2017 metais buvo paskelbta apie planus Eigulių gyvenamajame rajone atlikti kvartalinę namų renovaciją. Per keletą metų turėjo būti atnaujinti 44 daugiabučiai ir kompleksiškai sutvarkyta jų aplinka.
Tačiau projektas taip ir liko neįgyvendintas. Vienas šios idėjos sumanytojų, daugiabučio bendrijos pirmininkas Bernardas Lesevičius iki šiol gailisi, kad taip nutiko.
Eigulių gyventojai papasakojo, kaip jie dabar atskirai savo jėgomis rūpinasi kiekvienu namu ir jo aplinka.
Savivaldybės atstovai teigė, kad kvartalinės daugiabučių atnaujinimo idėjos neatsisakyta, bet ji turėtų vykti kiek kitaip, nei buvo planuota.
Idėja kilo pirmininkui
Eigulių gyvenamajame rajone esančios daugiabučių savininkų bendrijos pirmininkas B.Lesevičius vadovauja net 21 daugiaaukščiam namui.
„Šie dvylikos, devynių ar penkių aukštų blokiniai namai iškilo sovietmečiu, 1975–1985 metais. Tiek pastatams, tiek jų aplinkai reikia atnaujinimo. Todėl maniau, kad būtų gerai atlikti kvartalinę renovaciją, nes jos metu savivaldybė sutvarkytų pastatų aplinką, darbai vyktų sparčiau, atsirastų vientisesnis atnaujintų pastatų ir jų aplinkos vaizdas“, – pasakojo kaunietis.
Tokią idėją 2017 metais jis pasiūlė Kauno savivaldybei ir ji projektui buvo linkusi pritarti. Buvo apskaičiuota, kad 44 namų kvartalo, esančio tarp Ašigalio gatvės ir Šiaurės prospekto, atnaujinimo darbai kainuotų apie 32 mln. eurų.
Iš pradžių norinčiųjų buvo
Bet šis planas taip ir liko neįgyvendintas.
2018-osios daugiabučių savininkų bendrijos primininkas pasakojo, kad apklausiant daugiabučių gyventojus iš pradžių 11-os namų atstovai pritarė tokiai renovacijai. Kituose namuose gyvenančių kauniečių dauguma atnaujinimo darbų nepanoro, nes jiems atrodė, kad tai per brangu.
„Kai tiksliau buvo apskaičiuota, kiek kainuos atnaujinti bent 11 namų, gyventojai išsigando, kad jiems tai kainuos per brangiai. Ypač to pabūgo tie, kurie negalėjo iš karto investuoti didesnės sumos ir už darbus būtų turėję mokėti 20 metų.
Psichologiškai tokios mintys žmones slegia, todėl renovacijai ir nebuvo pritarta“, – pasakojo B.Lesevičius.
Panašiai kalbėjo ir kito Ašigalio gatvės 31-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkas Svajūnas Urbonavičius. Šis daugiabutis taip pat buvo įtrauktas į kvartalinės renovacijos planą.
„Žmonėms viso namo atnaujinimas pasirodė per brangus, todėl iš 48 butų jam pritarė tik 5 butų gyventojai“, – sakė bendrijos pirmininkas.
Remontuoja tik namų dalis
Dabar kiekvieno namo gyventojai pamažu atnaujina atskiras pastatų dalis.
„Aš gyvenu Šiaurės prospekto 8-ajame name. Dar 1999 metais sugebėjome įsirengti naują šlaitinį cinkuotos skardos stogą. Pernai už 90 tūkstančių eurų buvo atnaujinta šildymo sistema“, – pasakojo B.Lesevičius.
Šildymo sistemos ir stogų atnaujinimo darbai per kelerius pastaruosius metus buvo atlikti ir aštuoniuose kituose 2018-osios bendrijos daugiabučiuose.
Taip pat nemažai šiai bendrijai priklausančių daugiabučių gyventojų panoro dalyvauti savivaldybės programoje „Svajonių kiemas“, nes nori susitvarkyti namų kiemus, įvažas, kurių būklė nėra gera. Savivaldybė apmoka iki pusės tokių darbų sumos.
S.Urbonavičius pasakojo, kad jo vadovaujamos bendrijos namo gyventojai nuolat kaupia lėšas pastato atnaujinimo darbams, atnaujino liftus, šildymo sistemą.
„Bet „Svajonių kiemo“ programoje dalyvauti taip pat nenori, nes ir tai daugeliui per brangu“, – sakė Ašigalio gatvės 31-ojo namo bendrijos pirmininkas.
Problemų jau nebeturėtų
Eigulių seniūnijos Šiaurės prospekto seniūnaitė Jelena Bedarfienė apgailestavo, kad šiame gyvenamajame rajone nė vieno iš sovietmečiu pastatytų namų fasadas nėra atnaujintas, kiemai ir įvažos į juos daugelyje vietų taip pat labai blogos būklės, todėl kvartalinė renovacija buvo nebloga idėja.
Seniūnaitė sakė, kad ir ji pati yra dviejų daugiabučių bendrijų pirmininkė. Bet ir jų gyventojų dauguma dėl kainų renovacijai nepritarė.
„Jei kvartalinė namų renovacija, kaip buvo planuota, būtų prasidėjusi 2018 metais, ji jau būtų baigta ir daug – beveik trijų tūkstančių butų gyventojų nebeturėtų problemų, kurias dabar sprendžia pamažu“, – kalbėjo 2018-osios daugiabučių savininkų bendrijos pirmininkas B.Lesevičius.
Dabar atlikti remonto darbus kiekviename name atskirai labai sudėtinga, nes darbininkai su kiekvieno pastato gyventojais turi tartis, kada galės patekti į butus ar rūsius. B.Lesevičiaus nuomone, kai renovacijos darbai vyksta kompleksiškai, tokių problemų kyla mažiau.
Ieško naujų sprendimų
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis mano, kad Eigulių gyvenamojo rajono kvartalinės renovacijos idėja buvo gera, bet į ją buvo įtraukta per daug daugiabučių.
„Galutinį žodį dėl pastatų atnaujinimo taria gyventojai. Šiuo atveju reikėjo daugybės žmonių pritarimo ir jį gauti buvo sudėtinga, todėl projektas taip ir liko neįgyvendintas“, – sakė R.Endrikis.
Savivaldybės atstovas pranešė, kad iki šiol Kaune atnaujinta apie 200 daugiabučių. Renovacijos dar reikia dviem tūkstančiams tokių pastatų.
„Vis dėlto gyvenamųjų namų atnaujinimo tempai Kaune nėra blogi.
Visoje Lietuvoje pagal šį rodiklį esame tai pirmoje, tai antroje vietoje. Kasmet atnaujinama po 30–40 daugiabučių“, – džiaugėsi savivaldybės atstovas.
R.Endrikis pasakojo, kad šiuo metu savivaldybė tokių namų gyventojus kviečia dalyvauti daugiabučių modernizavimo ir kiemų sutvarkymo programoje „Svajonių kiemas“.
„Svarstome, kaip kauniečius paskatinti imtis savo namų atnaujinimo. Gal jau turimas programas sujungsime į vieną, gal atsiras ir kitų idėjų.
Manau, kad kvartalinės renovacijos idėja nėra palaidota, tik realiau, kad ji vyktų mažesniuose kvartaluose. Būtų galima iš anksto parengti vizijas, kaip jie atrodytų po atliktų darbų, kad gyventojai patys pamatytų, kuo tai gali būti patrauklu“, – sakė R.Endrikis.
Kompleksiškai atnaujinti pavyko tik vieną
Kaune iki šiol pavyko įgyvendinti tik vieną kvartalinės renovacijos projektą. Tokie darbai 2016 metais buvo atlikti Gričiupio seniūnijoje, M.Riomerio gatvėje. Buvo atnaujinta 15 daugiabučių pastatų.
Atnaujinus daugiabučius savivaldybė savo lėšomis sutvarkė komunikacijas ir aplinką – sutvarkė įvažą, įrengė naujus šaligatvius ir pėsčiųjų takus, naujai išasfaltavo kiemus, įrengė sporto aikštelę, dviejų tipų vaikų žaidimo aikšteles, gyventojų poilsio zoną, šiuolaikišką atliekų konteinerių aikštelę, naują lietaus nuotekų tinklą ir apšvietimą.
Iš esmės buvo pertvarkyti ir atnaujinti prie namų esantys želdynai. Skirtingos miesto komunalinės bendrovės taip pat atnaujino šilumos, vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus.
