151 tūkst. eurų įvertintą 30 kvadratinių metrų ploto neveikiančio viešojo tualeto pastatą Nidoje ruošėsi pirkti sostinės viešoji įstaiga Justiniškių sporto ir laisvalaikio centras, kuri net garantinį įnašą sumokėjo iš skolintų lėšų.
Renginių organizavimu užsiimanti, tačiau karantino įkarštyje veiklą sustabdžiusi įstaiga vasarį kitus internetu vykusių varžytynių dalyvius ir objekto savininkus pribloškė už nedidelį pastatą pasiūliusi neįtikėtiną kainą – 2 mln. 20 tūkst. eurų.
Milijonus mokėti atsisakė
Netikėto varžytynių rezultato apstulbinta tualeto pardavėjo „Neringos komunalininko“ vadovė Danguolė Seselskytė paskubėjo pradžiuginti ir kurorto merą Darių Jasaitį – jam telefonu atsiuntė kompiuterio ekrano vaizdą su užfiksuota septynženkle suma.
Kad varžytynių laimėtojas už tualetą su priskirtu beveik puspenkto aro ploto žemės sklypu tikrai mokės milijonus, Neringoje buvo suabejota vos tik varžytynėms pasibaigus.
Komunalininkai netrukus sulaukė nugalėtojo rašto, kuriame jis pranešė atsisakantis pirkti objektą už nurodytą kainą. Aukciono dalyvis teisinosi, kad dėl dalyvavimo internetinėse varžytynėse patirties stokos ir apmaudžios klaidos buvo įrašyta ne ta suma.
Labiausiai „Neringos komunalininko“ vadovę nustebino varžytynių laimėtojo pageidavimas grąžinti jam iš anksto sumokėtą garantinę įmoką – 30 tūkst. eurų.
„Pagal nuostatus, nugalėtojui atsisakius pirkti objektą varžytynių dalyvio garantinis užstatas negrąžinamas. Šių pinigų jis neturėtų atgauti nepaisant jokių pateisinančių aplinkybių. Bent kol kas užstato grąžinti neplanuojame“, – tą kartą teigė D.Seselskytė.
Trūko pinigų mokesčiui
Aukcioną sužlugdžiusį laimėtoją ilgai slėpusi Neringos valdžia apie neįprastai pasibaigusias varžytynes nedaugžodžiauja ir dabar, nors dėl sumokėto garantinio įnašo grąžinimo Justiniškių sporto ir laisvalaikio centras jau kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą.
Kad pastaruoju metu itin brangiai vertinamą nekilnojamąjį turtą Nidoje ruošėsi pirkti tam lėšų neturinti viešoji įstaiga, paaiškėjo atsitiktinai, Apeliaciniam teismui neseniai atmetus vilniečių skundą – Justiniškių sporto ir laisvalaikio centrui buvo per brangu sumokėti 641 eurą žyminio mokesčio.
Sukrapščiusi tik 40 eurų ieškovė nuo likusios sumos prašė atleisti ir teisinosi, kad, priverstinai sustabdžius veiklą, visai žyminio mokesčio sumai šiuo metu banko sąskaitoje neturi pakankamai lėšų.
Varžytynių nugalėtojų teigimu, 220 tūkst. eurų bandžiusi siūlyti viešoji įstaiga perkamą turtą ketino naudoti įgyvendinant sporto ir laisvalaikio veiklos organizavimo projektą, kurį būtų finansavę rėmėjai.
Tačiau viešosios įstaigos skundas buvo atmestas, o ieškovas buvo įpareigotas sumokėti visą žyminio mokesčio sumą.
Teismas įvertino tai, kad ieškovas aukcione dalyvavo ketindamas gauti lėšų iš rėmėjų, buvo pasiruošęs prisiimti nemažos vertės finansinius įsipareigojimus, o savo interesų gynybai yra pasamdęs profesionalią advokatų kontorą, kuriai už teikiamas paslaugas turi galimybę atsiskaityti.
Planavo atgaivinti tualetą?
Savo sunkia finansine padėtimi Justiniškių sporto ir laisvalaikio centras mėgina sugraudinti ir siekdamas susigrąžinti garantinį įnašą – ieškovo teigimu, jo neatgavus įstaigą ištiks bankrotas.
Varžytynių rengėjui – „Neringos komunalininkui“ – ieškovas priekaištauja dėl pernelyg didelio garantinio įnašo, kuris siekė penktadalį pradinės objekto kainos.
Kaip pavyzdys buvo nurodytas kitas skandalingai pasibaigęs – „Neringos vandens“ bendrovės organizuotas – pastato aukcionas, kuriame už tiek pat įvertintą objektą iš dalyvių buvo prašoma vos 1 proc. pradinio įnašo.
Justiniškių sporto ir laisvalaikio centras sutinka sumokėti 1,5 tūkst. eurų garantinę įmoką, tačiau prašo teismo jam priteisti likusius 28,5 tūkst. eurų.
Oficialus šios viešosios įstaigos direktorius Vilniaus fotografas Anicetas Žvirgždinas bet ką komentuoti atsisakė ir visais klausimais nukreipė į įstaigai atstovaujantį advokatų profesinės bendrijos „Veto LT“ vadovą Tomą Drukteinį.
Šis atsisakė atskleisti mistinius rėmėjus, kurie esą būtų finansavę sporto ir laisvalaikio organizavimo projektą tualeto vietoje.
T.Drukteinio teigimu, laimėjus varžytynes, iš pradžių buvo planuojama šį objektą naudoti kaip mokamą tualetą. Esą apmokestinus įėjimą po vieną eurą jis būtų atsipirkęs jau po kelerių metų.
Milijonai siūlyti triskart
Advokatas teigė, kad buvo pasamdytas konsultuoti varžytynių metu ir dėl padarytos lemtingos klaidos iš dalies kaltina save.
Tačiau apmaudžios klaidos versija abejotina.
Varžytynėse pradinę 151 tūkst. eurų kainą buvo galima didinti ne mažiau kaip 2 tūkst. eurų. Galutinis pasiūlymas buvo fiksuojamas tuomet, kai kiti varžytynių dalyviai kainos nedidino 5 minutes.
Kaip „Lietuvos rytui“ papasakojo vienas šiose varžytynėse dalyvavęs verslininkas, jas vainikavo net trys per 2 mln. eurų siekiantys pasiūlymai.
„Baigiantis varžytynėms ilgą laiką laikėsi 215 tūkst. eurų kaina, ir likus kiek mažiau nei minutei jau norėjau įvesti 217 tūkstančių, kai staiga matau ir savo akimis netikiu – kažkas pasiūlė 2 mln. 15 tūkst. 222 eurus.
Kol sėdėjau ištiktas šoko, po kelių minučių kaina dar labiau padidėjo – iki 2 mln. 18 tūkst. Praėjus vos 20 sekundžių sulaukėme dar vieno žingsnio – 2 mln. 20 tūkst. eurų“, – apie neįtikėtiną varžytynių pabaigą pasakojo jų dalyvis.
Anot jo, į klaidą buvo nepanaši jau pirmoji milijoninė suma, nes jei po dvejeto ir buvo įrašytas nereikalingas nulis, ankstesnė kaina būtų viršijusi tik 222 eurais ir pasiūlymas nebūtų buvęs priimtas.
Kiek kartų buvo suklysta?
T.Drukteinis tikino, kad viešoji įstaiga varžytynėse pasiūlymą teikė tik vieną kartą, bet kompiuteriu bandant įvesti 220 tūkst. sumą dėl nervinės įtampos buvo suklysta ir paspausta vienu nuliu daugiau – gauta 2 mln. 20 tūkst. eurų.
Kas prieš tai net du kartus teikė milijoninius pasiūlymus, advokatas tvirtino nežinąs ir spėliojo, kad suklydo ne jie vieni: „Kad ir kas tai būtų, jiems labai pasisekė, kad atsirado dar vieni žiopliai, kurie juos išgelbėjo nuo nemalonumų.“
Tačiau dėl šio aukciono kalbintas Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys prasitarė, kad dėl „Neringos komunalininko“ į teismą kreipęsi vilniečiai milijonines sumas varžytynėse įrinko du kartus.
Kokia tvarka ir kiek dalyvių teikė paskutinius tris nerealius pasiūlymus, savivaldybės bendrovės vadovė D.Seselskytė atsisakė patikslinti. Anot jos, viskas paaiškės teisme.
Plinta sąmokslo teorijos
T.Drukteinis „Lietuvos rytui“ pasakojo, jog iš karto po varžytynių Neringos merą D.Jasaitį įspėjęs, kad įvyko klaida ir objekto jie nepirksią.
Kad savivaldybės bendrovė išvengtų didesnės žalos, advokatas teigė siūlęs kuo skubiau iš naujo skelbti tualeto pardavimą.
Vilnietis pasakojo, jog iš savivaldybės net buvo išgirdęs ketinimus, kad tualetą sėkmingai pardavus pakartotinio aukciono metu Justiniškių sporto ir laisvalaikio centras galėtų tikėtis garantinio įnašo sugrąžinimo.
Kad naujos pastato varžytynės dar nėra paskelbtos iki šiol, teisinamasi šiemet vykusiu bendrovės „Neringos komunalininkas“ pertvarkymu, nors jis pabaigtas dar pavasarį.
Bet kai tualeto pardavimas sužlugo už jį pasiūlius milijonus, po Neringą pasklido kalbos, kad tokia varžytynių baigtis galėjo būti surežisuota iš anksto, norint tyčia nutraukti šio objekto pardavimą.
Milijonus už tualetą pasiūliusiam ir šitaip varžytynes sustabdžiusiam dalyviui esą buvę pažadėta tyliai sugrąžinti garantinę įmoką, tačiau tam sutrukdė „Lietuvos ryto“ publikacijos.
Dabar tai neva norima padaryti teismo rankomis. Juo labiau kad tokio teismo sprendimo nebūtų kam apskųsti – būtų patenkintas ir vos ne visus pinigus atgavęs laimėtojas, pažadą būtų ištesėjusi ir savivaldybė.
Objekto labiausiai reikia kaimynams
Pačiame Nidos centre, prie marių, netoli skulptūros legendiniam šalies bardui Vytautui Kernagiui, komunalininkų parduodamas tualetas yra greta kitai savivaldybės įmonei „Neringos vanduo“ priklausiusios neveikiančios siurblinės. Abu pastatai yra bendrame 7,22 aro ploto žemės sklype, kuris yra atidalytas abiem objektams.
Užpraeitų metų spalį vykusiame aukcione apie 95 kv. m ploto siurblinės pastatą už beveik 192 tūkst. eurų nusipirko itališkais ledais prekiaujanti Vilniaus bendrovė „LJ78“. Verslo logika diktuoja, kad ši bendrovė trūks plyš turėjo siekti ir tame pačiame sklype esančio tualeto. Kitu atveju jį tektų brangiau perpirkti iš varžytynių laimėtojo arba taikstytis su kitų savininkų planais.
Neringiškiai spėliojo, kad gal neįsteigiant skirti varžytynėse išaugusios sumos aukcionas šitaip buvo nutrauktas norint gauti daugiau laiko iki kito pardavimo.
Bendrovės „LJ78“ vadovė Justė Kaselienė patvirtino, kad jos įmonė varžėsi dėl parduodamo tualeto pastato, tačiau kiek siūlė už šį objektą, atskleisti atsisakė.
