„Kalbant apie nekilnojamojo turto rinką pastebiu nelabai gerų tendencijų, nes prieš 4–5 metus rinka buvo daug geresnė nei šiandien. Žmonės žiūrėjo, ką perka, vertino aplinką, sertifikatus, dabar praktiškai viskas perkama iš brėžinių, mokama už kvadratinį metrą, nebežiūrima į kokybę. Kai ekonomika įžengė į tokį lygį, nieko gero nelauk“, – kalbėjo ekonomistas.
Kaip komentavo laidos vedėjas Raigardas Musnickas, 2008 metais žmonės, prisiėmę paskolų, taip pat pirko viską, vėliau NT nuvertėjo, o paskolos liko. Dabar, jei turi pinigų, prisipirksi skilinėjančių butų, darbininkai gaus darbo, lopys tas skyles.
„Yra posakis: „rizikuojame tapti brangia šalimi prieš tapdami turtingi.“ Darbo užmokesčio skirtumai, lyginant su Vakarų Europa, skiriasi 2,5–3 kartus. Antra, mes galime tapti brangi šalis prieš tapdama kokybiška.
Subalansuota plėtra visuomet yra geresnė nei tokia plėtra, kurią, tikėtina, jau turime arba artimiausiu metu turėsime, pametę galvas. Mes dabar galime priimti sprendimų, dėl kurių ateityje gailėsimės“, – įspėjo Ž. Mauricas.
Anot jo, tai nebūtinai taikoma visai rinkai. Prieš porą metų žmonės, prieš įsigydami būstą, domėdavosi juo, lygindavo, iš brėžinių butus taip pat pirkdavo, bet bent jau lūkesčių kartelė buvo iškelta aukščiau. Dabar perka praktiškai bet ką su mintimi, kad jei nepatiks, parduos.
NT plėtotojams tą matant atsiranda didelė paskata bloginti kokybę kiekybės sąskaita. Kai tas daroma, ateityje, pamačius galutinį produktą, nusivylusių gali būti pakankamai daug. Tuomet tie projektai bus antrąsyk parduodami, pasiūla labai išaugs, paklausos tokios didelės nebus, taigi, galima kainų korekcija tam tikruose segmentuose.
„Linkėčiau nepamesti galvos ir nepamiršti Europos Sąjungos krypties, kur link mes judame – žalesnė ekonomika, žaliasis kursas.
Nereikia užsižaisti savo smėlio dėžėje. Jau dabar turime labai progą šiek tiek strategiškai pažiūrėti į ateitį“, – kalbėjo pašnekovas.
