Kauno rajono pakraštyje esantis Vandžiogalos miestelis panašus į daugelį kitų nedidelių gyvenviečių, bet kartu ir savitas. Čia savo laiku gyveno ir sugyveno lietuviai, lenkai ir žydai.
Pastaruoju metu miestelyje kuriasi vis daugiau jaunų žmonių, tačiau bendruomenė nėra aktyvi. Vis dėlto svajojančių garsinti Vandžiogalą yra ir tikimasi, kad tai padaryti padės menininkai.
Prekybos centras – keistas
Pagrindinėje Vandžiogalos – Kėdainių – gatvėje matyti dar išlikusių senų medinių pastatų, bet greta stovi ir atnaujinti ar naujai kylantys privatūs namai.
Vandžiogalos centre yra medinė bažnyčia, greta veikia prekybos centras – vieno aukšto parduotuvė. Viename šio statinio gale yra ir šarvojimo salė. Toks praktiškas derinys kelia šypseną.
Taip pat Vandžiogaloje yra ir gimnazija, biblioteka, paštas bei bendruomenės centras su laisvalaikio sale. Greta jo parke įrengta nauja lauko estrada, suolai, čia mėgsta rinktis vietiniai žmonės.
Stebina didžiulis monumentas
Apie savo miestelį atvykėliams noriai pasakoja Vandžiogalos laisvalaikio salės renginių organizatorė Gražina Mickūnienė.
„Vieni seniausių Vandžiogalos gyventojų buvo žydai, čia įsikūrę dar XVI amžiuje ir sugyvenę su lietuviais, lenkais, o vėliau ir čia apsigyvenusiais sentikiais rusais. XX amžiaus pradžioje žydų čia buvo apie tūkstantį ir jie sudarė miestelio gyventojų daugumą“, – pasakojo G.Mickūnienė.
Tačiau 1941 metais žydų klestėjimas baigėsi, nes daug jų buvo sušaudyta prie Vandžiogalos esančiame Boreko šile, senųjų žydų kapinių prieigose.
Dabartiniai gyventojai gerbia jų atminimą ir 2018 metais toje vietoje iškilo įspūdingas memorialas holokausto aukoms atminti. Paminklas – tai didžiuliai betono luitai su Dovydo žvaigždėmis ir iš žemės kylančiomis pagalbos besišaukiančiomis rankomis. Apie jį dar mažai kas žino.
Buvo pasiskelbę respublika
Kita Vandžiogalos istorijos dalis susijusi su lenkais.
„Švč.Trejybės bažnyčioje mišios aukojamos lietuvių ir lenkų kalbomis. Šalia bažnyčios esančiose senosiose Vandžiogalos kapinėse palaidotas rašytojo Česlovo Milošo senelis Artūras Milošas, vieno iš 1863 metų sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko adjutantas“, – pasakojo G.Mickūnienė.
XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje daugelis Vandžiogalos krašto gyventojų save vadino lenkais. Būta ir pastangų čia sukurti lenkišką respubliką – tokia Vandžiogalos respublika išsilaikė vieną dieną.
„Vandžiogala buvo bajorų kraštas, čia buvo apie 20 dvarelių, kuriuose gyveno kilmingos šeimos. Lenkiškai kalbėjo ir tarnavusieji dvaruose. Yra išlikę pasakojimų, kad kalbėjusieji lenkiškai turėjo mokėti mažiau mokesčių. Taip šis kraštas ir sulenkėjo“, – pasakojo G.Mickūnienė.
Šiuo metu Vandžiogaloje gyvena trys ar keturi lenkai.
Pastaruoju metu gyventojai keičiasi.
„Nekilnojamasis turtas Vandžiogaloje nebrangus, o atstumai iki didesnių miestų nėra dideli, keliai geri, todėl senus namus perka ir vietoj jų naujus stato ar juos atnaujina nemažai jaunų šeimų, dažniausiai – kauniečių. Norime, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Vandžiogalą ir atvyktų bent į svečius“, – pasakojo G.Mickūnienė.
Bendruomenė nėra aktyvi
Vandžiogalos seniūnas Vytautas Šniauka sakė, kad šiame ir aplinkiniuose miesteliuose dabar didžiausia problema yra centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, nors ne visi gyventojai ir nori prie jų jungtis.
Pačioje Vandžiogaloje yra tvenkinys, kurį kitais metais norima sutvarkyti, įrengti paplūdimį, centre paruošti vietą turgavietei.
„Dabar Vandžiogaloje gyvena apie 900 žmonių. Atsikrausto daugiau jaunimo, todėl norisi, kad jie rastų ir daugiau patogumų, ir pramogų. Deja, bendruomenė dar nėra aktyvi ir vieninga“, – neslėpė seniūnas.
Pakvietė menininką
Vandžiogalos nepamiršo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda. Istorijos festivalio organizatoriai į miestelį pakvietė menininką Mindaugą Lukošaitį, kuris bendravo su gyventojais, domėjosi miestelio ir jo žmonių istorijomis ir vėliau surengė savo piešinių parodą „Gyvenimai. Vandžiogala“.
Piešiniuose susipynė istorija ir menininko vaizduotė. Popieriaus lakštuose vaizduojami ir atpažįstami senieji Vandžiogalos medinukai, Č.Milošo senelio kapas, malūnas su miltų maišus kilnojančiais darbininkais, užuominos į holokaustą – budelio su šautuvu ranka, besislepiantis partizanas, autobusų stotelė.
