Vilniaus apygardos teismas (VAT) atmetė Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos (NNTVA) apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti prokurorus dar kartą ištirti Palangos kopose pastatytų dušinių teisėtumą atsižvelgiant į visuomenininkų argumentus.
Tačiau dėl valstybės griežtai saugomoje pajūrio juostoje atsiradusio privataus statinio teisėtumo abejones kelianti asociacija liko nieko nepešusi.
Teismas susiaurino galias
Apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad apskundus prokuroro atsisakymą ginti viešąjį interesą teismas gali patikrinti, ar priimant nutarimą nebuvo pažeistos procedūros, tačiau negali vertinti prokuroro atlikto tyrimo ir jo padarytų išvadų. Su tokiu Vilniaus apygardos teismo išaiškinimu nenori sutikti NNTVA atstovaujantys teisininkai.
Savo nutartimi VAT rėmėsi prieš 9 metus vienoje civilinėje byloje priimta Aukščiausiojo teismo išvada, kad teismas negali pažeisti prokuroro savarankiškos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą jis privalo priimti.
„Mano manymu, šitaip formuojama ydinga teisinė praktika, kai teismai patys siaurina savo konstitucines galias.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai, tačiau teisė nuspręsti, ar yra pažeistas viešasis interesas, paliekama vieninteliam prokurorui, kurio nutarimo išvadų pagrįstumo negali vertinti net teismas.
Tokie teismo išaiškinimai sukuria paradoksalią situaciją, kai net ir matydamas galimus įstatymų pažeidimus teismas negalėtų apie juos pasisakyti, nes tai jau būtų prokurorų išvadų vertinimas“, – dėstė verslo teisės advokatų kontoros „SPC Legal“ asocijuotasis partneris Marius Rindinas.
Prokurorė tyrė tris kartus
Prokurorui atsisakius ginti viešąjį interesą jo priimtą nutarimą įvertina ir jį gali pakeisti aukštesnis prokuroras.
Jam pritarus pirminėms išvadoms, Prokuratūros įstatymas numato, kad toks aukštesniojo prokuroro nutarimas dar gali būti skundžiamas teismui.
Logiška manyti, jog galimybę viešojo intereso gynimo atsisakymą apskųsti teismui įstatymas numatė tam, kad teismas patikrintų ir viešojo intereso pažeidimo nenustačiusio prokuroro motyvų ir išvadų teisėtumą.
Juo labiau kai lieka neaišku, ar prokuratūros nutarimą apskundusios visuomeninės asociacijos argumentai iš viso buvo tirti.
Savo nutartyje VAT akcentavo, kad dušinių statybos teisėtumą Klaipėdos apygardos prokuratūra vertino net tris kartus, – visais atvejais įstatymų pažeidimų neaptiko ir viešojo intereso gynimo priemones taikyti būdavo atsisakoma.
Tačiau teismas visiškai nevertino to fakto, kad visus tris tyrimus atliko ta pati prokurorė Edita Rutkauskaitė.
„Ar būtų galima tvirtinti, kad ta pati prokurorė visus tris kartus iš naujo atliko išsamų faktinių ir teisinių aplinkybių tyrimą?
Be to, sunku patikėti, kad pakartotinius tyrimus atliekantis prokuroras būtų suinteresuotas paneigti savo paties anksčiau padarytas išvadas“, – Klaipėdos apygardos prokuratūros požiūriu į šią skandalingą statybą stebėjosi advokatas M.Rindinas.
Skundė net nematę nutarimo
Kasacinį skundą ruošianti asociacija Aukščiausiajame teisme, be kita ko, ketina pasitikrinti, ar Vilniaus apylinkės teismas teisingai pasielgė atsisakęs pareiškėjai leisti susipažinti su pačiu prokuratūros nutarimu.
VAT patvirtino, kad aplinkosaugos ir su jos apsauga susijusios statybos klausimu tiesioginio intereso neturinti visuomeninė organizacija turėjo teisę skųsti prokuratūros nutarimą.
Tačiau, anot teismo, apie galimus viešojo intereso pažeidimus pranešusio ir su pačiu objektu nesusijusio privataus asmens suinteresuotumas yra abstraktaus pobūdžio ir jis teismo procese negali naudotis tomis pačiomis teisėmis kaip ir pranešėjas, kurio interesai gali būti tiesiogiai pažeisti.
Prokuratūros įstatyme pasakyta, kad dėl galimo viešojo intereso pažeidimo prokuratūroje surinkti duomenys, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu.
Bet, M.Rindino manymu, skundą teismui pateikusi pareiškėja su tyrimu ir yra susijusi tiesiogiai.
