Per pastaruosius dešimt metų keitėsi ne tik prabangaus būsto kainos, bet ir pirkėjo portretas bei už būstą solidžių sumų negailinčių žmonių lūkesčiai – dalį jų pakoregavo jau porą metų besitęsianti pandemija.
Pandemija padarė savo
Kaip paaiškino agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturtis, NT ekspertas Paulius Gebrauskas, kaip ir prieš dešimt metų, taip ir dabar prestižiniais rajonais laikomi sostinės Valakampiai, Žvėrynas ar Senamiestis, taip pat keletas prabangių gyvenviečių – Laurai ar Gulbinai.
Retkarčiais į NT brokerių rankas patenka išskirtinės architektūros, gražiame gamtos kampelyje, netoli Vilniaus, pastatytas individualusis namas, nepriklausantis nė vienai šių gyvenviečių. Nors tokį parduoti sunkiau, tačiau vieta ar architektūra susižavėję pirkėjai ir tokiais atvejais nepagaili solidžių sumų.
Tiesa, per pastaruosius dešimt metų nebuvo suformuoto nė vieno naujo prabangaus rajono ar gyvenvietės. NT plėtotojai žvalgėsi į Trakų pusę bei kitas Vilniaus apylinkes, manyta, kad žmonės norės čia kurtis gyventi, tačiau to neįvyko.
Iki prasidedant pandemijai, prabangūs būstai labiausiai brango sostinės senamiestyje. Pirkėjams svarbiausia atrodė infrastruktūra, jie nebenorėjo švaistyti laiko spūstyse, vežiodami vaikus į darželius, tad dauguma ieškojo būsto būtent centre. Labiausiai juos domino didesnio ploto apartamentai, penthauzai, miesto namai.
„Pandemija iš esmės pakeitė kriterijus ir poreikius: aktualus tapo didelis būsto plotas, žemės sklypas, itin paklausūs tapo individualieji namai. Daug laiko leidžiant namuose prireikė ir darbo kambario, didesnio balkono ar terasos. Pirkėjai daugiau dėmesio ėmė skirti virtuvių plotui bei įrengimui.
Per pastaruosius dvejus namus vėl išpopuliarėjo ne tik individualieji namai, bet ir poilsio būstai Lietuvos pajūryje. Prabangių būstų, skirtų poilsiui, iki pandemijos apskritai nebuvo statoma. Neringoje ir Palangoje per pastaruosius porą metų buvo išpirkta viskas, ką planuota statyti ar buvo pastatyta. Dauguma būstų nupirkti iš brėžinių“, – paaiškino NT ekspertas.
Prabangos supratimas keičiasi
P. Gebrauskas sutinka: prabangaus būsto pasiūla visą laiką buvo mažesnė, nes didesni plėtotojai orientuojasi į vidutinį segmentą. Prabangius apartamentus stato nišiniai vystytojai, kainomis negalintys konkuruoti su pagrindiniais rinkos dalyviais, mat paprastai tokių būstų vieta išskirtinė, o sklypas kainuoja brangiau nei sklypai vidutinės klasės būstui. Prabangių individualiųjų namų statytojų apskritai rinkoje nėra.
„Daugiausia, ką turime, antrinė rinka, kada žmonės namus statosi sau, tačiau, pasikeitus poreikiams, po 5–10 metų, juos parduoda. Pastaruosius dešimt metų didžiausias mums tekęs iššūkis – būstai, kuriuose pasenę interjero dizaino, neefektyvūs inžineriniai sprendimai, pasenusi architektūra. Kadangi pasiūla ribota – klientai ryžtasi namo rekonstrukcijos projektams, ypač jei vieta išskirtinė.
Visgi pasitaikydavo ir siurprizų, kaip namas Kauno rajone, kuris pastatytas prieš beveik dešimt metų, bet išskirtinis architektų darbas, įsiklausymas į aplinką jį padarė nepavaldų laikui (architektai Aidas Kalinauskas, Vaidas Tamošiūnas).
Prieš dvidešimtmetį ir anksčiau statyti namai atspindi to meto supratimą apie prabangų būstą – svarbu, kad didelis, nesvarbu, kokios architektūros, tačiau prabangių interjero detalių prikimštas būstas, visada bus prabangus.
Susidurdavome su atvejais, kuomet gyvenamajame rajone esančiame daugiabutyje sujungti trys butai, labai daug pinigų išleista interjerui, kad būstas galėtų pretenduoti į prestižinį, bet jis toks nėra. Į tokį būstą tiesiog blogai investuoti pinigai, nes jo neįmanoma parduoti, jis tampa nelikvidus.
Panašiai nutiko su namais sodų bendrijose. Tarp sodų namelių buvo įterpiami didelio ploto namai su labai brangiais interjero sprendimais, tačiau toks turtas paprastai nelikvidus“, – paaiškino NT ekspertas.
Namas, Kauno rajone, kuris parduotas už 2,42 mln. eurų, taip pat nėra pastatytas prabangioje gyvenvietėje, bet jis atokiau, miške, o didžiausi jo privalumai – privatumas ir beveik 2 hektarų ploto žemės sklypas. Tas, pripažįsta pašnekovas, pridėjo išskirtinumo, kaip ir pati aplinka: namas ant upės kranto, nelygiame, su šlaitais, landšafte. Architekto pastangomis, namas su pagalbiniais statiniais aplinkoje įkomponuotas preciziškai. Atrodo, kad daugiau kaip 400 kv. m ploto namas pastatytas vakar – jo architektūra nesenstanti.
Vietos augti kainoms dar yra
Didžiausias kainų augimas matomas butų rinkoje. Daugiausia rekordinių NT sandorių sostinės senamiestyje užfiksuoti per patį NT bumą, 2008 metais. Pastaraisiais metais tuos rekordus ne tik pavyko pakartoti, bet ir pralenkti.
Praėjusiais metais sostinėje prabangių būstų segmente kainos paaugo 20 proc. „Lyginant su ypač prabangiu NT Paryžiuje, Londone ar Milane, matyti, kad kainų žirklės tarp ekonominio ir prabangaus būsto, esančio išskirtinėse vietose, dar nėra labai didelės.
Europos sostinėse ar didmiesčiuose, priešingai nei pas mus, kur miegamuosiuose rajonuose kv. m kaina 2–3 tūkst. eurų, o Senamiestyje – 6–8 tūkst. už kv. m, neskaitant rekordo, kuomet buto Subačiaus gatvėje kv. m kaina siekė 11 tūkst. eurų, skiriasi 2–3 kartus, didžiausiuose Europos sostinėse kainos skiriasi dešimt kartų. Tendencija, kad NT senamiestyje ir išskirtinėse vietose turėtų brangti ir toliau, nesikeis, nes vieta ribota, senamiestis saugomas UNESCO, NT nebus įmanoma nei paprastai pasistatyti, nei įsigyti“, – paaiškino P. Gebrauskas.
Didelę pridėtinę vertę kuriantys verslininkai, IT sektoriaus darbuotojai, IT verslo savininkai ar užimantieji vadovaujančias pareigas pradėjo aktyviau pirkti prabangų būstą, tad 30–40 metų pirkėjų grupė vis auga. Panašios tendencijos matomos Europoje ir Amerikoje, kur šios amžiaus grupės pirkėjai taip pat aktyviausi, manoma, kad tokie išliks ir ateinančius dešimt metų.
