Kariškiai Kauno politikus paliko šiapus tvoros: planas atverti išskirtinę miesto erdvę liko neįgyvendintas

Kauno valdžios atstovai nevengia pasigirti darbais, kurie yra dar tik jų svajonėse. Vienas tokių – planas visuomenei atverti miesto centre esantį uždarą parką, kuriame iki šiol šeimininkauja kariškiai. Pastariesiems dabar lekia miesto politikų kritikos strėlės.

Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>Lrytas.lt koliažas.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>Lrytas.lt koliažas.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Urbanistai siūlė, kad Griunvaldo gatvė būtų skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams, o buvusios Karo ligoninės parkas – poilsiui ir pramogoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Urbanistai siūlė, kad Griunvaldo gatvė būtų skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams, o buvusios Karo ligoninės parkas – poilsiui ir pramogoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
S.E.Paliukas Griunvaldo gatvėje gyvena 70 metų ir mano, kad pėsčiųjų alėja jos paversti nereikia, bet Karo ligoninės parką vertėtų atverti visuomenei.<br>M.Patašiaus nuotr.
S.E.Paliukas Griunvaldo gatvėje gyvena 70 metų ir mano, kad pėsčiųjų alėja jos paversti nereikia, bet Karo ligoninės parką vertėtų atverti visuomenei.<br>M.Patašiaus nuotr.
P.Mačiulis.<br>T.Bauro nuotr.
P.Mačiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Urbanistai siūlė, kad Griunvaldo gatvė būtų skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams, o buvusios Karo ligoninės parkas (kairėje) – poilsiui ir pramogoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Urbanistai siūlė, kad Griunvaldo gatvė būtų skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams, o buvusios Karo ligoninės parkas (kairėje) – poilsiui ir pramogoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Urbanistai siūlė, kad Griunvaldo gatvė būtų skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams, o buvusios Karo ligoninės parkas (kairėje) – poilsiui ir pramogoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Urbanistai siūlė, kad Griunvaldo gatvė būtų skirta tik pėstiesiems ir dviratininkams, o buvusios Karo ligoninės parkas (kairėje) – poilsiui ir pramogoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvių esanti Karo ligoninės teritorija aptverta aklina mūrine tvora. Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl visuomenei neleidžiama į jį patekti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Nov 20, 2021, 4:51 PM

Prieš ketverius metus Kauno valdžios atstovai prabilo apie tai, kad visuomenei reikia atverti miesto centre esantį Karo ligoninės parką. Ši tvoromis aptverta teritorija priklauso Krašto apsaugos ministerijai (KAM), joje veikia Karo medicinos tarnyba. Taip pat urbanistai buvo pasiūlę idėją, kad greta esanti Griunvaldo gatvė taptų pėsčiųjų alėja.

Šį planą aktyviai reklamavo tuometis Kauno vicemeras Povilas Mačiulis. Po to, kai susitiko su tuomečiu KAM ministru Raimundu Karobliu, miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiūgavo, kad su kariškiais beveik pavyko susitarti.

Tačiau planas taip ir liko neįgyvendintas.

Ką apie planuotus pokyčius Griunvaldo gatvėje mano kauniečiai ir ar permainos šioje teritorijoje įvyks?

Idėją aktyviai reklamavo

2017 metais pasigirdo kalbų, kad visuomenei reikėtų atverti prie Vytauto prospekto ir Griunvaldo gatvės esančią 5 hektarų teritoriją, kurioje šeimininkauja kariškiai.

Tokią idėją aktyviai viešino tuometis Kauno vicemeras P.Mačiulis. Jis kauniečiams siūlė įsivaizduoti, kad pačiame Kauno centre esanti uždara 5 hektarų teritorija, didesnė už visą „Akropolio“ kompleksą, pavirstų atvira, jaukia, išradinga ir žalia erdve. Tereikia, kad KAM ir tuometis jos ministras R.Karoblis pritartų tokiam buvusios Karo ligoninės teritorijos atvėrimui.

2018 metų liepą Vilniuje susitikę krašto apsaugos ministras R.Karoblis ir Kauno meras V.Matijošaitis sutarė dėl Kauno centre esančio buvusios Karo ligoninės parko atvėrimo galimybės.

„Pasiektas principinis sutarimas atverti parką visuomenei nepažeidžiant buvusios Karo ligoninės interesų. Savivaldybė darbus parke galėtų pradėti 2019 metų pradžioje“, – tada teigė P.Mačiulis.

Bet Karo ligoninės kiemą, kuriame yra parkas, iki šiol supa aukšta mūrinė tvora, ant jos kabo įspėjimai, kad tai karinė teritorija ir įeiti į ją draudžiama.

Dabartinės situacijos nežino

Dabar prezidento Gitano Nausėdos patarėju esantis P.Mačiulis, paklaustas, kodėl planai taip ir liko neįgyvendinti, paniro į prisiminimus.

„Kiek atsimenu, tada urbanistams buvo kilusi idėja ne tik atverti parką visuomenei, bet ir Griunvaldo gatvę paversti pėsčiųjų zona. Bet aš jau 2 metus gyvenu Vilniuje ir bendraudami su kauniečiais šio klausimo nesame aptarinėję“, – sakė prezidento patarėjas.

P.Mačiulis svarstė, kad, matyt, pasikeitus KAM vadovybei derybos nutrūko, ir tikriausiai todėl iš esmės nepasikeitė ir Griunvaldo gatvė.

„Šie klausimai sukėlė Kauno ilgesį, reikės pasidomėti“, – pažadėjo P.Mačiulis.

Tiktų pramogoms gamtoje

Sumanymas, kad Griunvaldo gatvė ir greta esantis uždaras parkas būtų atverti visuomenei, kilo urbanistei Živilei Šimkutei.

„Kol vyko Kauno autobusų stoties rekonstrukcija, Griunvaldo gatvėje buvo įrengta laikinoji autobusų stotis.

Tuo metu Griunvaldo gatvėje ir dalyje Gedimino gatvės automobilių eismas buvo apribotas.

Pastebėjome, kad prekybos centras „Akropolis“, kur rekonstrukcijos metu buvo įrengtos stoties bilietų kasos, traukia didelius pėsčiųjų srautus. Didžiausias srautas – nuo stotelės, esančios Vytauto prospekte, Griunvaldo gatve“, – pasakojo urbanistė.

Ž.Šimkutė prisiminė, kad nors pėsčiųjų srautas šioje gatvėje buvo didelis, šaligatviai buvo ištrupėję, siauri, daug vietos užėmė netvarkingi žemės plotai aplink medžius, akis badė apdulkėjusi ir aprašinėta buvusios Karo ligoninės tvora, o už jos buvo įspūdingas ligoninės sodas, kurio miestiečiai nematė.

„Tada buvo aiškiai matyti, kad dėl ribojamo eismo Griunvaldo ir Gedimino gatvėse miesto gyvenimas ir judėjimas centre nesustojo. Kauno miesto savivaldybei drauge su kolegomis pasiūlėme idėją paversti Griunvaldo gatvę pėsčiųjų zona, skatinti alėjoje kurtis kavines, įrengti dviračių taką, stovus, suoliukus“, – pasakojo Ž.Šimkutė.

Taip pat buvo pasiūlyta atverti miestiečiams buvusios Karo ligoninės parką, kurį, pasak urbanistės, tiksliau būtų vadinti sodu. Jame galėtų atsirasti suolų, takai, kur žmonės galėtų susitikti ir gryname ore praleisti laiką.

Ar erdvę naudoja efektyviai?

Nors pėsčiųjų zona Griunvaldo gatvė taip ir netapo, urbanistė pasidžiaugė, kad joje atsirado daugiau tvarkos. Automobiliai gali važiuoti tik viena kryptimi, pažymėtos ir apmokestintos vietos jiems stovėti, abiejose gatvės pusėse atsirado dviračių takai, šaligatviai buvo paremontuoti. Tuo pat metu buvo nušveista ir buvusios Karo ligoninės tvora.

Tačiau teritorija už tvoros tebėra uždara.

„Kariuomenė miesto centre užima didelę teritoriją, kuri visuomenei neprieinama. Mes nematome, kaip joje tvarkomasi, todėl kyla klausimas, ar ji panaudojama efektyviai“, – svarstė Ž.Šimkutė.

Šią erdvę atverti visuomenei, urbanistės nuomone, sudėtinga ir dėl kitų aplinkybių.

„Kariuomenės atstovai teigė, kad sode vyksta pratybos, todėl jei visuomenė patektų į sodą, galbūt ten esančius pastatus reikėtų aptverti naujomis tvoromis.

Šioje teritorijoje yra paveldosaugininkų saugomi pastatai, saugoma ir pati tvora. Todėl savo žodį, kaip fiziškai visuomenei gali būti prieinamas sodas, turi tarti ir paveldo specialistai“, – mano Ž.Šimkutė.

Urbanistė įsitikinusi, kad buvusios idėjos vis dėlto gali virsti realybe.

„Urbanistiniai pokyčiai mieste vyksta lėtai, gali užtrukti ne vienus metus. Manau, kad prie jų gali prisidėti savivaldybės pasiryžimas įgyvendinti darnaus judumo planą, kuriame numatyta, kad miesto senamiestyje ir naujamiestyje būtina mažinti automobilių keliamą taršą, formuoti žaliąsias zonas“, – kalbėjo Ž.Šimkutė.

Pėsčiųjų zonos nenorėtų

Griunvaldo gatvės 18-ajame name jau 70 metų gyvena dailininkas Saulius Edmundas Paliukas. Vyras pasidžiaugė, kad šis daugiabutis statytas XIX amžiaus pabaigoje ir yra bene seniausias šioje gatvėje.

„Radau žinių, kad istorikai nustatė, jog kai Kaunas buvo carinės Rusijos dalis, ši gatvė vadinosi Peščanaja arba lietuviškai – Smėlio.

Kaunui jau esant laikinąja sostine ir minint 520-ąsias Žalgirio, kitaip – Griunvaldo mūšio metines, 1930 metų liepos 16 dieną Kauno miesto taryba nutarė Smėlio gatvę pavadinti Griunvaldo vardu. Jos pavadinimas nebuvo pakeistas net sovietmečiu“, – pasakojo S.E.Paliukas.

Kiek jis atsimena, gatvė per 70 metų beveik nesikeitė. Tik ilgai joje buvo dvipusis automobilių eismas.

„Po pastarojo gatvės atnaujinimo prieš kelerius metus eismas tapo vienpusis. Tokia pat eismo tvarka yra ir gretimoje Miško gatvėje, todėl vietiniams gyventojams, norint automobiliais privažiuoti prie namų, reikia sukti nemažą ratą“, – kalbėjo dailininkas.

Vis dėlto, nors gatvėje turi sutilpti ir automobiliai, ir dviratininkai, ir pėstieji, kaunietis nemano, kad ją reikėtų paversti pėsčiųjų zona.

Parką mato pro savo langus

Iš S.E.Paliuko buto puikiai matyti priešais esanti buvusios Karo ligoninės teritorija ir joje augantys seni medžiai.

Karo ligoninė buvo pradėta statyti XIX amžiaus viduryje, vėliau atsirado visas pastatų kompleksas. Teritorija visais laikais priklausė kariškiams. Kalbas, kad senasis sodas gali būti prieinamas visuomenei, girdžiu dar nuo sovietmečio.

Šiais laikas idėja prisimenama artėjant rinkimams, bet niekas taip ir nesikeičia. Kartais stebiu, kas vyksta toje uždaroje erdvėje, matau, kad beveik jokio žmonių judėjimo ten nėra, tik sodo pakraštyje aikštelėje stovi nemažai automobilių“, – pasakojo kaunietis.

Vyras mano, kad visiems patekti į šią gamtos oazę būtų įdomu, žmonės joje lankytųsi, pramogautų.

Abejojo, kad kariškiai pasiduos

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus prisiminė, jog iš pradžių kariškiai stojo piestu prieš Kauno politikų norą, kad buvusios Karo ligoninės parkas taptų atviras.

„Iš dalies tai suprantama, nes kariškiai šioje teritorijoje yra įsikūrę nuo seno. Bet, mano nuomone, ji bent savaitgaliais žmonėms galėtų būti atvira, ten galėtų koncertuoti orkestrai. Juk kariuomenė išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais, be to, ir miestas prisidėtų tvarkant šias valdas.

Sprendimų, kokius įėjimus įrengti tvoroje, kuri taip pat yra paveldo vertybė, būtų galima rasti“, – sakė S.Stoškus.

Tačiau Kauno paveldosaugininkų vadas abejojo, kad kariškiai įsileis gyventojus į savo teritoriją.

Prižiūri atliekamus darbus

KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas sakė, kad buvusios Karo ligoninės kompleksą sudaro 6 pastatai. Neseniai atnaujintas vienas pastatas, kuriame Vytauto Didžiojo karo muziejus turi restauravimo dirbtuves ir eksponatų saugyklą.

Šiuo metu atnaujinamas kitas – pagrindinis – komplekso pastatas.

„Prižiūrime darbus ir jie atliekami taip, kaip reikalaujama. Ar šį kultūrinį paveldą galės pamatyti visuomenė, sunku pasakyti“, – sakė paveldosaugininkas.

Siekia sutvarkyti

Aurelija Katkuvienė

Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė

„Kaune esančią Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos teritoriją siekiama kuo skubiau sutvarkyti, restauruoti ir atstatyti ten esančius kultūros paveldo objektus, parką ir pagal galimybes atverti visuomenei.

Šiuo metu jau vyksta kai kurių pastatų intensyvi renovacija, taip pat tęsiami pastatų projektavimo, sklypo planavimo darbai. Dalis sutarčių dėl įvairių darbų atlikimo jau pasirašyta.

Taip pat tęsiamas nuolatinis bendradarbiavimas su Kauno savivaldybe, vyko ir vyksta nuolatiniai susitikimai su atsakingais Kauno savivaldybės bei Kultūros paveldo departamento atstovais.“

Karių pratybų seniai niekas nematė

Andrius Palionis

Kauno vicemeras

„Miesto siūlymas parką prie Griunvaldo gatvės atverti visuomenei buvo pristatytas tuomečiam krašto apsaugos ministrui R.Karobliui. Tąkart jam tokia mintis patiko ir sulaukė tvirto žodinio palaikymo.

Planas elementarus ir paprastas – mūrinėje tvoroje įrengti keletą įėjimų su vartais, kad žmonės dienomis laisvai patektų į žalią erdvę. Nakčiai ar per karių pratybas teritorija galėtų būti rakinama. Miestas sutvarkytų parką (vizualizacija), įrengtų suoliukus ir kitą mažąją architektūrą, o Griunvaldo gatvė būtų paversta jaukiu pėsčiųjų bulvaru.

Deja, vėliau visa iniciatyva užgeso kariškių kabinetuose. Bandyta teisintis, neva aukšta mūrine tvora apjuostame parke bene ištisus metus vyksta karių pratybos, nors „Akropolio“ lankytojai ar kiti praeiviai nieko panašaus jau seniai nėra matę ar girdėję.

Maždaug prieš metus tas pats planas dėl parko atvėrimo išdėstytas ir per susitikimą su dabartiniu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku. Tačiau panašu, kad ministerijos biurokratai turi didesnį svorį priimant sprendimus už patį ministrą, – šįkart ledai irgi nė trupučio nepajudėjo. Galop pasiūlyta leisti žmonėms patekti į apšepusį parką vos kelias šventines dienas per metus, bet net ir tai, mūsų žiniomis, iki šiol nė karto nebuvo padaryta.

Atrodo, kad ten vis dar gajus senas biurokratinis požiūris, – daryti viską, kad nieko nedarytum. Apie ūkiškumo trūkumą galima spręsti ir iš pastatų, kurie matyti vaikštant apie Karo medicinos centro teritorijos perimetrą, būklės – kiauri ir įgriuvę stogai daug ką pasako.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.