Aistros dėl daugiabučių – ir Seime

Daugiabučių namų administratoriaus kadencija be galimybės ją pratęsti, kaip ir paprastesnis jo išrinkimas. Tai keletas teisės aktų pakeitimų, kuriuos pateikė parlamentarė valstietė Ligita Girskienė, kuri anksčiau lyg tyčia dirbo šiame sektoriuje.

Daugiabučių administravimo rinkoje kėsinamasi įvesti naujas taisykles.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiabučių administravimo rinkoje kėsinamasi įvesti naujas taisykles.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimo narė Ligita Girskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo narė Ligita Girskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Alfa.lt

Jan 11, 2022, 11:35 AM

Seimo narių siūlomi teisės aktų pakeitimai yra stebimi pro didinamąjį stiklą, valstietės 42 metų L.Girskienės pasiūlymai – ne išimtis.

Ši su tarša kovojanti parlamentarė, manoma, purena dirvą darbui, kurį anksčiau puikiai išmanė ir kurio imtųsi, jeigu antrajai kadencijai nepatektų į Seimą.

Politikė gana greitai ėmėsi rengti įstatymų pakeitimus, tiesiogiai susijusius su daugiabučių namų valdymu.

Darbavosi Klaipėdoje

L.Girskienė iki Seimo rinkimų 2020-aisiais buvo Klaipėdos savivaldybės tarybos narė.

Pasak naujienų portalo Alfa.lt, anuomet jai nepavyko išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Kadencijos miesto taryboje metu daugiausia klausimų kildavo būtent dėl L.Girskienės darbo daugiabučių namų administravimo srityje.

Dėl to ji buvo sulaukusi ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos dėmesio – 2017-aisiais buvo nuspręsta, kad L.Girskienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus.

Ši klaipėdietė iki patekdama į Seimą uostamiestyje vadovavo kelioms daugiabučių namų bendrijoms, buvo ir asociacijos „Klaipėdos Marių bendruomenė“ vadovė.

Jai priklausė ir pusė bendrovės Daugiabučių administravimo centro (DAC) akcijų, šiai įmonei ji pati ir vadovavo. Taigi, be visuomeninių pareigų, L.Girskienė plėtojo ir daugiabučių namų priežiūros verslą.

Pasirengė kadencijai

Pernai spalio 25-ąją L.Girskienė buvo išrinkta Seimo nare ir pasirengė tam, kad jos, kaip politikės, veikla prasilenktų su buvusiąja.

Pernai lapkritį, likus keletui dienų iki priesaikos Seime, DAC vadovo pareigas politikė perdavė bendraamžiam Rimvydui Rameikai. Savąją dalį – pusę DAC akcijų – ji perleido R.Rameikos žmonai.

Įvyko ir kita rokiruotė. L.Girskienė Klaipėdoje iki 2020-ųjų lapkričio pabaigos dar buvo daugiabučių namų bendrijos „Sausio 15“ pirmininkė, iki lapkričio 16 d. vadovavo „Bandužių“ bendrijai, taip pat bendrijoms „Laukininkų namai“, „Švepelių aušra“, „Skruzdėlynas“.

Kai L.Girskienė pateko į Seimą, vadovauti šioms bendrijoms (išskyrus „Sausio 15“) pradėjo R.Rameika.

Tokiu būdu visas buvęs valstietės verslas susikoncentravo vienos šeimos rankose. Gali būti, kad ateityje, jei politikė nepateks į Seimą, ji buvusio verslo galės imtis lengvesnėmis sąlygomis.

Teisės aktų pakeitimai

Tokių įtarimų kyla. Vos apšilusi kojas Seime jau šių metų pradžioje L.Girskienė pateikė Civilinio kodekso (CK) pakeitimus.

Pagal juos siūloma numatyti, kad daugiabučių pastatų administratorius skiriamas 3 metams, – išbraukiama galimybė administratoriaus įgaliojimus pratęsti, jeigu dėl jo veiklos nėra gauta skundų.

Valstiete į CK įtraukė nuostatą, susijusią su draudimu administratoriams pirkti prekes, paslaugas ir darbus iš susijusių asmenų. Anot portalo Alfa.lt, tokiu būdu CK pakeitimas suteikia galimybę buvusiai L.Girskienės įmonei DAC lengviau ir greičiau patekti į rinką pašalinant gerai dirbančius administratorius iš jų administruojamų namų.

Politikės registruoti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimai taip pat kelia abejonių dėl asmeninio suinteresuotumo.

Jie suteiktų galimybę įsteigti daugiabučio bendriją per pakartotinius susirinkimus, jeigu pirmame susirinkime nebuvo priimtas teigiamas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas.

Pakartotinis susirinkimas būtų laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvautų daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių ir už bendrijos steigimą balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų savininkų.

Manoma, kad taip lengvinamas bendrijų steigimas, nes nebereikėtų daugumos savininkų pritarimo. Taip pat šio teisės akto pakeitimu siūloma nustatyti, kad su bendrijos pirmininku būtų pasirašyta terminuotoji sutartis kadencijos laikotarpiui, nors dabar sudaroma neterminuotoji sutartis.

Neplanuoja grįžti

L.Girskienė įtarimus dėl asmeninių interesų kategoriškai neigė. „Per 10 metų darbo laikotarpį daugiabučių administravimo srityje ne kartą butų savininkams padėjau įsteigti bendriją – žmonės į mane nuolat kreipdavosi“, – portalui Alfa.lt tvirtino politikė.

Pasak jos, daugiabučių namų administravimo srityje dirba galingos verslo grupės, o ir ją pačią dėl teisės aktų pataisų esą bandė atakuoti įvairūs lobistai.

„Sužinojusi, kad esu išrinkta į Seimą, nusprendžiau parduoti savo verslą – supratau, jog negalėsiu tinkamai suderinti viešųjų ir privačių interesų“, – teigė Seimo narė.

Pasak L.Girskienės, DAC direktoriumi paskirtas R.Rameika yra jos kraštietis – kartu jie lankė vieną mokyklą.

„Rimvydas daug metų vadovavo analogiškai įmonei „Gargždų būstas“. Būtent jį pakviečiau dirbti pas save, o išeidama pasiūliau nupirkti manąją akcijų dalį. Buvau įsitikinusi, kad, turėdamas patirties daugiabučių namų bendrojo naudojimo valdymo srityje, jis galės plėtoti įmonę“, – teigė Seimo narė.

Ji patikino, kad neketina grįžti dirbti į šią sritį, akcijų dalies susigrąžinti taip pat neplanuojanti.

Patirtis gali kišti koją

Pasak Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, asmeninė veiklos patirtis teisės aktų pakeitimus rengiantiems ir juos registruojantiems parlamentarams gali pakišti koją.

„Per daugybę darbo Seime metų pats kelis kartus esu registravęs tokių teisės aktų pakeitimų, kuriuos padiktavo asmeninė patirtis – problemos, kurias pats buvau patyręs.

Tačiau tokiais atvejais svarbu, ar tie sunkumai yra aktualūs ir gausybei žmonių. Visada svarbu atsakyti į klausimą, koks bus įstatymo pakeitimų poveikis, kokios naudos jis duos. Iš to galima suprasti, ar taip sprendžiama lokali kelių asmenų, ar bendra Lietuvos problema“, – „Lietuvos rytui“ aiškino R.Žemaitaitis.

Anot jo, išties yra problemų su daugiabučių namų administratoriais, ypač su tais, kuriuos parenka savivaldybės. Tai daroma, kai daugiabučio gyventojai nėra aktyvūs ir patys neišsirenka administratoriaus.

„Vienas norų siūlant įstatymo pakeitimus – kad bendrijos vis dėlto pačios išsirinktų administratorių. Be to, gauti licenciją daugiabučio namo administratoriaus veiklai nesudėtinga, realiai juo gali tapti bet kas, turintis sąskaitą banke ir civilinį draudimą“, – sakė politikas.

Tuo metu Civilinio kodekso pakeitimai yra susiję su daiktinės teisės reglamentavimu.

„Jeigu administratorius gerai dirba, jis gali turėti teisę dirbti ir antrą kadenciją. Tarkim, kai skelbiami viešieji pirkimai maitinimo paslaugoms, nurodoma, kad jos bus teikiamos trejus metus. Jeigu viskas gerai, sutartis pratęsiama dar metams.

Tas pat ir su administratoriumi – jei jis gerai dirba, kam tada iš naujo reikia skelbti konkursą? Juk gyventojams tai papildomos išlaidos.

Tokiais atvejais, kai administratorius žino, kad turi ilgalaikę sutartį (tarkim, trejų metų ir dar plius trejų), jis prižiūri darbus. O jei išrenkamas vos porai metų, tai kam jam stengtis ir rūpintis bendrijos reikalais?

Juk kyla pagunda neskaičiuoti išlaidų“, – sakė R.Žemaitaitis. 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.