Gyventojai tikina apie būsimą kaimynystę nežinoję
Žirmūnų gyventojų žodžiais, pastaruoju metu tankiai apgyvendintose šiaurinėse Žirmūnų teritorijose įsivyrauja betonizacija, želdynų naikinimas, vienas po kito skelbiami daugiabučių ir verslo centrų statybų projektai.
Pirminiame projekte Žirmūnų g. 109, laiško autorių teigimu, buvo numatytas administracinės paskirties pastatas, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog planuojami net 185 butai: vienas 9 aukštų gyvenamasis namas, trys 6 aukštų gyvenamieji namai ir vienas komercinės paskirties pastatas. Gyventojai nuogąstauja, jog vietinių gyvenamoji kokybė suprastės.
Žirmūnų gyventojų bendruomenė priminė istoriją, kuomet prieš keliolika metų buvo sustabdytos statybos po jų langais (sklypas Žirmūnų g. 111B), kurių likvidavimas užsitęsė.
Žmonės nesupranta, kodėl nebuvo tinkamai informuoti apie planuojamą viešą Žirmūnų g. 109 projekto svarstymą su visuomene, apie projektą, teigia, sužinoję atsitiktinai.
Vilniečiai nuogąstauja dėl išaugsiančių transporto srautų teritorijoje, kuri ir taip skendi spūstyse, dėl didžiulės oro taršos, niekaip neišsprendžiama šiame rajone ir transporto priemonių statymo problema. Neabejojama, jog naujakuriai turės daugiau nei po vieną automobilį, todėl vietų automobiliams statyti ieškos kaimyniniuose kiemuose, rajone jau dabar perpildytos mokyklos ir darželiai, trūksta žaliųjų plotų.
Projekte numatoma vaikų žaidimų aikštelę įrengti ant komercinės paskirties namo stogo šlaito, kur sunkiai įsivaizduojamos galimybės pasislėpti nuo saulės, sklypas gyventojų intensyviai naudojamas susisiekimui pėsčiomis, tačiau jei naujasis daugiabučių kvartalas būtų apjuostas tvora ir nepraeinamas, tą padaryti būtų sudėtinga.
Netoli, anot gyventojų, numatoma ir daugiau daugiabučių bei biurų projektų, kurie tik dar labiau pagilins šias problemas (Žirmūnų-Kareivių g. kampiniame sklype, šalia sporto klubo „Impuls“ planuojami 5 devynaukščiai pastatai, Lietuvos banko būstinės (Žirmūnų g. 151) rekonstrukcija, „Verkių sodo“ (Verkių g. 39) projektas, verslo centras ir daugiabučiai (Verkių g. 50), Verkių autobusų parko iškėlimas ir jo vietoje naujo verslo centro bei daugiabučių projektas, daugiabučių ir verslo centras Kareivių g. 5).
„Pastaruoju metu itin suintensyvėjęs šios Žirmūnų mikrorajono dalies tankinimas ir nesprendžiamos esamos infrastruktūros problemos seniesiems Žirmūnų gyventojams kelia rimtą susirūpinimą ir neužtikrintumą dėl ateities. Tokia tendencija yra pražūtinga ir ilgalaikėje perspektyvoje reikš esamų ir naujai atsikraustančių gyventojų gyvenimo kokybės bloginimą“, rašte apgailestauja vietos gyventojai.
Žada kiek įmanoma užtikrinti kokybę
Projektinių pasiūlymų pristatymo metu projekto vadovas, architektas Gintautas Balkė komentavo, jog sklypą kerta pėsčiųjų takas, kuris, architektų siūlymu, bus išsaugotas. Sklype auga grupė medžių, atliktas jų vertinimas.
Stovėjimo vietų projektuojama 139, butų skaičius – 185, komercinės paskirties patalpoms projektuojamos 23 automobilių stovėjimo vietos.
Vienoje sklypo dalyje projektuojamas devynių aukštų daugiabutis su komercinėmis patalpomis, likusioje – iki šešių aukštų pastatai. Komercinio pastato stogą planuojama išnaudoti įrengiant vaikų žaidimų aikšteles arba poilsio zonas bendruomenei.
Devynaukščiame gyvenamajame name projektuojami 99 butai, visuose korpusuose dominuoja dviejų kambarių butai – jie sudaro apie 60 proc., trijų kambarių apie 30 proc., likusieji – vieno kambario.
Sklypo dalyje, kur šešiaaukščiai pastatai, projektuojamos vaikų žaidimų ir sporto aikštelės. Automobilių stovėjimas daugiausia numatytas požeminėje dalyje.
Architektas sutinka, jog Žirmūnuose problema dėl automobilių stovėjimo vietų išties opi, kiek leido galimybės, jis pasiūlė keletą galimybių įrengti automobilių stovėjimo aikštelių už sklypo ribų, jos būtų skirtos bendram naudojimui. Pardavimui aikštelės bus įrengtos tik sklypo ribose.
Svarstyta automobilių stovėjimo vietas projektuoti kitapus gatvės, bet, kiek žinoma, parengti projektiniai pasiūlymai, galbūt, rengiamas techninis projektas čia įrengti bendrojo naudojimo vaikų žaidimų aikšteles, tad šios minties teko atsisakyti.
Visi esami želdiniai sklypo ribose bus kertami, bet kaip kompensacija dalis medžių bus sodinama už sklypo ribos. Numatytos vietos šalia Žirmūnų g. dešiniojo posūkio ir šalia Kareivių g. Taip pat, kiek įmanoma, bus želdinama teritorija.
Į pristatymą susirinkusiems gyventojams kilo klausimas dėl ankstesnio projekto ir dabartinio skirtumų. Priešistorė, anot architekto, tokia, kad šiam sklypui dar 2008 metais gautas statybos leidimas administraciniam pastatui su automobilių salonu.
Tuomet sklype buvo suprojektuotos 533 automobilių stovėjimo vietos. Statybos leidimas galiojantis, tačiau ankstesni užsakovai paprašė parengti galimybių studiją keičiant paskirtį į gyvenamąją. Parengti koncepciją ir tuo pagrindu – detalųjį planą. Tas, anot G. Balkė, buvo atlikta.
Nesigina – problemų rajone yra
Architektas, atsakydamas į gyventojų nuogąstavimus dėl nesibaigiančių spūsčių ir ar jos buvo vertintos darbo valandomis, kalbėjo, jog tame rajone negyvena, todėl nežino transporto intensyvumo konkrečiomis valandomis, visi skaičiavimai atlikti remiantis detaliuoju ir bendruoju planu, atitinka reikalavimus, želdynai apskaičiuoti pagal formulę.
Architektas pripažino: nors 30 proc. apželdinimo galimybės suprojektuoti neturi, bet ir neprivalo jo laikytis. „Priklausomųjų želdynų norma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijoms privaloma 30 proc. nuo viso žemės sklypo ploto, mūsų atveju, želdynų plotas sudaro 15 proc., mat projektuojams sklypas ribojasi su intensyvaus naudojimo želdynų teritorija.
Želdynų procentas gali būti mažinama dvigubai, jei ne toliau kaip 200 m atstumu nuo nurodyto žemės sklypo ribos yra miškas ar atskirasis želdynas, du kartus didesnio ploto už nurodytą žemės sklypą“, rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Susirinkę gyventojai labiausiai nuogąstavo dėl išaugsiančių spūsčių ir automobilių stovėjimo vietų trūkumo, taip pat želdynų.
Statytojų atstovas komentavo, jog jeigu kažkur yra želdynų trūkumus, tai nereiškia, kad daugiau tame rajone plėtra nebegali vykti, o šie nuogąstavimai turėtų būti adresuojami Vilniaus savivaldybei, o ne šio sklypo statytojams ir architektams.
Architektas patikslino, jog yra teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose numatyta galimybė vystyti. Jei savivaldybė, architekto žodžiais, mato perspektyvinį užstatymą, patvirtino planą ir numatė gyvenamąją statybą, vadinasi, ji atitinka teisės aktų reikalavimus.
Pats architektas pasakojo gyvenęs netoli būsimų statybų, prieš daugiau kaip 20 metų taip pat egzistavo automobilių spūsčių problema. „Nesiimu neigti tų sąlygų, prisijungimo sąlygos buvo gautos ankstesnio užsakovo, būtent jos viešai pateiktos projektiniuose pasiūlymuose, jomis vadovavomės“, – kalbėjo G. Balkė.
Architektas patikslino, jog statytojas pagal išduotą statybos leidimą komercinių objektų statyti neplanuoja, todėl ir atliekamos procedūros gauti naujam statybų leidimui gauti.
Vienas gyventojų pabrėžė, jog Žirmūnų gatvė – viena labiausiai apkrautų ir užterštų Vilniuje, kas jau dabar blogina gyventojų kokybę, naujos statybos problemą tik pagilins.
Anot statytojo atstovo, gyventojų interesų užtikrinimas nėra absoliuti teisė, nereiškia, kad negalima mieste vykdyti plėtros vien todėl, kad žmonės mano, jog yra pažeidžiamos jų teisės. Šie klausimai turėtų būti adresuojami savivaldybei, jie atsakingi už gyventojų sąlygas, užterštumo mažinimą. Čia bendras tiek Vilniaus miesto, tiek Lietuvos klausimas. Statytojas ir architektas šiuo projektu klausimo neišspręs.
Infrastruktūra už sklypo ribų nebus naikinama, sklypas šiuo metu neužstatytas, būtų neteisinga teigti, kad aplinka sutvarkyta ir kad jos niekas negali keisti. Sklypas privatus, savininkas turi teisę statyti pastatus laikydamasis įstatymų.
Vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio komentare teigiama, jog pats projektas nėra kokybiškas nei architektūrine, nei urbanistine prasme, ir toks projektas savivaldybei nepriimtinas. Jis nesukuria kokybės nei esamiems gyventojams, nei būsimiems. Šitoje vietoje tikrai atsiras pastatas, tačiau reikia surasti jo tvarų santykį su aplinka, kad tas pastatas sukurtų, o ne gadintų bendrą vaizdą.
„Mes siekiame, kad Vilnius būtų kompaktiškas miestas – vaikštomas, su puikiomis viešosiomis erdvėmis, paslaugomis ir darbo vietomis greta būsto. Gyventojų skaičius mieste auga, didėja būsto poreikis, tad turime dvi galimybes plėstis – pūsdamiesi į priemiesčius, kas reiškia nepakeliamus infrastruktūros plėtros kaštus tiesiant naujus kelius ir kitą infrastruktūrą, arba plėtojant projektus miesto viduje, užtikrinant paslaugas arčiau namų, mažinant kelionių trukmę, sykiu – ir taršą.
Paradoksas yra tas, kad tarša didėtų tada, jei mes miesto centrinėje dalyje nestatytume pastatų, nes tuomet tie pastatai atsirastų už miesto, taip daugėtų kelionių, transporto judėjimo, žmonės mažiau judėtų patys, nes daugiau laiko praleistų automobiliuose.
Todėl projektai, efektyviau išnaudojantys vidinius plėtros rezervus, yra tvaresni. Aišku, jie negali būti vystomi miesto žaliųjų erdvių sąskaita. Todėl naujajame bendrajame plane tiksliai nustatėme šių erdvių ribas ir invazija į jas negalima“, – komentavo M. Pakalnis.
