Dėl naujo mokesčio už NT plėtrą valstybinėje žemėje: dvi nuomonės, kaip tai atsilieps eiliniam būsto pirkėjui

Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką. Statant naujus ar rekonstruojant pastatus bei keičiant valstybinės žemės paskirtį tokiuose sklypuose, mokestis siektų ne daugiau kaip 75 proc. vidutinės sklypo rinkos vertės, vertinant masiniu būdu. Visgi Seimas už vystytojų kritikuotą mokestį nubalsavo kone vienbalsiai. 

Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nesutariama, ar vienkartinio mokesčio įvedimas už nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje gali dar labiau įkaitinti NT rinką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (23)

„Dienos klausimas“

Nov 30, 2021, 8:51 PM

Neabejoja, jog būstas brangs

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) iki pataisų priėmimo aiškino, jog patvirtinus naują apmokestinimą apie 50 kv. metrų ploto butas Vilniuje pabrangtų net 15–20 tūkst. eurų. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, liberalas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad tokio pabrangimo negali būti.

„Galėčiau didžiuotis, jei būčiau parengęs projektą, tačiau projektas – Vyriausybės. Mes Kaimo reikalų komitete pritarėme siūlymams. Kas sako, kad būstai gali pabrangti, klausimas, o kiek dabar jie pigesni? Trisdešimt metų būstai buvo statomi valstybinėje žemėje, nemokant už ją.

Žemės mokestis yra juokingas, per visą Lietuvą surenkami 34 mln. eurų. Vilniuje pardavus vieną hektarą galima gauti iki 10 mln. eurų. Būstai statomi ir privačioje, ir valstybinėje žemėje. Žinoma, nemokamai gavus valstybinę žemę, marža už parduotus būstus geresnė. Labai natūralu, kad verslininkai stengiasi, kad ta marža būtų kuo didesnė“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo narys mano, jog būstai pabrangs, jei nutiks tokia situacija kaip Berlyne, kada nėra, kur statyti. Pasigirsta siūlymų Vilnių plėsti, kurti atskirus miestelius ir gyvenvietes. Vilnius ir natūraliai plečiasi. Tai yra įmanoma, skiriant tam teritorijas.

„Yra problemų miestuose, tokiuose kaip Druskininkai, Birštonas ar Nida, ten nėra, kur statyti. Gautos pajamos keliaus perpus į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Savivaldybės turės galimybę investuodamos į naujus plotus ar prisidėdamos prie infrastruktūros, plėtoti būsimas teritorijas, kuriose būtų galima statyti. Galima suskaičiuoti, kiek tų hektarų valstybės žemės nemokamai gauta ir kiek dar numatyta gauti. Dvi Vyriausybės rūpinosi, kad būtų galima tą mokestį įvesti. Parduoti valstybinę žemę, o ne atiduoti naudoti – valstybės interesas“, – mano pašnekovas.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad žemės sklypai negrąžinti savininkams, žemė tapusi valstybinėmis, kompensacijos savininkams nesumokamos, o žemės išdalinamos. „Kai sakoma, kad Seimo nariai neįsigilino, nesuprato, tai tų nesupratusių buvo 99, kurie įstatymo pakeitimams pritarė“, – replikavo Seimo narys.

LNTPA prezidentas M. Statulevičius neabejoja – mokestis vienaip ar kitiap nuguls galutinio naudotojo kišenėje. Sklypo kaina sudaro apie 15 proc. projekto vertės. Jeigu įvedamas mokestis – 75 proc. sklypo vertės, tas galutinį produktą pabrangina 10–12 proc.

Brangimą amortizuoti, anot jo, labai mažai galimybių, nes projektų pelningumas nėra didelis, nėra keliasdešimt procentų, pelningumą itin riboja konkurencinė aplinka. Vienas kitas procentas gali būti prisiimtas sau, didžioji dalis teks galutiniam pirkėjui.

Moka aukso kainą už griuvenas

„Bankai nefinansuoja mokesčių. Turi arba atsisakyti projekto, arba keisti kainodarą. Didėja rizika, jog labai suprastės NT projektų kokybė. Į tai atkreipė dėmesį architektai. Tų vystytojų, kurie skuba projektus pasitvirtinti iki mokesčio įsigaliojimo, projektų kokybė nekokia. Teigti, kad valstybė negauna naudos iš valdomos žemės, didelė netiesa. Vystytojai dažniausiai nuomojasi netuščią žemės sklypą, jie perka pastatą su nuomojamu žemės sklypu. Už žemės sklypą nemoka, bet moka už pastatą: sandėlį ar gamyklą. Pažiūrėkite, kokios jų kainos. Pastato vertė visuomet neadekvačiai didelė.

Atrodo, už griuvėsių krūvą moku tokią kainą. Reikia suprasti, kad tos griuvenos kainoje yra žemės sklypo vertė. Pati valstybė tą pripažįsta, parduodama įvairias gamyklas – apleistus sandėlius, buvusius stadionus. Rinkos vertinimas – ką tu ten galėsi daryti, o ne kokį laužą perki. Tuomet verslas investuoja, didina sklypo ir aplinkinių sklypų, kurie taip pat priklauso valstybei, vertę.

Iš to valstybė gauna naudą. Kiekvienais metais valstybė gauna valstybinės žemės nuomos mokestį. Trijų didmiesčių valstybinės žemės nuomos mokesčio suma pastaruosius trejus metus sudaro 32 mln. eurų. Bet surenkama suma vis didės, nes žemės vertė kyla dėl to, kad joje kažką kuria verslas, – radijo laidoje komentavo LNTPA prezidentas. – Ne valstybė kažką daro, o verslas.

Jei mes užspausime verslą ir sakysime staigiai sumokėkite vienkartinį mokestį, o dalis projektų bus nerentabilūs ir jų nebus, tų pinigų valstybė negaus iš Žemės įstatymo mokesčio, pajamos sumažės ir iš valstybinės žemės nuomos.“

Šį pakeitimą, patikslino pašnekovas, inicijavo ne Vyriausybė, o keletas buvusios kadencijos Seimo narių.

Projektų centrinėse dalyse neliks

„Palygininkite būsto kainą privačioje žemėje ir valstybinėje, už kurią nereikėjo mokėti. Ar skiriasi būsto kaina? Ne. Vadinasi, pelno marža nukeliavo į vienus vartus. Sako perkame niekingą laužą, bet jį ir perka, nes aktuali vietos vertė. Turėtų būti ne žemės vertė, bet vietos vertė. Centre vietų nedaugėja, būstai brangsta, viskas atsiperka.

Pradedame kalbėti, kodėl iki šiol žemė neparduodama, būtų parduota, baigtųsi visos derybos. Kodėl 75 proc. valstybinės žemės vertės, o ne 100 proc.? Tai – vertė, kuria daugiau valstybė nepasinaudos, ta žemė lieka po pastatais, valstybei jokios vertės, lieka tik tiek, kad žmonės ten gyvena. Tai vertybė, bet daugiau nieko“, – mano pašnekovas.

M. Statulevičius neabejoja, kad projektai miesto centrinėse dalyse, ten, kur nori keltis žmonės, virs niekais. Statytojai ieškos sklypų, kur gali įsigyti, o įsigyti gali periferijose. Statybos kelsis į priemiesčius, būsto, kurio nori, žmonės negaus.

Žemės vertė po pastatais, anot LNPTA prezidento, negali būti niekinė. Žemės vertė kyla, o ji lieka valstybės nuosavybėje. Jei valstybė parduotų dabar, gaus sumą X, jei išlaikys nuosavybėje, iš nuomos mokesčio ir vertės kilimo per trisdešimt metų gaus kelis kartus didesnę vertę nei jie verti dabar. Skaičiuojama, jog centrinėse dalyse sklypų vertės sukilusios kai kur nuo 60 iki 300 proc.

Pašnekovo akimis, viską supaprastintų pabaigta restitucija, jei būtų galimybė sklypus išsipirkti skaidriai aukcionuose, gauti maksimalią vertę. Bet kodėl nesiryžtama pabaigti šio proeso? „Tikiu, kad sekantis klausimas bus užbaigti reformą. Ne dėl vystytojų, bet valstybės, – kalbėjo M. Statulevičius. – Laikas parodys ir įrodys, kas teisus. Kažkam reikės prisiimti atsakomybę už NT brangimą.“

Statulevičius stebėjosi, kodėl nebuvo įvertinta, kiek naudos šis mokestis atneš valstybei, kiek bus surinkta lėšų. Verslas teikė preliminarius skaičiavimas. Prieš kelerius metus buvo kalbama apie 50 mln. eurų, kurie būtų skirti melioracijai. Dabar sakoma, kad surinktos lėšos bus per pusę skiriamos valstybei ir savivaldybei. Tai – didžiųjų miestų mokestis, surinktos lėšos prisidėtų prie infrastruktūros, bet ar savivaldybės galės naudotis tomis lėšomis, dar neaišku.

„Mūsų manymu, valdyti NT kainas galima vienu atveju – didinant pasiūlą, tuomet NT kainos galės normalizuotis“, – neabejoja pašnekovas.

Korupcijos nepastebi ar nenori pastebėti?

Laidoje dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasisakė apie praėjusią savaitę nuvilnijusį korupcijos skandalą, susijusį su statybomis ir leidimų išdavimu. Meras kalbėjo, jog prieš 6 metus ėjo į rinkimus su skaidrumo vėliava, kai ką padaryti pavyko.

„Mes pasiekėme labai daug, bet mes ne STT, negalime slapta klausyti pokalbių. Kur mūsų rankos nepasiekia, STT ėmėsi tos bėdos, kuri kankino Vilnių ir kitus miestus. Aišku, nemalonu, – kalbėjo R. Šimašius. – Atsakomybę prisiimu už visą savivaldybę. Ne tik 900 žmonių, kurie dirba savivaldybėje, bet ir 30 tūkst., dirbančių visoje struktūroje. Tyrimai kol kas nepareikšti niekam. Nėra man pavaldžių žmonių, nėra atėjusių dirbti man vadovaujant – tą patvirtino ir prokurorai.“

Meras kvietė pasidalyti žiniomis, kas vyksta Vilniaus savivaldybėje. Tą padarė ir vienas vilnietis.

Į redakciją paskambinęs Andrius kalbėjo, jog visi architektai ir matininkai žino, kiek Vilniaus savivaldybėje kainuoja pasikeisti paskirtį iš gamybinės į gyvenamąją. Jei kalbama apie Naujamiestį, loftus, ten 50 proc. buvusių gamybinių patalpų sudaro gyvenamosios paskirties patalpos. Jei anksčiau tas kainavo 5 tūkst. litų, dabar kainuoja 5 tūkst. eurų, pinigai perduodami per architektus, matininkus, kurie yra patikimi ir gali nunešti į savivaldybę.

„Dauguma žino, kad savivaldybėje yra pogrindžio milijonierių. Kaip meras to gali nežinoti?“ – stebėjosi vilnietis.

R. Šimašius kalbėjo, jog jei visi žino, nereiškia, kad yra įrodymų. O pasakymas „visi žino“ tik prisideda prie korupcijos, o ne padeda ją išnaikinti. Yra reglamentavimas, kad administracinio tipo pastate gali būti iki 50 proc. gyvenamosios paskirties būstų. Tą galima padaryti legaliai. Tiesa, biurokratija per didelė, per sunku, tačiau legaliai pasikeisti paskirtį įmanoma.

„Jeigu kažkam sumokama, ar tai legalių dokumentų tvarkymas, ar pakišų nešiojimas, tą reikia aiškintis, o ne primesti atsakomybę, kad visi vagys. Aš galiu pasakyti, kad girdžiu ne pirmą kartą, bet už ką mokama: ar mokėta matininkams, ar už legalų darbą, gal per infliaciją paslaugos pabrangusios. Būsto paskirtį galima pasikeisti legaliai gyvenant administracinio tipo pastatuose.

Andrius patikslino, kad jei meras nueitų į bet kurio lofto laiptinę, toje pačioje laiptinėje būtų ir gamybinės, ir gyvenamosios paskirties patalpų, ko nebegalima, nes yra reikalavimų insoliacijai, vaikų žaidimų aikštelėms. Jei patikrintumėte, gyvenamosios patalpos neatitiktų reikalavimų, jos buvo nupirktos“, – sako Andrius.

„Naujamiestyje yra daugybė loftų, konversija dažniausiai sveikintina. Nereikėtų laikyti sandėlių, gamybinių patalpų, kur gali gyventi žmonės, ir jiems tinkama vieta, kur sovietmečiu klaidų pridaryta. Konversija logiška ir teisinga. Ar viskas tik gerai? Ne, bet mes tą sprendžiame“, – komentavo sostinės meras.

Jis atsakė ir į klausimą, ar atstovauja miestui, ar verslininkams. „Miesto bendruomenė – visi, tie, kurie gyvena, dirba, kuria verslą. Klausomės visų, savivaldybė dažnai atsiduria tarp girnų, nes turi atsižvelgti į visų nuomonę.

Būna, kartais norisi kažko neleisti, tačiau reglamentai neleidžia neleisti, yra verslininkų, kurie skundžiasi, kad jiems blogai. Taip, užsimanėme kokybės, tas erzina dalį verslininkų, nes nori daugiau kv. m už pigiau. Yra to, bet nedrįstu kabinti etikečių visiems. Atstovauju visų vilniečių interesams, bent jau stengiuosi“, – kalbėjo R. Šimašius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.