Nors garsiai kalbama apie lietuvių šluojamus butus iš brėžinių, pasižvalgius po sandorių stalčių – dar vienas pastebėjimas

Per pandemiją ne vienam daugiabučio gyventojui kilo noras persikelti į erdvesnį būstą – paklausa sudrebino nekilnojamojo turto rinką, tačiau vykstantys pokyčiai statistikoje kol kas neatsispindi.

Per pandemiją ne vienam daugiabučio gyventojui kilo noras persikelti į erdvesnį būstą – paklausa sudrebino nekilnojamojo turto rinką, tačiau vykstantys pokyčiai statistikoje kol kas neatsispindi.<br>Statistikos departamento nuotr.
Per pandemiją ne vienam daugiabučio gyventojui kilo noras persikelti į erdvesnį būstą – paklausa sudrebino nekilnojamojo turto rinką, tačiau vykstantys pokyčiai statistikoje kol kas neatsispindi.<br>Statistikos departamento nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 30, 2021, 8:22 AM, atnaujinta Jul 30, 2021, 8:22 AM

Nors lietuviai šluoja butus dar net nebaigtuose statyti namuose, vidutinis būsto plotas mūsų šalyje keičiasi tik šiek tiek.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis būsto plotas Lietuvoje 2020 m. buvo 69,6 kvadratiniai metrai, arba 0,2 kvadratinio metro daugiau nei ankstesniais metais. Per dešimtmetį lietuvių būstas vidutiniškai padidėjo 3,7 kvadratiniais metrais.

Per metus šiek tiek padidėjo ir naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui. Statistikos departamento duomenimis, vienam gyventojui praėjusiais metais teko 37,8 kvadratiniai metrai naudingojo ploto, užpernai – 37,3 kvadratiniai metrai.

Ir nors Vilniuje atliekama daugiausia statybos darbų, tačiau vilniečiai negyvena erdviau už kitus.

Statistikos departamento duomenimis, sostinės regione vidutinis būsto plotas pernai buvo mažesnis nei visoje Lietuvoje ir sudarė 69,2 kvadratinius metrus, vienam vilniečiui teko 36,1 kvadratiniai metrai naudingojo ploto.

Erdviau už vilniečius gyvena Tauragės, Telšių, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos apskričių gyventojai. Pavyzdžiui, Utenoje vienam gyventojui tenka 46,3 kvadratiniai metrai naudingojo ploto. Vis dėlto, vidutinis būsto plotas šiame mieste yra mažesnis nei Vilniuje ir sudaro 68,7 kvadratinius metrus.

Nekilnojamojo turto specialistai aiškina, jog taip yra dėl to, kad šiuose miestuose pastatoma daugiau nuosavų namų, kurių plotas yra pastebimai didesnis nei butų daugiabučiuose.

Be to, vidutinis būsto plotas daugiausia priklauso ne tik nuo rinkos poreikių, bet ir nuo pastatomo būsto struktūros: vienais metais butų ar namų plotas būna mažesnis, kitais – didesnis. „Didėjant namų statybų mastui, bendras vidutinis plotas vien dėl išaugusios pastatomų namų dalies gali padidinti bendrą vidutinį būsto plotą“, – sako bendrovės „Ober – Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Šios bendrovės duomenimis, 2020 m. Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,9 kvadratinius metrus ir, palyginti su 2019 m. pastatytais butais, padidėjo 1,7 kvadratiniais metrais.

Parduoti statomų individualių ir sudurtinių namų vidutinis plotas Vilniuje bei jo apylinkėse 2020 m. siekė 101,2 kvadratinius metrus ir buvo 5,3 kvadratiniais metrais didesnis nei 2019 m. „Matome, kad bent jau sostinėje ir jos apylinkėse vidutinis namų plotas yra beveik dvigubai didesnis nei butų daugiabučiuose“, – paaiškino R. Reginis.

Be to, jis priminė, jog 2010–2018 m. dėl buvusios finansų krizės Lietuvoje ypač paklausūs tapo mažesni butai. Statytojai suskubo prisitaikyti prie žmonių poreikių ir rinkai stengėsi pasiūlyti racionaliai suplanuotą ir labiau įperkamą produktą.

„Bet 2019–2020 m. vidutinis būsto plotas nustojo mažėti ir jau fiksavome šiek tiek augantį vidutinį parduoti pastatomo būsto plotą“, – pastebėjo R. Reginis.

Apie poreikį turėti erdvesnį būstą žmonės ypač prakalbo po to, kai dėl pernai kilusios pandemijos nemažai jų buvo priversti dirbti ar mokytis iš namų.

Įvairios atliktos apklausos parodė, kad žmonės norėtų keisti turimą būstą į didesnį, keltis arčiau gamtos. Kai kurie šiuos planus, nepaisydami lyg ant mielių kylančių būsto kainų, jau įgyvendino, o kiti apie tai dar tik svajoja.

Kaip pastebėjo R. Reginis, nors per pandemiją ir buvo daug kalbama apie erdvesnio būsto poreikį, bet naujos statybos būsto ieškantis pirkėjas turi rinktis iš to, kas tuo metu statoma. „Vis dėlto, pastaruosius penkerius metus galima matyti aiškią tendenciją: namų sandorių dalis bendroje būsto sandorių statistikoje yra auganti. O 2020 – 2021 m. pasiekė visų laikų aukštumas ir atitinkamai sudarė 28,1 proc. ir 27,7 proc. Tai rodo, kad didesnio ploto poreikis niekur nedingęs, o per pandemiją jis ypač aktualus“, – sakė R. Reginis.

Bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko teigimu, vis dar sunku vertinti kaip pandemija susijusi su pasirenkamo būsto plotu. „Taip, padidėjo namų ir kotedžų pardavimai, taigi gyventojai skyrė daugiau dėmesio erdvesniems namams“, – sako jis.

Vis dėlto, pasak eksperto, reikšmingų ploto pokyčių naujai statomuose kotedžuose dar nepastebima – padidėjus rinkos susidomėjimui, pakilo tik jų kaina: „Atsižvelgiant į tai, kad gyventojai visada turi ribotą biudžetą, galimybės rinktis didesnio ploto būstą taip pat yra ribotos.

Butams galioja tas pats principas. Gyventojai dažniau stengiasi įsigyti geriausią įmanomą būstą, tai yra, jie turi rinktis tarp vietos bei ploto ir yra labiau linkę rinktis mažesnio ploto būstą geresnėje vietoje nei didesnio ploto prastesnėje.“

Pasak T.S.Kvainicko, metų pradžioje galbūt iš tiesų buvo juntamas padidėjęs susidomėjimas, pirkėjai konkuravo dėl geriau suplanuotų, kiek erdvesnių būstų. „Tačiau esamas pasiūlos trūkumas lemia, kad pirkėjai tiesiog turi ribotas pasirinkimo galimybes“, – apibendrino jis.

Statistikos departamento duomenimis, pernai buvo baigta statyti 13,9 tūkst. būstų. 1,3 tūkst. daugiau nei 2019 m. Jų bendras naudingasis plotas buvo 1367,9 tūkst. kvadratinių metrų arba 69,2 tūkst. Kvadratiniais metrais didesnis nei 2019 m.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.