Institucijų nesusikalbėjimo išvargintų vilniečių ginti stojo politikai: žada lengvesnes statybas

Matydami kylančius namus, sklypus Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijoje įsigiję žmonės buvo ramūs, kad statytis galės ir jie. Visgi galiausiai paaiškėjo, kad nebūtinai – jų planus palaidojo painiava teisės aktuose. Aplinkos ministerija ėmėsi iniciatyvos įsisenėjusią problemą spręsti, bet, atrodo, kad kalti ne tik netobuli įstatymai, bet ir institucijų nesusikalbėjimas.

Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Dec 9, 2021, 7:27 PM, atnaujinta Dec 9, 2021, 7:52 PM

Supainiojo teisės aktai

Ne vienerius metus statybos Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose vyko: iškilo ir didesnio ploto, ir mažesnių namų, dalis jų statomi ir dabar – tą patvirtino ir sodų bendrijos „Verkiai“ pirmininkas. Visgi aiškėja, kad jau ne vienerius metus kai kurie teisę statyti namus gina teismuose. Atsakingose institucijose per kabinetus keliauja įvairūs raštai, o juose ta pati problema – neaiškus statybų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose reglamentavimas.

Dar vasarą sodų bendrijos „Verkiai“ gyventojai vienas po kito ėmė skųstis nebegaunantys Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos pritarimo savo projektams. Pasirodo, susizgribta, jog nebeaišku, ar sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (GAi) užstatymo intensyvumo negalima didinti visoje teritorijoje, ar tik konkrečiame žemės sklype. Tuomet lakoniškai paaiškinta, jog vyksta teismai, tad teks sulaukti jų verdikto.

Aplinkos ministerija ir Direkcijai, ir portalo lrytas.lt žurnalistei pateikė specialistų nuomonę: „Kadangi tipiniuose reglamentuose ar kituose Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra specifinių nuostatų, nustatančių kitokią užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodiklių apskaičiavimo tvarką nei nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme (TPĮ), šie rodikliai turėtų būti apskaičiuojami žemės sklypui.“ Ar nuomonė gali tapti gyventojams itin svarbaus sprendimo pagrindu?

Susisiekus su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, jos direktorė Jolanta Radžiūnienė paaiškino, kad ši nuomonė nėra tik Aplinkos ministerijos, bet ir kitų, jai pavaldžių institucijų, įskaitant Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI), kuri kontroliuoja statybų teisėtumą.

„Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal VTPSI ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Direkcijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Šiuo ieškiniu Vilniaus miesto savivaldybė ir Direkcija kaltinami neteisėtai išdavę statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo intensyvumas bei užstatymo plotas padidinamas žemės sklype, kuriame Tvarkymo planu nustatyta apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona (GAi).

Jeigu GAi teritorijoje pritartume analogiškiems techniniams projektams, kuriais planuojama didinti užstatymo intensyvumą ir plotą, toks statybos leidimas vėl būtų apskųstas VTPSI. Reglamentai nepasikeitė, tačiau VTPSI su AM juos interpretuoja kitaip nei anksčiau“, portalui lrytas.lt atsiųstame komentare teigė J. Radžiūnienė.

Direkcija 2017-aisiais kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydama išaiškinti, kokią teritorijos dalį reikia įvertinti tikrinant statinio projektų sprendinių atitiktį Tvarkymo plane nustatytam reglamentui GAi kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – žemės sklypą, kuriame projektuojamas statinys ar visą, tvarkymo planu nustatytą, sugriežtinto vizualinio reguliavimo tvarkymo zoną (GAi) bei kas ir kokias būdais tokį įvertinimą turi atlikti.

Į jį Direkcija gavo atsakymą iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT), kuriai buvo peradresuotas Direkcijos paklausimas iš Aplinkos ministerijos. VSTT komentavo, jog „saugomų teritorijų planavimo dokumentai yra specialiojo (aplinkosauginio) planavimo dokumentai, kuriais remiantis numatomos ir įgyvendinamos reikiamos apsaugos ir tvarkymo priemonės. Jie detaliai nesprendžia ir negali spręsti visų šios teritorijos plėtros problemų, ypač socialinių, ūkinių bei inžinerinių. Tvarkymo planas nenagrinėja (nenustato) atskiro žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio klausimų. Tai numatoma detaliuoju planu, nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

Konkrečiu atveju planuojant statybas žemės sklype, turėtų būti įvertintas (apskaičiuotas) tvarkymo plane išskirtos visos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (GAi) užstatymo intensyvumas, kuris būtų taikomas ir žemės sklypui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją (žemės sklypo paskirtį, dydį, ribas, gamtinę situaciją, atstumą nuo šlaitų, vandens telkinių ir pan.).

Kraštovaizdžio tvarkymo zonos (GAi) užstatymo intensyvumą gali paskaičiuoti teritorijų planavimo dokumentą ar techninį projektą rengiantis specialistas.

Direkcija, anot jos direktorės, buvo gavusi kitokį išaiškinimą dėl tipinio apsaugos reglamento taikymo šioje teritorijoje, todėl dėl priimtų sprendimų tenka minti teismų slenksčius.

Kas prisiims atsakomybę?

VSTT paaiškino, jog ji nėra Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos steigėja, nekontroliuoja jos veiklos, priimamų sprendimų. VSTT nedalyvauja statybų leidimo išdavimo procesuose, neturi įgalinimų Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose.

Valstybiniuose parkuose veiklą reglamentuoja ne tik reglamentai, bet pirmiausia Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymai bei planavimo dokumentai: abu parkai turi Vyriausybės patvirtintus zonų ir jų ribų planus bei tvarkymo planus.

Būtent valstybinių parkų tvarkymo planuose yra išskirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (iš jų – ir GAi).

Vyriausybėje 2004 m. patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai nustato saugomų teritorijų tvarkymo planuose (planavimo schemose) išskiriamų kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistemą ir kiekvienos kraštovaizdžio tvarkymo zonos tipinius kraštovaizdžio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus.

Saugomų teritorijų direkcijos visuomet primena, kad, prieš planuojant ūkinę veiklą, prieš perkant nekilnojamąjį turtą reikia pasidomėti apie teritorijoje galiojančius teisės aktus, specialius reikalavimus.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistas kraštovaizdžio, gamtinio karkaso, saugomų teritorijų klausimams Eduardas Vaitkevičius beveik neabejoja: saugomose teritorijose gyvenančių ar statybas čia planuojančių gyventojų problemos iš karto išsispręs, kai Vyriausybė patvirtins Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatus.

Jei nuostatus patvirtins Vyriausybė, tada, kaip tikisi Aplinkos ministerija, daug kas paaiškės, o to itin laukia ir institucijos, ir parko teritorijoje gyvenantys žmonės. „Nuostatai pašalins įtampas ir sukurs teisinį aiškumą, juose iki detalumo bus nustatyta, kur, kaip, kokio dydžio namus ir jų priklausinius galima statyti šiose saugomose teritorijose.

Statybų padėtis šiuose dviejuose parkuose komplikuota dėl to, kad jie vieninteliai iš visų kitų 33 Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų iki šiol neturi apsaugos reglamentų. Kiti parkai juos turi – juos aplinkos ministras patvirtino dar 2002 metais (tuose reglamentuose yra visi reikalavimai statyboms)“, – paaiškino E. Vaitkevičius.

E. Vaitkevičius tikino, jog, patvirtinus nuostatus, sodų bendrijose, esančiose Pavilnių ir Verkių regioninių parkų teritorijose, gyvenantiems žmonėms bus daugiau galimybių rekonstruoti esamus pastatus.

O pagrindinė problema yra net ne nuostatai, kurių svarstymo laukiama gruodžio 15-ąją, bet Verkių regioninio parko tvarkymo plane – tiksliau jo mažoje detalėje, kuriame sodų bendrijos patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo zoną GAi, kurioje pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus negalima didinti esamo užstatymo dydžio.

Spėjama, kad tai tiesiog techninė klaida ar tvarkymo plano rengimo metu įvykęs neapsižiūrėjimas. Todėl ir norima kuo skubiau inicijuoti minėto tvarkymo plano pakeitimus, kad sodų bendrijoms nebūtų taikomi pertekliniai apribojimai, bet būtų laikomasi nuostatų reikalavimų dėl didžiausių leistinų pastatų dydžių ir tūrių tam, kad tie pastatai neužgožtų čia pat esančio saugomo gamtinio kraštovaizdžio, būtų pasiektas protingas balansas, atsisakant perteklinių reikalavimų.

Dar vienas AM atstovo patarimas, kad kuo skubiau savivaldybė, sodų bendrijos ar kitas asmuo inicijuotų Verkių regioninio parko tvarkymo plano patikslinimą.

Vilniaus savivaldybė taip pat patikslino, jog tikslingiausia ir greičiausia, jei GAi nuėmimą inicijuotų pati bendrija, kuri susidūrė su problematiška situacija arba tie, kurie nustatė netenkinantį reglamentavimą.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius taip pat tikino, jog šiųdviejų regioninių parkų nuostatų projektus AM pateikė Vyriausybei, dar šįmet, jei Vyriausybės teisininkai nesuras kokių nors didesnių problemų, jie turėtų būti patvirtinti. „Dalis problemų kyla dėl tvarkymo plano sprendinių, ne vien dėl to, kad nėra įstatymą įgyvendinančių valstybinio parko nuostatų, bet ir dėl tvarkymo plano sprendinių, konflikto su Vilniaus miesto bendruoju planu.

Matysime, ar pradėjus taikyti nuostatus, neliks prieštaravimų. Jei įstatymo taikymas bus aiškus, gerai, o jei ne, rekomenduosime Direkcijai inicijuoti tvarkymo plano pakeitimus. Vyriausybės pavirtinti nuostatai nustatys maksimalius pastatų dydžius, priklausomai nuo sklypo dydžio“, – kalbėjo A. Klimavičius.

Žmonės neturi teisybės ieškoti teismuose

Seimo narys Linas Jonauskas taip pat patvirtina – Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai vieninteliai neturi apsaugos reglamentų, kuriuose labai aiškiai įvardyta, kur ir ką teritorijoje galima statyti.

„Vilniaus savivaldybė kaip steigėjas pagal Saugomų teritorijų įstatymą, kuris nebuvo pakeistas iki 2018 metų, turėjo teisę susitvarkyti reglamentavimą, tačiau to nepadarė. Dabar apsaugos reglamentą turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kol jo nėra, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija vadovaujasi Vyriausybėje patvirtintais tipiniais nuostatais, kurie neskirti specialiai teritorijai.

Dėl to ir kilo sunkumų. Skirtingas traktavimas ir valdininkų nesusikalbėjimas yra pats blogiausias dalykas žmonėms, bet net ir tokiu atveju jie neturi būti vaikomi. Laukti teismo sprendimų taip pat nėra teisingas kelias. Kodėl aš, gyvendamas valstybėje, mokėdamas mokesčius, turėdamas pasą, tarnaudamas kariuomenėje, turiu teisybės ieškoti teisme, leisti savo laiką ir pinigus advokatams. Mano manymu, šitas kelias pats blogiausias. Valdininkai privalo susitarti“, – komentavo L. Jonauskas.

Pašnekovas pritaria, jog kraštovaizdis saugomoje teritorijoje – svarbiausias elementas, bet jeigu tai sodų teritorija, jei savivaldybės bendrajame plane numatyta, kad teritorija skirta žmonių gyvenamosioms teritorijoms formuoti, jos ir turėtų būti formuojamos, ir nereikėtų apsimetinėti, kad kažką saugome. „Saugoti reikia draustinius ir rezervatus, ten, kur nėra, ką saugoti, nereikėtų ir apsimetinėti, ką tą darome.

Gali būti šiek tiek griežtesnis apsaugos reglamentas, bet nereikėtų ieškoti to, ko tose teritorijose nėra. Mėgėjiškų sodų, kuriuose žmonės kažkada sodino daržus, leido laisvalaikį, mažai belikę, daug kas statosi namus, ypač netoli didmiesčių, įsikuria. Manyčiau, kad tas balansas turi būti rastas. Jei saugome kraštovaizdį, turi būti nustatytas aiškus reglamentas, kur ką galima statyti, negali būti dviprasmybių, kad šalia turinčiam sklypą galioja vienos sąlygos, o kitam nieko negalima daryti“, – replikavo Seimo narys.

Pavilnių-Verkių direkcijos direktorė Jolanta Radžiūnienė nesutinka, jog Vilniaus savivaldybė laiku neatliko būtinų darbų. Jos žodžiais, buvo atliktos visos įmanomos procedūros, apsaugos reglamentas buvo paruoštas ir pateiktas derinti į Aplinkos ministeriją, tačiau AM nusprendė to nedaryti, mat planuota keisti Saugomų teritorijų nuostatus. Jau parengtas galutinis dokumento variantas (6 pateikimas) ir pateiktas Vyriausybei tvirtinti, tikimasi, jis greitai įsigalios.

Tartis galima, bet ne visada

VTPSI portalui lrytas.lt pateiktame komentare teigiama, jog institucijos ir savivaldybių administracijos, priimdamos sprendimus išduoti statybų leidimą turi vadovautis galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Nuo 2015-2016 metų vyksta Statybos inspekcijos inicijuoti teisminiai procesai dėl statybų leidimų Verkių ir Pavilnių regioninio parko teritorijose panaikinimo ir jų padarinių šalinimo. Visi teisminiai procesai dar nėra pasibaigę.

Atskirose bylose reikalavimai nurodyti įvertinus pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju. „Statybos inspekcija reikšdama ieškinius nurodė, kad ginčo žemės sklypai, kuriuose išduoti statybų leidimai, patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GAi). Pažymime, kad kompromiso – galimybės nesilaikyti teisės aktų nėra, teisminėse bylose galima bandyti susitarti taikiai, tačiau bet kuriuo atveju taikos sutartis negali prieštarauti imperatyviems teisės aktams“, aiškinama VTPSI komentare.

VTPSI patikino: teisės aktai, kuriais remiamasi, nesikeitė, kaip ir Statybos inspekcijos vertinimas dėl užstatymo intensyvumo ir aukštingumo rodiklių saugomose teritorijose.

Svarbi detalė: VTPSI pabrėžia, jog negali oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų ar jų taikymo, nagrinėti konkrečių situacijų ar daryti šių situacijų vertinamojo pobūdžio išvadų, daryti įtaką kitų institucijų priimtiems sprendimams ar juos keisti, tačiau, kaip rodo praktika, Direkcijos sprendimai pritarti projektams ne kartą apskųsti teismui, kaip neteisingi, o teismo procesai vyksta iki šiol.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.