Kauniečiai pasišovė rūpintis mediniu paveldu – išsirinko kelis statinius, kurių neleis naikinti

Žemųjų Šančių bendruomenei rūpi išsaugoti kuo daugiau savo gyvenamosios aplinkos autentiškumo. Nesitikėdami, kad į jų idėjas ir poreikius sureaguos miesto valdžios atstovai, patys ėmėsi skubių žygių saugoti nykstantį kultūros paveldą.

V.Gelūnienė drauge su Žemųjų Šančių bendruomene siekia išsaugoti dar vieną vertingą XIX amžiaus medinuką.<br>G.Bitvinsko nuotr.
V.Gelūnienė drauge su Žemųjų Šančių bendruomene siekia išsaugoti dar vieną vertingą XIX amžiaus medinuką.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Žemieji Šančiai.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Gelūnienė.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Gelūnienė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Sep 24, 2021, 9:07 AM

Tradicinės Žemųjų Šančių bendruomenės šventės Šančinių metu surengtoje ekskursijoje vietinė gidė Rolanda Girskienė vedžiojo po įdomiausias šio gyvenamojo rajono vietas ir pasakojo išskirtines įvairių pastatų istorijas.

Po ekskursijos šančiškiai dalyvavo Paveldo dirbtuvėse ir išrinko tris objektus, kurie jiems yra įdomiausi ir brangiausi. Kauniečiai sieks, kad šie objektai būtų saugomi paveldo specialistų.

Žemųjų Šančių bendruomenės narė, menininkė Vita Gelūnienė papasakojo, kokiu kauniečiams neįprastu būdu buvo pasirinkti apsaugos verti objektai ir kas jau daroma, kad kultūros paveldo apsauga būtų suteikta vertingiems pastatams, kuriems yra iškilusi reali grėsmė sunykti.

– Lietuvoje ir Kaune apie tai, kokie objektai turėtų būti saugomi, sprendžia paveldosaugininkai ir įvairių kitų sričių specialistai, bendruomenės balsas išklausomas retai. Ar, jūsų nuomone, tai įmanoma pakeisti ir kaip? – „Laikinoji sostinė“ paklausė V.Gelūnienės.

– Ekskursija ir paveldo dirbtuvės buvo Žemųjų Šančių gyvenamojo rajono kultūros šventės Šančinių ir projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ dalis, kurį iš dalies remia ne šalies ar miesto institucijos, bet norvegai ir Europos ekonominės erdvės fondai.

Į dirbtuves buvo kviečiami visi, kurie Šančiuose turi sau mielą ir reikšmingą architektūros objektą, tačiau šis objektas dar nėra įtrauktas į saugotinų objektų sąrašą. Dirbtuvių metu siekėme atskleisti individualų gyventojų požiūrį į vertinguosius rajono objektus, kurie galėtų tapti oficialiu mūsų gyvenamojo rajono kultūros paveldu.

Renkant ir apibendrinant informaciją buvo naudojamasi D.I.V.E. („Descibe, Interpret, Valuate, Enable“) metodu: apibūdink, interpretuok, vertink, įgalink. Šį metodą pasiūlė norvegas archeologas ir edukatorius Vegardas Kaasenas Engenas. Įdomu tai, kad jis dirba Norvegijos Budės miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriuje ir yra atsakingas už D.I.V.E. proceso įgyvendinimą Budės mieste.

Remiantis šiuo metodu gyventojai kviečiami patys pasiūlyti, kurie pastatai ar vietos jiems svarbios ir galėtų būti saugomos, įvertinti pastatų būklę ir vertingąsias jų savybes, svarstyti, kokia veikla ateityje juose galėtų vykti. Taigi sprendimai ne nuleidžiami iš miesto valdžios institucijų, o pirmiausia įsiklausoma į gyventojų nuomonę ir poreikius.

Remiantis tokia metodika sudarėme vertingų objektų sąrašą ir jį pateiksime svarstyti kultūros paveldo specialistams, kad įtrauktų mūsų vertybes į kultūros paveldo registrą.

– Kokius objektus bendruomenė sieks išsaugoti?

– Paveldo dirbtuvių dalyviai išrinko tris jiems svarbiausius objektus. Tai – sinagoga, poetės Janinos Degutytės namas ir erdvė, kurioje ilgus metus stovėjo kino teatras „Taika“.

Sodų gatvėje 36 esanti Šančių sinagoga buvo pastatyta tarpukariu, 1929 metais, ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Sovietmečiu joje buvo įrengta kepykla, o vėliau pastatas paliktas likimo valiai.

Sinagogos pastato žydų bendruomenei neprireikė, nors šie maldos namai yra vieni iš dviejų tarpukario laiku išlikusių mūrinių sinagogų Lietuvoje. Vis labiau nykstantis pastatas yra Turto banko žinioje ir nežinia, ar jo kada nors kam nors prireiks, todėl jis gali sunykti. Kadangi Šančių gyventojai neturi savo bendruomenės namų, manome, kad ją būtų galima pritaikyti vietinių gyventojų poreikiams.

Poetės J.Degutytės namas yra Kranto 6-ojoje gatvėje, jo numeris 3. 2005-aisiais tuomečiai jo gyventojai sutiko, jog ant namo būtų pakabinta memorialinė lenta, kad šiame mediniame vieno aukšto name gyveno poetė. Žemuosiuose Šančiuose gimusi J.Degutytė mokėsi Kauno VII gimnazijoje, ją pabaigusi išvažiavo į Vilnių studijuoti literatūros.

Šis namas yra tarpukario laikų medinukas. Iki šiol išliko nepakitęs namo tūris, kiemo planas. Šiuo metu namas parduodamas ir kyla abejonių, ar naujieji savininkai jo nesudarkys. Norime, kad būtų nustatytos vertingosios šio pastato savybės ir jis būtų įtrauktas į paveldo saugomų objektų sąrašą.

Dar vienas objektas – vieta A.Juozapavičiaus prospekte, kur stovėjo kino teatras „Taika“ ir aplinkinė teritorija. Šio kino teatro nebėra, sklypas priklauso vienai naftos produktais prekiaujančiai kompanijai, kuri toje vietoje norėjo statyti degalinę, bet tam pasipriešino gyventojai.

Nors pastato neliko, daugelio vietinių gyventojų atmintyje dar gyvi prisiminimai, kad tai buvo Žemųjų Šančių kultūrinio gyvenimo vieta. Netoliese tarpukariu veikė ir kiti kino teatrai – „Lyra“ ir „Saturnas“. Gyventojai iki šiol taip ir neturi vietinio kultūros centro, o ši vieta jiems primena sunaikintą Šančių kultūros lopšį.

Kol Kauno valdžios atstovai miestą plėtoja tik remdamiesi tuo, kaip gauti kuo daugiau ekonominės naudos, bendruomenė įsitikinusi, kad dėmesį būtina kreipti ir į kultūrinius gyventojų poreikius, todėl siekiame žengti konkrečius žingsnius, pasiūlyti idėjas, koks kultūros centras galėtų būti mūsų gyvenamajame rajone.

– Paveldosaugininkams ne tik rengiate pasiūlymus, jie jau ir apžiūrinėja konkrečius objektus. Dėl kokio vertingo pastato likimo šiuo metu bendruomenė labiausiai susirūpinusi?

– Daugiau nei prieš metus Šančių bendruomenė kreipėsi į Kultūros paveldo centrą dėl A.Juozapavičiaus prospekto 125-ojo namo apsaugos. Kai 2018 metais greta kūrėsi vienas prekybos centras, jo atstovai įsigijo ir dalį šio pastato. Nuo to laiko jis tik aptrauktas tentais su fotografijomis.

Šis XIX amžiaus medinis geležinkelininkų pastatas yra vertingas, svarbus ne tik rajono, bet ir Kauno istorijai. Dalis namo vis dar priklauso privačiam asmeniui ir jis juo rūpinasi, o verslo atstovai savo namo dalį yra apleidę.

Prekybos centro atstovams buvome pateikę siūlymus, kad pastato dalis taip pat galėtų tapti bendruomenės namais, tokiu būdu jame vyktų įvairios veiklos ir istorinis namas būtų prikeltas naujam gyvenimui. Deja, verslo atstovams mūsų pasiūlymai netiko.

Šią savaitę Kultūros paveldo centro paminklotvarkininkė apžiūrėjo namą. Labai tikiuosi, kad bus nuspręsta šį pastatą įtraukti į saugomų kultūros objektų sąrašą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: parlamentarų komentarai prieš rytinį Seimo posėdį