Naujas mokestis pasivijo seniau namus pasitobulinusius kauniečius – reikalauja susimokėti

Dažno kauniečio svajonė – turėti nuosavą namą. Jei jau turi, siekia jį pasididinti. Bet šiemet atsiradęs naujas mokestis kai kuriems gyventojams smogė tarsi perkūnas iš giedro dangaus – mokėti reikalaujama net už seniau išplėstas patalpas.

Lampėdžiuose esančio seno namo dalį jo savininkas rekonstravo – nuardė šlaitinį stogą ir padidino palėpę. Dabar už tai nenori mokėti naujo mokesčio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lampėdžiuose esančio seno namo dalį jo savininkas rekonstravo – nuardė šlaitinį stogą ir padidino palėpę. Dabar už tai nenori mokėti naujo mokesčio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekonstruotos palėpės iš gatvės pusės nematyti, todėl jos savininkas nemanė, kad darbams reikia statybos leidimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Rekonstruotos palėpės iš gatvės pusės nematyti, todėl jos savininkas nemanė, kad darbams reikia statybos leidimo.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 28, 2021, 7:56 PM, atnaujinta Jul 28, 2021, 7:56 PM

Šiais metais visos Lietuvos savivaldybės pradėjo rinkti naują – savivaldybių infrastruktūros plėtros mokestį. Kiekvienoje savivaldybėje įmokos dydis ir tai, kas turi mokėti šį mokestį, skiriasi, nes šiuos principus nustatė pačių savivaldybių tarybos.

Kauno savivaldybės taryba nusprendė, kad visi, kurie nori gauti statybos leidimą ir statyti ar rekonstruoti pastatus, turi mokėti 13,8 euro už kiekvieną planuojamo objekto kvadratinį metrą.

Toks reikalavimas papiktino kaunietį Andrių Mikalauską. Jis savo namo palėpę išplėtė dar prieš dvejus metus. Tai padarė be statybos leidimo ir už tai sumokėjo baudą.

Vyras įsitikinęs, kad naujo mokesčio neprivalo mokėti, nes infrastruktūros plėtros nei jis, nei savivaldybė nevykdė.

Savivaldybė jokių išimčių nei jam, nei kitiems kauniečiams daryti nesirengia.

Kauno rajone tvarka dėl naujojo mokesčio kitokia.

Rekonstravo be leidimo

A.Mikalauskas gyvena Lampėdžiuose, jam priklauso pusė seno individualaus namo. Prieš dvejus metus jis atnaujino savo būsto palėpę, ją padidino 35 kvadratiniais metrais.

„Namas senas, stogas buvo šlaitinis. Jį nugrioviau ir pastačiau kiek aukštesnes palėpės sienas, erdvė šiek tiek padidėjo. Nemaniau, kad tokiam darbui, kuris niekam netrukdo, reikia statybos leidimo“, – pasakojo vyras.

Vis dėlto po dvejų metų kaunietį aplankė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai. Jie pranešė, kad tokiai rekonstrukcijai statybos leidimo reikėjo, ir nustatė, kad už savavališką statybą kaunietis valstybei padarė 200 eurų žalą.

A.Mikalauskas šią sumą sumokėjo ir tikėjosi, kad statybos leidimą gaus.

Infrastruktūros neplėtė

Vyras palėpės rekonstrukcijos projektą įkėlė į interneto svetainę „Infostatyba“ ir laukė, kada jis bus patvirtintas.

Bet tada sužinojo, kad Kauno miesto tarybos nariai nusprendė, jog nuo šių metų vasario vykdant bet kokias statybas ar rekonstrukcijas gyventojai turi mokėti savivaldybių infrastruktūros plėtros mokestį ir tik tada gaus statybos leidimą.

Kaune už 1 kvadratinį metrą naujo ploto reikia mokėti 13,8 euro.

„Bet aš neplėčiau jokios infrastruktūros, dujas, kanalizaciją seniai įsivedžiau už savo pinigus.

Savivaldybė toje vietoje, kur gyvenu, jokios plėtros pastaruoju metu taip pat nevykdė ir nedarys, nes ta teritorija yra draustinis. Todėl manau, kad mokėti tokio mokesčio neprivalau.

Susidūręs su šia problema sužinojau, kad tokioje pat situacijoje yra ir daugiau žmonių“, – skundėsi vyras.

Ministerija galių neturi?

A.Mikalauskas kreipėsi į savivaldybę ir pateikė savo argumentus.

Tačiau Kauno savivaldybės atstovai jam atsakė, jog savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos gali nemokėti tik valstybei svarbaus statinio statytojai.

Taip pat mokestis netaikomas geležinkelio infrastruktūros objektams, kai jų eksploatacijai nereikalinga savivaldybės infrastruktūra, taip pat savivaldybės infrastruktūros ar jos aptarnavimui skirtiems statiniams.

„Jūsų prašymas buvo nagrinėtas Darbo grupėje savivaldybės infrastruktūros plėtros inicijavimo pasiūlymams svarstyti.

Darbo grupė konstatavo, kad jūsų rašte pateiktos įmokos yra taikytos savavališkos statybos įteisinimui, kurias reglamentuoja Statybos įstatymas, ir nepaisant to, kad savavališka statyba buvo vykdyta 2017–2019 metais, rekonstrukcijos projektas rengiamas ir statybą leidžiantis dokumentas išduodamas šiais metais. Todėl nėra teisinio pagrindo netaikyti šiuo metu galiojančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatų“, – atsakė savivaldybės atstovai.

Pasiūlė kreiptis į teismą

A.Mikalauskas, ieškodamas užtarimo, kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

Jos atstovų atsiųstame atsakyme sakoma, kad kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus teritorijoje savivaldybės infrastruktūros plėtra nenumatoma, statytojas turi teisę tiesti vietinius tinklus ar jo statomam ar rekonstruojamam inžineriniam statiniui savivaldybės infrastruktūra nereikalinga, jis neturėtų mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

Vis dėlto Aplinkos ministerijos atstovai pabrėžė, kad tai tik rekomendacija. Kaip elgtis ir kas turi mokėti infrastruktūros plėtros mokestį, sprendžia tik savivaldybė.

Šį atsakymą A.Mikalauskas pateikė Kauno valdininkams.

Savivaldybės atstovai atkirto, kad jokių išimčių kauniečiui nedarys, ir jei jis su tuo nesutinka, gali kreiptis į teismą.

Taip pat apskaičiavo, kad A.Mikalauskas turi sumokėti 500 eurų savivaldybių infrastruktūros plėtros įmoką.

„Žinau, kad kitose savivaldybėse tokiose situacijose kaip mano daromos išimtys, kiekvienas pastato statybos ar rekonstrukcijos atvejis vertinamas individualiai.

Kaune į konkrečius atvejus neatsižvelgiama, mokesčiai renkami aklai. Aš apskaičiuotą sumą sumokėsiu, bet noriu, kad kiti kauniečiai žinotų, kokia tvarka yra mieste“, – pabrėžė A.Mikalauskas.

Gyventojams reikia padėti suprasti, už ką ir kodėl reikia mokėti

Eglė Petrauskaitė

Kauno rajono savivaldybės

Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja, savivaldybės vyriausioji inžinierė

„Kai Vyriausybė savivaldybes įpareigojo nustatyti savivaldybių infrastruktūros plėtros mokesčio tarifus ir jų apskaičiavimo metodiką, Kauno rajono savivaldybėje buvo įsteigtas naujas Infrastruktūros plėtros skyrius, nes daugybei žmonių reikia padėti suprasti, kodėl šį mokestį reikia mokėti, ir apskaičiuoti, kiek mokėti.

Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino, kad pakaunėje šios įmokos dydis išdiferencijuojamas pagal planuojamus pastatus ir gyvenamąsias vietoves, taip pat esamus socialinius ir inžinerinės infrastruktūros objektus.

Įmokos dydis išdiferencijuotas visoms seniūnijoms. Tarifas kinta nuo 1 iki 40 eurų už planuojamą naują kvadratinį metrą.

Brangiau tenka mokėti, jei statybos ar pastatų rekonstrukcijos vyksta Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Kačerginės, Karmėlavos, Kulautuvos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Užliedžių, Zapyškio seniūnijose. Pigiau – Babtų, Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Linksmakalnio, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Vandžiogalos, Vilkijos seniūnijose.

Toks išdiferencijavimas leidžia savivaldybės teritorijoje vystymąsi skatinti, palaikyti arba jį riboti.

Tačiau daugybei žmonių ši naujovė nesuprantama. Tie, kurie mokėti šio mokesčio nenori, sako, kad jam iš savivaldybės nieko nereikia, keliai jau seniai nutiesti, visos komunikacijos yra, vaikų jis neturi, todėl nereikia ir mokyklų ar darželių.

Kol šis mokestis vis dar yra naujovė, būtina su kiekvienu gyventoju ar verslininku apie jį kalbėti ir aiškinti, kad naujo mokesčio pinigai naudojami visos savivaldybės teritorijos infrastruktūrai plėsti. Paprastai po tokio pokalbio žmonės supranta, kam šis mokestis reikalingas.“

Statybos leidimas – tik sumokėjus įmoką

Aloyzas Pakalniškis

Kauno savivaldybės Miesto

tvarkymo skyriaus vedėjas

„Minimu atveju nelegali statyba buvo vykdoma 2017–2019 metais. Už tai asmeniui buvo skirta bauda, tačiau ji sumokėta tik šiais metais, jau įsigaliojus Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui.

Tad nuo šių metų pradžios įmoką moka visi naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ar kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naaudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojai. Darbo grupė konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo netaikyti šiuo metu galiojančio Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatų. Nuo šių metų pradžios statybos leidimas fiziniams ir juridiniams asmenims išduodamas tik sumokėjus įmoką.

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojus Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui Kauno savivaldybė buvo įpareigota nustatyti infrastruktūros plėtros įmokos tarifus. Nuo kovo mėnesio tarifas statiniams siekia 13,8 euro už kvadratinį metrą. Mažesnis tarifas – 6,9 euro už kvadratinį metrą – taikomas kultūros paveldo objektams ir visiems valstybės saugomo kultūros paveldo (senamiesčio) teritorijoje esantiems statiniams.

Mokėti mokesčio nereikia tik transporto priemonių stovėjimo aikštelių statytojams.

Atvejų, kad gyventojai ar nekilnojamojo turto plėtotojai atsisakytų mokėti naująjį mokestį, šiais metais nebuvo.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.