Patvirtintas rekordinis Vilniaus miesto biudžetas priminė nacionalinį stadioną – sieja pinigų taškymas

Perskaičiuota sąžiningai. Šį metų pradžioje paplitusį posakį privertė prisiminti nacionalinio stadiono istorija.

Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų<br>lrytas.lt montažas.
Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų<br>lrytas.lt montažas.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Feb 21, 2022, 7:05 PM

Vasario pirmą savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną – esą tai bus daugiafunkcis objektas, kuriame įsikurs tiek privačios, tiek valstybės institucijos.

Kaip ir anksčiau, vėl buvo užsimenama apie žymiausio Lietuvoje objekto statybos kainą. Ji siektų apie 94 mln. eurų.

Praėjusiais metais, kai apie nacionalinį stadioną buvo kalbama 36-ąjį kartą, šios garsenybės kaina buvo 78 mln. eurų. Tiesa, tada ji buvo nurodoma dar litais, bet pavertus eurais būtų buvusi tokia suma.

Vilniečiai tokį perskaičiavimą sutiko vangiai: et, koks skirtumas – 94 ar 194 milijonai. Juk vis tiek pradėjus įgyvendinti bet kurį statybos projektą kaina išsipučia. Taip pat ne vieno milijono prireikia brokui ištaisyti.

Kad nacionalinio stadiono statybos neužgultų mokesčių mokėtojų pečių, valdžia ramino: nuo 50 iki 70 mln. eurų galime išprašyti iš Europos Sąjungos fondų. Tik abejoti tokiais pažadais vertė pridedamas žodelis „preliminariai“.

37-ąjį kartą kalbant apie garsųjį objektą buvo dalijamasi planais, kas jame įsikurs. Pasirodo, kai kurios institucijos yra įsikūrusios netinkamose patalpose, todėl jos būtų perkeltos į pastatus aplink stadioną.

Tad stadionas apliptų reikalingomis ir nelabai valstybinėmis įstaigomis. O biurų pastatai stadioną apjuostų žiedu.

Kaip visada, užsiminta ir apie investuotojus. Neva stadionu susidomėjo vokiečiai, prancūzai ir vengrai.

„Jeigu viskas vyks, kaip suplanuota“, – taip pat būtinas sakinys prakalbus apie stadioną. Taigi, jeigu taip bus, projektavimo konkursą būtų galima skelbti jau balandį, statybų rangovo konkursą – kitais metais, o projektą baigti 2018-aisiais.

Nacionalinio stadiono istorija kai kuriems vilniečiams primena lietuvių tautos istoriją.

Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.

„Akropolis“ iškilo, o stadiono pamatus ir laikančiąsias konstrukcijas apie 1993-iuosius teko užkonservuoti. 2008 metais į objektą metus 33,6 mln. eurų statybos atgijo. Tačiau darbai sustojo pasibaigus pinigams.

Ar neprimena lietuvių išgyvento sovietmečio su partijos planais, viltingo Atgimimo, sunkmečio? Tik kur atėjome, jei stadiono griaučiai lyg po rezistencijos kovų pokariu?

Apžvalgininkas

Pinigų vis daugyn, o reikalai – prastyn. Atrodytų, kad savivaldybės taryba vasario 2 d. palaimino biudžetą, kuris, kaip skelbiama, pirmą kartą istorijoje viršijo 1 mlrd. eurų.

Iš tiesų milijardinis sostinės biudžetas yra buvęs, bet tik litais, ir tai nutiko 2010-aisiais.

Ir tada buvo sunkmetis, bet valdžia neslėpė, kad išlaidų ir pajamų planas mažesnis nei 2009 metais.

O ši valdžia, muilindama akis milijardais, net dangsto, kad šiųmetis biudžetas bus su didesniu nei 96 mln. eurų deficitu. Trumpai tariant, valdantieji planuoja ištaškyti daugiau, nei gauti pajamų.

Toks deficitas turbūt taip pat bus rekordinis pirmą kartą istorijoje, tačiau tai nutylima.

Kaip ir nekalbama apie tai, kad mažėja valstybės biudžeto dotacijos ir Europos Sąjungos finansinė parama. Ji sudarys 31 proc. visų pajamų, o 2021 metų biudžete siekė 38 proc.

Apskritai viešai svarstant biudžetą atrodė, kad jis labiau rūpi ne pozicijai, o opozicijai.

Dar neseniai savivaldybės tarybos posėdžių salėje dėl biudžeto kildavo mūšiai, o dabar šio svarbaus klausimo svarstymas pavirto nuotoliniu rankų kilnojimu.

Panašu, jog dabar pinigai būna išsidalinami iki viešo svarstymo, o tai, kad opozicija kritikuoja, niekam neįdomu. Kaip danguje, taip ir žemėje – juk panašiai klausimai svarstomi ir Seime.

Jau po pritarimo „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos nariai D.Stomienė ir D.Radkevičius palygino, kiek vienai svarbiausių sričių – kultūrai skiria Vilnius ir kiti miestai.

Taigi Vilnius kultūrai atseikės 1,5 proc. biudžeto, ir tai yra netgi mažiau nei pernai (1,6 proc.).

Tuo metu Ryga kultūrai skyrė 5,2 proc., o Talinas – net 5,5 proc. bendro biudžeto. Toli dairytis net nereikėtų: Šiauliai kultūrai iš biudžeto atrieks 3,4 proc.

„Liūdni metai kultūros sektoriui, kuris labai nukentėjo nuo pandemijos.

Atsiliekame nuo didžiųjų Lietuvos miestų, ką jau kalbėti apie Taliną ir Rygą ar kitas sostines“, – konstatavo D.Stomienė ir pridūrė, kad lėšos kultūrai padidėjo tik 1,1 mln. eurų, nors visas biudžetas išaugo 180 mln. eurų.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Ž.Šilgalis priminė skaudulį – pinigų taškymą: „Jei visokioms kilpinėms sankryžoms arba miesto jubiliejaus proga ženklui už 200 tūkst. eurų sukurti bus švaistoma, to padidėjimo vilniečiai nepajus arba pajus labai nežymiai.“

Pasak jo, daugiau nei ketvirtadaliu milijono eurų didėjant biudžetui miestas turėtų blizgėti, tačiau kol kas matome ką kita, net sniego nuo šaligatvių nuvalyti tinkamai neišeina.

Kitas opozicijos atstovas, „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos narys V.Sadauskas, įgėlė primindamas mero R.Šimašiaus frazę pristatant naują gatvių tvarkymo standartą, kad per gatves patiriame miestą.

Užklausus, kodėl kai kurie šaligatviai užversti sniegu, o kiti primena slidinėjimo trasas, mero atsakymas išvertė iš koto: kodėl jis turi dėl to aiškintis, jeigu kažkas apsiėmė sutvarkyti?

Todėl kultūrai ir kasdieniams miesto poreikiams milijardiniame biudžete lėšas ir vėl teks grandyti, o sunkiai apčiuopiamam tvariam miesto augimui, efektyviam valdymui ir inovatyviems sprendimams pinigų bus nors vežimu vežk.

Taip net ir su dviejų milijardų eurų biudžetu braidysime po užsnigtas gatves.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.