Kaunietė Gintarė Čepulytė 2019 metais įsigijo nedidelį butą V.Krėvės prospekto 105-ojo daugiabučio 5-ajame aukšte ir jį suremontavo. Tačiau netrukus per kiaurą stogą prasisunkęs vanduo sugadino dalį turto.
Tai pasikartojo ir praėjusių metų gruodį. Šį kartą drėgmė pasiekė jau ir ketvirtojo bei trečiojo aukštų gyventojų būstus. Nuostolių patyrusios daugiabučio gyventojos stebėjosi, kad stogas ilgai nebuvo tvarkomas, kad namo bendrijos pirmininkas Arūnas Kulevičius nepaaiškina, kada darbai bus atlikti.
A.Kulevičius tikino, jog patys namo gyventojai nusprendė, kad pinigus stogo remontui kaups ilgai – trejus metus, ir tvirtino, kad G.Čepulytei nuostolius bendrija atlygins.
Būstu džiaugėsi neilgai
27 metų vadybininkė G.Čepulytė pasakojo, kad 2019 metais įsigijusi butą viršutiniame penkiaaukščio aukšte jį kapitališkai suremontavo. Buvo nutinkuotos ir baltai nudažytos būsto sienos, įstatytos naujos kambarių durys, paklotos grindys, svetainėje įrengtos įtempiamosios lubos.
Moteris savo turtą apsidraudė ir džiaugėsi naujais namais. Tačiau gruodžio mėnesį pastebėjo, kad per kiaurą namo stogą sunkiasi vanduo.
„Vienoje svetainės vietoje atsilupo lubų ir sienų dažai. Dėl tekančio vandens atšoko ir naujų durų stakta, išsipūtė naujos grindlentės“, – pasakojo G.Čepulytė.
Gyventoja apie tai pranešė bendrijos pirmininkui A.Kulevičiui ir jie drauge buvo užlipę ant stogo.
„Pirmininkas aiškino, kad stogas lopytas ne vieną kartą, todėl sunku nustatyti, per kur vanduo patenka į mano butą. Tikino, kad pinigai kapitaliniam stogo remontui renkami ir jį planuojama atlikti 2021 metų pavasarį arba vasarą“, – kalbėjo moteris.
Kadangi G.Čepulytė turtą buvo apsidraudusi, tą kartą iš draudikų gavo žalos atlyginimą – 600 eurų.
Tiesa, gyventoja tąsyk buto neremontavo, nes stogas vis tiek nebuvo tvarkomas.
Butą užliejo dar kartą
Drėgmė nuo stogo į G.Čepulytės butą skverbėsi ir toliau, bet ne taip stipriai.
2021 metų gruodžio pabaigoje grįžusi po savaitgalio į namus moteris vėl rado užlietą svetainę.
„Buvo daug sniego, paskui jis greitai ištirpo, dar lijo, todėl vanduo bėgo per lubas, tekėjo siena ir tvenkėsi ant grindų, buvo permirkęs kilimas, dar labiau atšoko durų stakta, po kuria jau matyti pelėsis.
Šį kartą vanduo sunkėsi dar stipriau ir susikaupė po pakabinamosiomis lubomis. Po kurio laiko drėgmė išdžiuvo, bet lubas vis tiek teks ardyti, šveisti, rūpintis, kad neatsirastų pelėsis, remontuoti“, – rūpesčiais dalijosi G.Čepulytė.
Moteris ir vėl kreipėsi į namo bendrijos pirmininką.
„Pirmininkas sakė, kad ant stogo patiesė laikiną tentą, vadinasi, jau žinojo, per kur vanduo patenka į mano butą“, – pasakojo moteris.
Sudrėko ir kaimynių turtas
Tą kartą drėgmė prasisunkė jau ir į ketvirtąjį bei trečiąjį aukštus. Ketvirtojo aukšto gyventoja Zita guodėsi, kad vanduo tekėjo per vieno kambario sieną, dėl to atsilupo tapetai.
Trečiajame aukšte gyvenanti Irena Lavinskienė rodė, kad viena buto siena sudrėkusi, tapetai atsilupo svetainėje ir miegamajame.
Abi daugiabučio gyventojos tikino, kad savo turtą yra apdraudusios ir laukia draudikų išvadų, ar nuostoliai bus atlyginti.
G.Čepulytė taip pat kreipėsi į draudimo kompaniją, bet išgirdo atsakymą, kad jei namas nebuvo remontuotas, antrą kartą už patirtus nuostolius išmokos nebegaus.
„Man patarė, kad kreipčiausi į teismą, pateikčiau visus įrodymus ir reikalaučiau, jog nuostolius atlygintų bendrija. Greičiausiai taip ir padarysiu“, – sakė G.Čepulytė.
Žada rengti patikrinimą
Moterys neslėpė, kad pyksta ne tik dėl to, kad dėl kiauro stogo nukentėjo jų turtas.
I.Lavinskienė pasakojo, kad nuo 2018 metų bendrijos pirmininkas renka lėšas, skirtas stogo remontui, ir girdėjo, kad jis pradėtas remontuoti, tik nuo kito namo galo.
„Kokia suma tenka kiekvienam būsto savininkui, priklauso nuo buto dydžio. Už 1 kvadratinio metro plotą mokame po 25 centus. Bet pirmininkas neorganizuoja susirinkimų, nesako, kiek pinigų surinkta. Tik iš nuogirdų žinau, kad kažkokie darbai ant stogo vyksta, bet jie pradėti virš ketvirtos laiptinės, o mes gyvename pirmoje“, – aiškino moteris.
G.Čepulytė taip pat teigė, kad jai iš bendrijos pirmininko nepavyksta sužinoti, kokie darbai vyksta ant stogo, kas juos atlieka, kiek jiems bus išleista pinigų.
Kaunietė kelis kartus pagalbos prašė ir Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus darbuotojų.
„Iš pradžių gavau atsakymą, kad pirmininkas privalo rūpintis namo būkle. Kitą kartą atsakė, kad 2022 metais bus tikrinami bendrijos dokumentai ir tai, kokie darbai name atlikti“, – kalbėjo G.Čepulytė.
Ilgai ieškojo darbininkų
V.Krėvės prospekto 105-ojo daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkas A.Kulevičius tikino, kad namas buvo atnaujintas dar 2011 metais, bet tada, taupydami pinigus, gyventojai atsisakė tuo pat metu remontuoti ir stogą.
„Namas pastatytas prieš 30 metų, stogas lopytas ne kartą. 2018 metais surengus gyventojų susirinkimą dauguma pritarė, kad reikia rinkti pinigus jo remontui, bet norėjo, kad įmokos būtų mažos, todėl kaupti lėšas nusprendė trejus metus – iki 2021 metų pavasario“, – aiškino A.Kulevičius.
Po to, kai G.Čepulytės butas buvo užlietas pirmą kartą, draudikai iš namo bendrijos išreikalavo tuos 600 eurų, kurie buvo sumokėti gyventojai.
„Vėliau Gintarės tėčiui sakiau, kad jie gali susirasti darbininkus ir stogą virš buto susiremontuoti operatyviau, o bendrija už tai sumokės, bet jie to nedarė“, – apgailestavo A.Kulevičius.
Atsiskaitys atlikus remontą
Bendrijos pirmininkas teigė, kad pinigus stogo remontui – 40 tūkstančių eurų – pavyko surinkti ir darbus tikrai buvo planuota pradėti pernai vasarą, bet rasti darbų rangovus tapo sudėtinga, per trejus metus pabrango ir medžiagos.
„Rangovus, kurie sutiko atlikti darbus, pavyko rasti tik rudenį ir pernai lapkričio mėnesį stogas buvo pradėtas remontuoti.
Kai darbai bus atlikti, sukviesiu gyventojų susirinkimą, išdėstysiu, kas padaryta, kiek darbai kainavo, atsakysiu į visus klausimus.
Anksčiau organizuoti susirinkimų nebuvo galima dėl karantino, vėliau maniau, kad geriau atsiskaityti, kai darbai bus atlikti“, – aiškino A.Kulevičius.
Namo bendrijos pirmininkas stebėjosi, kad G.Čepulytė nesikreipė į jį dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
„Jei ji suremontavusi butą pasakytų, kad tam išleido, pavyzdžiui, 1200 eurų, pusę sumos bendrija atlygintų, nes kitą dalį pinigų draudikai jai sumokėjo.
Manau, kad sutarsime gražiuoju ir kreiptis į teismą nereikės“, – teigė A.Kulevičius.
Įpareigojo bendrauti su namo gyventojais
Raimundas Endrikis
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas
„Situacija dėl V.Krėvės prospekto 105-ojo daugiabučio namo yra žinoma.
Susisiekus su bendrijos pirmininku išsiaiškinta, kad dėl stogo remonto su rangovais sudaryta darbų sutartis. Procesas vyksta. Stogo remonto darbus numatyta baigti iki sausio 31 dienos.
Bendrijos pirmininko prašyta organizuoti gyventojos buto apžiūrą, surašyti apžiūros aktą, paaiškinti ir atsakyti į užduotus klausimus.“
Išmokas skiria tik kartą per 4 metus
Artūras Juodeikis
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Operacijų departamento direktorius
„Būsto draudimas padeda gyventojams apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, kai jų namuose nutinka staigios ir netikėtos nelaimės. Augant kritulių kiekiui pasitaiko atvejų, kai gyventojai patiria nuostolių dėl per namo konstrukcijas besiskverbiančio vandens.
Tokiais atvejais draudimas atlygina žalą, padarytą vidaus apdailai, – vanduo gali apgadinti vidines namo sienas, aplieti lubas, grindis, kartais baldus ir kitus daiktus.
Tokia žala yra draudžiamasis įvykis, už kurį apsidraudęs klientas gauna išmoką, tačiau norint, kad žala nesikartotų, būtina pašalinti jos priežastį.
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad kasmet tokiai žalai atlyginti klientams išmokama apie pusę milijono eurų, bet gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad gavus išmoką svarbu ne tik atlikti vidaus remontą, bet ir inicijuoti veiksmus šalinant užliejimo priežastį, nes tokios išmokos skiriamos tik kartą per ketverius metus.
Kaip minėta, draudimo bendrovė atlygina nuostolius kliento turtui, bet nėra atsakinga už pačios priežasties pašalinimą, todėl su tokia problema susidūrę gyventojai turėtų kreiptis į jų namą prižiūrinčią įstaigą ar bendriją dėl namo remonto siekiant užkirsti kelią, kad užliejimai nesikartotų ateityje.“
