Norintys gyventi nuosavuose namuose, tačiau nepasivejantys kainų lietuviai atrado naujas kryptis: kainos ten mažesnės kartais

Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi bankininkai. Didmiesčiuose butų kainoms per metus šoktelėjus kone 20 proc., priimdami sprendimą apsigyventi name, kad ir nežinia kur, bet turint nedidelį nuosavą žemės lopinėlį, ar mieste, kur viskas nesunkiai pasiekiama, nemaža dalis lietuvių per ilgai nedvejoja.

Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Gyventojai vis aktyviau skolinasi ne tik butams, bet ir individualiesiems namams statyti ar įsigyti – tą jau kuris laikas pastebi specialistai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Nov 11, 2021, 6:12 AM, atnaujinta Nov 11, 2021, 1:40 PM

Statytis nėra pigiau, bet tai nesvarbu

Bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas – vienas manančiųjų, kad ne augančios butų kainos tapo pagrindine priežastimi aktyviau skolintis individualiesiems namams statyti ar pirkti. Mat butų kainos daugiausia augo antrąjį šių metų ketvirtį, ypač balandį ir gegužę. Iki tol jos, kad ir nekrito, bet augo palaipsniui.

„Per pusmetį niekas nespėjo priimti sprendimo statytis namo ir juolab jį pastatyti. Žmonėms, esant dabartinėms butų kainoms, gali kilti noras namus statytis patiems, tačiau butų kainos neišaugo vien todėl, kad juos aktyviai pirko. Žinoma, įtakos tas turėjo. Juk jeigu NT plėtotojas butus parduoda daug greičiau nei planavo, vadinasi, gali didinti kainą. Pardavimai, galbūt, truputį sulėtės, bet iki to lygio, kuris dar priimtinas. Nemažai įtakos butų kainoms turėjo statybos darbų kainos. Priklausomai nuo NT projekto, kv. m kaina šoktelėjo ir 100, ir 1 tūkst. eurų“, – paaiškino ekspertas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad NT plėtotojai perka didelius statybinių medžiagų kiekius, užsako daug statybos darbų, taigi, ir kainos daugiabučių statybų aikštelėse visai kitos nei privačiam asmeniui, besistatančiam populiariausią rinkoje 100 kv. m ploto namą Kaune ir Klaipėdoje ar 130 kv. m ploto namą Vilniuje. Vien jau tas, T. S. Kvainicko manymu, neleidžia teigti, kad namas tapo pigesne buto alternatyva.

Statybą brangina ir prieš beveik metus įvestas Infrastruktūros plėtros mokestis. Jeigu NT plėtotojai stato turėdami 2018–2020 metais išduotą statybų leidimą, jiems Infrastruktūros plėtros mokestis negalioja.

Kalbant apie individualiuosius namus, taip pat galima rasti sklypų, kurie parduodami jau turint statybų leidimą, bet tokie atvejai reti. Bet kuriuo atveju daugiabučio, kuriame 50–100 butų, statytojui Infrastruktūros plėtros mokestis nebus toks skausmingas kaip statant individualųjį namą.

Pastebima, kad individualiuosius namus vis aktyviau pradėta pirkti po 2013 metų. Butų sandorių skaičius tuomet augo palyginti lėtai. O štai namų, jau kone dešimtmetį, kasmet statoma vis daugiau. 2020-aisiais Vilniaus regione buvo pastatytas didžiausias skaičius individualiųjų namų.

Kauno regione, beje, pastatoma beveik tiek pat namų, kiek ir sostinėje. Tikėtina, kad individualiųjų namų patrauklumas dar labiau augs, nors jų plotas, kas yra viena pagrindinių priežasčių renkantis namą, o ne butą, kasmet mažėja. Jei 2000 metais statyti maždaug 200 kv. metrų ploto namai, tai per 20 metų jų plotas sumenko iki maždaug 136 kv. m., Kaune ir Klaipėdoje vidutiniškai – iki 100 kv. m.

Buto vidutinio ploto mediana – apie 50 kv. metrų, t. y. statomi namai vis dar dvigubai didesni nei butai.

Jei anksčiau buvo įprasta namuose įrengti rūsius ir garažus, kas padidindavo pastato plotą, dabar jų atsisakoma. 

Skaičiuojama, jog Lietuvoje yra apie 900 tūkst. butų, dar maždaug 50 tūkst. – negyvenamųjų patalpų (viešbučių, loftų, dar kone 50 tūkst. sudarytų kotedžai). Individualiųjų namų – apie 550 tūkst. „Individualiųjų namų rinka iš principo sudaro du trečdalius butų rinkos. Jeigu vertintume pagal aktyvumą, atmetus Vilniaus miesto savivaldybę, rinka pasiskirstytų maždaug taip: trečdalis jos – namai, du trečdaliai butų.

Svarbu ir tai, kad maždaug pusė namų, priešingai nei butai, statomi sau gyventi. Būna kartais vystytojas, užbaigęs daugiabučio statybas, pasilieka gražiausią butą paskutiniame aukšte, bet tai tebus vienas butas visame daugiabutyje.

Individualiųjų namų segmentas pakankamai aktyvus, tik tiek, kad Vilniuje, kuomet kainos truputį aukštesnės, butų segmentas labai stiprus. Tuo tarpu likusioje Lietuvos dalyje namų segmentas mažai kuo nusileidžia butams“, – komentavo pašnekovas.

Kiek rinką pakoregavo kone metus galiojantis Infrastruktūros plėtros mokestis, dėl kurio ietis laužė ir statytojai, ir savivaldybės? „Įsivaizduokime, kad jei sostinės Pilaitėje naujos statybos buto kv. metras kainuoja 1000 eurų, tai statybos darbai, žemės sklypo kaina, PVM mokestis sudarytų tarp 900–950 eurų už kv. m. Vystytojui grynojo pelno liktų 50 eurų nuo kv. m. Pilaitė nėra prioritetinė teritorija, taigi, Infrastruktūros plėtros mokestis čia siektų 50 eurų už kv. m, kas reiškia, jog NT plėtotojas liktų be uždarbio. Viskas išsispręstų kainą padidinus iki 1050 eurų už kv. m, pirkėjas sumokėtų šiek tiek daugiau, bet ta suma nebūtų itin reikšminga.

Tačiau, jeigu kainos pakelti nepavyktų, ir NT plėtotojas liktų be pelno, jis tikrai svarstytų, ar verta statyti ten, kur būsto pardavimo kainos palyginti nedidelės. Statant senamiestyje, kur žemės sklypai brangesni, bet pardavimo kainos kur kas aukštesnės, maždaug 2000–3000 tūkst. eurų už kv. m, Infrastruktūros plėtros mokestis palyginti simbolinis – 18 eurų už kv. m.

Taigi, kalbant apie prestižinį būstą, šio mokesčio įtaka nedidelė, ekonominį – reikšmingesnė. Kalbant apie individualiuosius namus, sau besistatantys namą, per daug nesureikšmins, ar kv. m kainuos 1000, ar 1050 eurų. Statant už 100 tūkst. ar 120 tūkst. eurų, mokesčio suma – maždaug 6 tūkst. eurų – nėra labai reikšminga“, – kalbėjo pašnekovas.

Naujovėms priešinosi, tačiau susitaikė

Kauno rajono gyventojai itin aktyviai perka ir statosi namus. Kaip paaiškino Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus specialistai, iki spalio pabaigos jau priskaičiuota daugiau kaip pusė tūkstančio įmokų.

Vidutinė vienos įmokos suma siekia beveik 5 200 Eur. Nors Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (SIPĮ) buvo priimtas daugiau nei prieš pusę metų iki jam įsigaliojant šių metų liepą, įstatymo taikymo pradžioje, anot savivaldybės atstovų, teko susidurti su gyventojų bei dalies architektų ir projektuotojų nepasitenkinimu vien dėl to, kad jiems kilo daug neaiškumų dėl pradėtų taikyti reikalavimų.

Nuo pat šio įstatymo taikymo pradžios Kauno rajono savivaldybė daug dėmesio teigia skirianti konsultacijoms, informacijos suteikimui, kad tiek gyventojams, tiek projektuotojams būtų kuo aiškiau, kaip veikia ir kaip taikomas SIPĮ.

Gyventojai bei verslo įmonės domisi galimybėmis sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nes tokiu atveju ne tik nemokama infrastruktūros plėtros įmoka, bet dar ir galima gauti kompensaciją už jų lėšomis įrengtą savivaldybės infrastruktūrą iš kitų įmokų mokėtojų sumokėtų įmokų. Kauno rajono savivaldybė turi internetinę įmokų skaičiuoklę, kurioje galima pasitikrinti, koks įmokos tarifas taikomas konkrečioje teritorijoje.

Šiauliečiai nenori mažo ploto namų

Projektavimo ir statybos darbais, daugiausia Šiaulių regione, užsiimantis Robertas Joniškis portalui lrytas.lt teigė, kad, kaip rodo jo praktika, žmonės į nedidelio, pavyzdžiui, 80 kv. m, ploto namus nesidairo, priešingai nei Vilniuje ar Kaune, kur mažesnio ploto namai lengviau įperkami.

Šiauliuose įprasta statytis ar pirkti vidutinio (120–130 kv. m) ploto namus. Taip pat būsimieji naujakuriai pageidauja didesnio ploto nei 2 ar 3 arai, bent 6–7 arų sklypo.

R. Joniškis pritaria: kadangi butų kainos didelės, o už panašią kainą pasistatyti namą, nors ir ne iki galo įrengtą, įmanoma, tą ir daro vis daugiau žmonių. „Laikui bėgant sukursite galutinį, likvidesnį, produktą, kuris turės didesnę vertę. Be to, turėsite savo plotą, kur galėsite leisti laiką“, – mano pašnekovas.

Nors pastatė nemažai namų, rūsius, kiek pamena, teko įrengti tik dviejuose. Rūsį renkasi tik tie žmonės, kurių visai neriboja biudžetas. Garažas, priešingai, vis dar aktualus, nors ir nėra prioritetų sąrašo viršuje. Jeigu name yra garažas, tai didelis privalumas, bet jei ne – įsirengiamas sandėliukas, pavėsinė ar stoginė.

Kaip pasakojo Robertas, jis statybų ėmėsi ne tik Šiaulių regione, bet ir Palangoje. Sykiu pripažįsta – NT kaina kurorte tikrai ne visiems įkandama. Kita vertus, ten ypač aktyvūs tarpininkai, kurie nori daug uždirbti.

Regionai išgyvena aukso amžių?

Registrų centras tik ką paskelbė, kad pagal metinį gyvenamųjų namų sandorių skaičiaus augimą šiemet išsiskyrė Akmenės (metinis augimas – 60 proc.), Jurbarko rajono (41 proc.), Kėdainių rajono (43 proc.), Klaipėdos miesto (92 proc.), Kretingos rajono (41 proc.), Lazdijų rajono (41 proc.), Šalčininkų rajono (49 proc.) ir Vilkaviškio rajono (41 proc.) savivaldybės.

Bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas mano, jog individualiųjų namų paklausa atskiruose regionuose nulemta COVID-19 pandemijos ir galimybių dirbti bei mokytis nuotoliniu būdu.

„Įsivaizduokime studentą iš Jurbarko rajono, kuris mokėsi Vilniuje: jis privalėjo lankyti paskaitas, taigi, gyventi sostinėje. Dabar bent dalinai galima mokytis nuotoliniu būdu ir gyventi savo krašte. Bent iš dalies tas galioja ir aptarnavimo segmente dirbantiems žmonėms (pavyzdžiui, dirbant klientų aptarnavimo skambučių centre). Rajonai tampa žmonių, kurie vertina lėtesnį gyvenimo tempą, prioritetu.

Kita, bet jau banali priežastis yra ta, kad šeimos iš emigracijos grįžta į gimtuosius miestelius. Pragyvenimo lygiui augant, plečiantis pramonei, atsiranda motyvas grįžti į Lietuvą, į savo gimtąsias vietas – tai dar vienas individualiųjų namų augimo paaiškinimas.

O ir kainos regionuose daug palankesnės įsikurti bei tikėtis didesnio komforto (ploto, kambarių skaičiaus). Galiausiai, gamtos artumas kartais suvaidina lemiamą vaidmenį“, – kalbėjo pašnekovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.