Palygino, kiek skolinasi ir ką perka trijų Baltijos šalių gyventojai – vieniems sekasi geriau

Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma Baltijos šalyse buvo didžiausia Estijoje ir sudarė apie 120 tūkst. EUR, rodo „Luminor“ banko duomenys. Tuo tarpu lietuviai ir latviai būsto įsigijimui skolinosi po vidutiniškai 83 tūkst. EUR. Nors Baltijos šalių gyventojų lūkesčiai dėl būsto kokybės ir lokacijos yra panašūs, nekilnojamojo turto (NT) rinka ir galimybės jį įsigyti skiriasi.

Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma Baltijos šalyse buvo didžiausia Estijoje ir sudarė apie 120 tūkst. eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinė būsto paskolos suma Baltijos šalyse buvo didžiausia Estijoje ir sudarė apie 120 tūkst. eurų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 14, 2021, 11:04 AM, atnaujinta Sep 14, 2021, 11:21 AM

Būsto paskolos suma yra tiesiogiai susijusi su kainų pokyčiais nekilnojamojo turto rinkoje – išliekant aukštai paklausai ir kylant NT kainoms, gyventojams reikia daugiau lėšų jam įsigyti.

„Šiuo metu mažiausios būsto kainos yra Latvijoje, o aukščiausios Estijoje, kur šiemet vystoma daugiau brangesnių NT projektų, todėl estai vidutiniškai skolinasi daugiau nei likusių šalių gyventojai. Šios šalys nuo Lietuvos taip skiriasi būsto rinkos koncentracija – estai ir latviai dažniausiai būstą perka sostinėje, tuo tarpu Lietuvoje rinka aktyvi visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose“, – sakė „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

Vidutinė būsto paskolos suma kaimyninėse šalyse skiriasi ir dėl nevienodų gyventojų finansinių galimybių. „Kitas kintamasis, turintis įtakos skolinimosi apimtims, yra bendras šalies pajamų lygis. Estai pernai vidutiniškai uždirbo apie 23 proc. daugiau nei lietuviai, o pastarieji – apie 9 proc. daugiau nei latviai. Kuo didesnės asmens mėnesinės pajamos, tuo didesnę būsto paskolą jis yra pajėgus ir gauti, ir grąžinti“, – papildė A. Kvakšys.

Tuo tarpu gyventojų lūkesčiai dėl perkamo būsto kokybės ir lokacijos labiau skiriasi nuo amžiaus ir šeimyninės padėties nei šalies. Jaunesni asmenys visose Baltijos šalyse dažniausiai ieško buto netoli miesto centro ir yra linkę dėl geresnės lokacijos paaukoti šiek tiek kvadratinių metrų. Priešingai elgiasi gyventojai, sukūrę šeimą – jie dažniau ieško didesnio ploto namo užmiestyje. Idealiu atveju toks būstas turi turėti kiemą ar kitą žalią erdvę.

„Visų trijų šalių gyventojai turi tokį pat lūkestį – įsigyti naujos statybos būstą geroje lokacijoje. Tiesa, pandemija šiek tiek keičia tobulo būsto paveikslą – visose Baltijos šalyse pastebima, kad gyventojai pamažu linksta gyventi toliau nuo pagrindinių šalies miestų.

Ir čia Lietuva jau turi tam tikrų privalumų, nes šalyje yra bent keli skirtinguose regionuose esantys miestai, kurie pagal gyvenimo kokybę nedaug nusileidžia sostinei. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje sostinės yra neproporcingai pranašesnės už visas kitas lokacijas“, – sakė A. Kvakšys.

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.