiausia gresianti blogybė pasirinkus nesąžiningą daugiabučių administratorių yra iššvaistytos kaupiamojo fondo lėšos.

Iššvaisto sukauptas lėšas

Tokio fondo lėšos – avariniams darbams naudojami ir namo gyventojams nuo didžiulių momentinių išlaidų padedantys apsisaugoti pinigai.

Juos patikimi administratoriai naudoja prižiūrimi savivaldybės pagal Vyriausybės nutarimą, o baudos skiriamos net už menkiausius pažeidimus.

„Tokia tvarka visiškai negąsdina nesąžiningų administratorių: šiandien įmonė vadinasi vienaip, kitą dieną – jau kitaip. O nepervesti pinigų joms negalima – daugiabučių namų administravimo nuostatai reglamentuoja, kad tam skirtas vos mėnuo.

Tad galiausiai girdime istorijų, kai namo gyventojams supratus, kad kažkas ne taip, ir nutraukus sutartį, kaupiamojo fondo lėšos jau būna išleistos“, – pasakojo Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos atstovas.

Jo skaičiavimais, jei bendrasis daugiabučio plotas vidutiniškai siekia šiek tiek mažiau nei 2000 kv. m, o per mėnesį už kvadratinį metrą į fondą įkrinta po penkis centus, per metus sukaupiama apie 1200 eurų.

Dažname daugiabutyje šios lėšos renkamos nuo 2015 metų. Tad jei nepasitaikė didelių avarinių darbų, fonde galėjo nugulti jau daugiau nei 6 tūkst. eurų.

„Tai išties gardus kąsnis. Dar pridėjus už administravimą ir įvairius darbus imamas lėšas, net jei per mėnesį sumokama 20 centų už kvadratinį metrą, per pusmetį iš vieno daugiabučio galima išvilioti apie 10 tūkst. eurų“, – įspėjo pašnekovas.

Jo teigimu, idealiu atveju gyventojai turėtų bet kuriuo metu matyti, kiek lėšų sukaupta fonde ir kur jos naudojamos. Be to, ir pačios lėšos turėtų būti saugomos atskirose sąskaitose.

Sukčiauja rinkdami parašus

S.Čirba įsitikinęs, kad, norint išvengti tokių situacijų, būtina pasidomėti paslaugas siūlančiais administratoriais.

„Dėl klientų gerovės besistengiantys namų administratoriai paprastai turi savo interneto svetaines, jose nuolat atnaujina informaciją, aktyviai dirba ir socialiniuose tinkluose. Taip pat tokios įmonės yra subūrusios kompetentingų specialistų komandas ir taiko modernias technologijas.

Tuo metu lėšų iš gyventojų išviliojimu susidomėjusios įmonės laikosi visai kitokio požiūrio į klientus ir jų aptarnavimą“, – pabrėžė Vilniaus daugiabučių namų administratorių asociacijos prezidentas.

Jis įspėjo, kad užkibti ant nesąžiningų administratorių kabliuko galima ant savo namų slenksčio išvydus parašus renkančius nepažįstamuosius.

Tokie asmenys dažnai prisistato parašus dėl kokios nors problemos sprendimo, pavyzdžiui, šaligatvio remonto, renkančiais kaimynais iš kitos laiptinės. Jie kartu ragina pasikeisti ir administratorių, gyventojui susidomėjus pasiūlo pasirašyti ir už tai.

„Būna ir taip, jog pasirašoma vienu klausimu, o vėliau pamatoma, kad buvo pakeistas administratorius. Tad būtina atidžiai perskaityti, dėl ko pasirašoma.

Taip pat į tokius parašų rinkėjus reikia žiūrėti kritiškai, atsiradus net menkiausiai abejonei pranešti dabartiniam administratoriui, paklausti, ko iš jų tikėtis. Nesiėmus veiksmų laiku vėliau galima gerokai nukentėti“, – patarė pašnekovas. (LR)

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.