Užsimojo sureguliuoti brokerių veiklą
Seimo biudžeto ir finansų komitete svarstyta, kaip reglamentuoti NT brokerių veiklą, motyvuojant, kad šiuo metu NT brokeriu gali dirbti bet kas.
Seimo narys Mykolas Majauskas priminė jog, remiantis Registrų centro duomenimis, pernai per 11 mėn. registruota 150 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių, arba 26 proc. daugiau nei 2020-aisiais.
Skaičiuojama, kad kone 80 proc. sandorių sudaryta naudojantis brokerių paslaugomis, 40 proc. kurių veiklą, galimai, vykdo neskaidriai, be to, tik maža dalis brokerių ar NT agentūrų iki šiol vykdė prievolę teikti informaciją apie už grynuosius pinigus perkamą NT (kuomet grynaisiais pinigais mokama daugiau kaip 15 tūkst. eurų).
Lietuvos NT brokerių asociacijos vadovas Giedrius Pavilionis sutinka: rinka pasiruošusi išsivalyti „kiemą“, nusistatyti taisykles, pagal kurias galima dirbti ir uždirbti. Pašnekovas pripažįsta: brokeriai nesitiki išskirtinių teisių ar veiklos sudėliojimo nuo A iki Z, bet šiuo metu – pats laikas išsispręsti brokeriams aktualius klausimus.
„Pagrindinė problema, kad brokeriu gali tapti bet kas, gavęs individualios veiklos pažymą. Gerai, jei žmogus yra išsilavinęs, turi tinkamų žinių, morališkai stiprų stuburą, galbūt, klystkeliais nenueis, dirbs, džiaugsimės keliamu profesijos prestižu.
Visgi realybė kita, kuomet asmenys, neturintys aukštų moralinių standartų, bando pasinaudoti šia profesija ir ieško būdų pasipelnyti. Sandorių skaičius išaugęs, NT rinka aktyvi, naudodamiesi brokerių paslaugomis, būstą perka daug žmonių, kyla itin daug problemų, susijusių su klientais, gyvenančiais užsienyje.
Buvo atvejų, kai pirkėjas atvyksta, pardavėjas – ne, tenka atidėlioti sandorius, kai kurie suteikia notaro įgaliojimą brokeriui, bet tam reikia labai didelio pasitikėjimo, ką ir norime užsitarnauti“, – kalbėjo G. Pavilionis.
Asociacija norėtų, kad būtų keliami reikalavimai brokerių išsilavinimui, reputacijai, reikalavimai NT agentūroms ir pan. Brokeriai turėtų būti tikrinami, be to, stinga mechanizmo, užtikrinančio brokerio padarytos žalos klientui kompensavimą.
G. Pavilionis lygino su situacija Norvegijoje ir D. Britanijoje, kur yra tam tikrų kraštutinumų. Pavyzdžiui, Norvegijoje privaloma baigti bakalauro studijas, išlaikyti egzaminus, atlikti dvi praktikas, tuomet galima dirbti brokeriu. D. Britanijoje yra atvejų, kuomet įsteigiamos fiktyvios NT agentūros, susirenkami mokesčiai, o asmenys dingsta. Lietuvoje to, bent kol kas, nėra.
Problemų yra, bet jos sprendžiamos
Lietuvos NT agentūrų asociacijos Audrius Gudanavičius kalbėjo, jog pasigirsta nuomonių, kad reglamentavus brokerių veiklą, susidarys tarsi uždaras ratas, į rinką neateis naujų specialistų, o tuomet pakils paslaugų kainos. „Kalbant apie reglamentavimą, kalbama apie elementarių taisyklių sukūrimą“, – ramino A. Gudanavičius.
Naudojantis brokerių paslaugomis, NT perkama mažai, tačiau parduodama daug, todėl dauguma nesupranta, kieno interesams brokeriai atstovauja.
FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas kalbėjo, jog šešėlis didesnis NT plėtotojų rinkoje: čia fiksuojamas nelegalus darbuotojų iš trečiųjų dalių darbas, mokesčių slėpimas. Kalbant apie NT brokerius, dauguma jų veikia naudodamiesi individualia veikla, kartais bendrovės suteikia „stogą“ – galimybę naudotis biuru, duomenų bazėmis.
Pakalbinti NT brokeriai sutinka: problemų išties yra. NT brokeris Mantas Sladkevičius pritarė, jog rinkoje – daug brokerių, kurie dirba visai be patirties, neturėdami jokių žinių ar suvokimo, kaip turėtų dirbti brokeris, taip gadindami kitų stiprių brokerių vardą.
„Tą pastebime ir bendraudami su klientais, dažnas jų atsakymas būna: „žinau tuos brokerius, visi jie vienodi, nieko nedaro, tik ima pinigus ir pan.
Dažnai tenka susidurti su brokeriais, kurie tikrai neatlieka savo darbo taip, kaip reikia. Pavyzdžiui, apžiūrint objektą, stovi koridoriuje ir pirkėjams liepia eiti patiems viską apžiūrėti, nieko nepasakoja, ima avansą už butą be jokios sutarties, nežino, kada reikia turto vertinimo, kada ne. Būna, jog nežino pagrindinių parduodamo objekto duomenų (plotas, šildymo būdas, langų orientacija ir pan.).
Visiems iš šono atrodo, kad brokeriai nieko nedaro ir daug uždirba, dėl to, vis daugėja naujų brokerių, kurie, neturėdami jokių teorinių ir praktinių žinių, bando imituoti šią veiklą, dėl ko vėliau kenčia brokerių vardas ir įvaizdis“, – mano NT brokeris.
Konkurencija lygi ne visuomet
NT brokeris Ignas Zabarauskas priminė, jog beveik prieš dešimtmetį buvo bandyta reglamentuoti brokerių veiklą, tačiau sustota pusiaukelėje, motyvuojant, kad tai – laisvoji profesija, o kuo daugiau žmonių dirba, vartotojams tik geriau. „Brokerio darbas nėra tik techninis, galima padaryti nemažos žalos, mat dirbama su itin brangiu žmonių turtu. Nesutinku, kad brokeriu gali dirbti bet kas“, – kalbėjo I. Zabarauskas.
Rinkoje brokerių daugėja, dalis jų nekompetentingi, jiems pasiūlomas telefonas ir pirmyn – ieškoti klientų. Didžiosios kompanijos, neabejoja pašnekovas, pritartų, jei būtų nustatytos taisyklės ir standartai, kuriomis vadovaujantis klientui būtų pasiūlyta vienodai kokybiška paslauga. „Mes turime įmonės standartus, normas, apibrėžiančias paslaugos kokybę ir kvalifikaciją, brokeriams suteikiame įvadinius vidinius mokymus, bandome juos mokyti, kad dirbtų etiškai ir sąžiningai“, – teigė pašnekovas.
I. Zabarauskas neslepia: požiūris, kad brokeriai – visiškai nereikalingi parduodant NT, egzistuoja, tačiau apsisprendusieji bendradarbiauti su NT brokeriais jau supranta, kad svarbi ne tik brokerio paslaugų kaina, juolab kaina dažnai ir parodo, koks žmogaus požiūris į tai, ką jis daro. Tokie „juodieji“ brokeriai nedirba šio darbo nuolat, tai jiems papildomas būdas užsidirbti, išnuomojus ar pardavus būstą. Prastos kokybės paslauga, anot pašnekovo, būtų aiškiai atpažįstama, jei būtų įvestos aiškios brokerių darbą reglamentuojančios taisyklės ar sertifikavimo sistema.
„Tvarkingai dirbančioms kompanijoms yra apmaudu, kuomet, pristačius paslaugas, dirbant tvarkingai, pasirašant bendradarbiavimo sutartis, ateina įmonės ar brokeriai, kurie jokių sutarčių nė neturi. Kartais žmonės dėl nežinojimo renkasi tuos, kurie dirba pigiau, kur nėra jokių sutarčių ir įsipareigojimų. Tačiau būtent sutartys apsaugo sprendžiant tarp brokerio ir būsto pardavėjo kilusius ginčus. Kyla nepasitenkinimas, pasėjama abejonė, kad brokeriai pasiima pinigus, tačiau nieko nedaro“, – paaiškino I. Zabarauskas.
NT brokeriai jau yra įpareigoti pranešti, jei sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, tačiau, teigiama, jog tokių atvejų pasitaiko retai. NT brokeris paaiškino, jog išties yra įpareigoti informuoti apie galimus neskaidrius sandorius. Tie, kurie dirba savarankiškai ar nepriklauso jokioms agentūroms ar jų asociacijoms, neabejoja pašnekovas, to nedaro ir nėra tikrinami atsakingų institucijų, kas, pašnekovo teigimu, jau yra puiki terpė šešėliui.
Ar realūs atvejai, kuomet butas perkamas grynaisiais lagaminuose? I. Zabarauskas pasakojo, jog tokie atvejai labai reti, ypač Vilniuje, tačiau yra girdėjęs iš kolegų apie panašius atvejus Palangoje, kuomet prabangus būstas perkamas už grynuosius pinigus. I. Zabarauskas dirba su vidutinio segmento būstais, kurie perkami už banko paskolas, todėl grynaisiais sumokami nebent keli tūkstančiai eurų.
