Sostinės Žvėryno mikrorajone esančio 110 kv. metrų būsto antrajame aukšte jau savaitę gyvena trys ukrainietės – šešiasdešimtmetė su 23 ir 26 metų dukromis. Jos dalijasi dviem miegamaisiais, atskiru tualetu ir vonia. Šalia kambaryje gyvena ir šeimininkų 23 metų dukra. Sutuoktiniai Sirutavičiai įsikūrę pirmajame namo aukšte.
„Tai juk ne turgus, kad būtume galėję rinktis laikinuosius gyventojus, – paklausta, kaip pavyko susidraugauti su atvykėlėmis, sakė I.Sirutavičė. – Kai važiavome jų parsivežti į savo namus, nė nežinojome, kokio amžiaus, lyties tie žmonės. Tai nebuvo svarbu. Dabar džiaugiamės, kad tai tvarkingos ramios ir kultūringos moterys.“
Būstų netrukus gali pritrūkti
Pasirengę priimti karo pabėgėlius žmonės dėl savo sprendimo vis dar nesijaučia tvirtai ir tai suprantama. Juk daugelis jų nutarė padėti pagauti emocijos ir negalvodami apie kitus dalykus, tokius kaip turto saugumas ar kuriam laikui jie priglaus žmones.
„Todėl daug dirbame, kad nežinia, neužtikrintumas būtų išsklaidyti, dėliojami teisiniai saugikiai tiek atvykusiems, tiek ir juos priimantiems“, – sakė nuo karo bėgantiems ukrainiečiams pagalbą teikiančio „Stiprūs kartu“ įsteigto Nacionalinio savanorių pagalbos koordinavimo centro komunikacijos koordinatorius Giedrius Galdikas.
Pasak jo, nors pastaruoju metu buvo paskleista žinia, kad nekilnojamojo turto (NT) lietuviai siūlo daugiau nei šiuo metu yra atvykusiųjų, situacija netrukus gali iš esmės pasikeisti.
„Skaičiuojame, kad Lenkija tuoj bus pilna pabėgėlių, tad tėvynę palikusiųjų srautai kryps į Vokietiją, Prancūziją, o kadangi Lietuvoje kalbos barjero ukrainiečiams nėra, daug norinčiųjų keliaus ir į mūsų šalį, todėl kviečiame žmones nenurimti – tie, kurie gali suteikti laikiną gyvenamąją vietą, prašome tai daryti“, – ragino Giedrius.
Šiuo metu „Stiprūs kartu“ sulaukė per 9300 gyventojų pasiūlymų apgyvendinti pabėgėlius iš Ukrainos.
Ragina atvykėlius registruotis
Savanorių pagalbos koordinavimo centrui talkinantis advokatas Linas Songaila išskyrė tris svarbiausius dalykus, kurie savo būstus užleidžiantiems žmonėms garantuoja teisinę apsaugą.
„Būtina, kad visi atvykusieji registruotųsi Migracijos departamente, – pabrėžė teisininkas. – Tuo turi pasirūpinti jie patys arba tai padaryti turi paraginti juos priimantys žmonės.“
Užsiregistravę MIGRIS sistemoje arba registracijos centruose, artimiausiame migracijos tarnybos padalinyje pabėgėliai įteisina savo buvimą Lietuvoje, mat be šio statuso jų gyvenimas mūsų šalyje būtų gana problemiškas.
Tiesa, biometrinius pasus turintys Ukrainos piliečiai Lietuvoje be jokių apribojimų gali būti 90 kalendorinių dienų, bet tai nesuteikia galimybės įsidarbinti, turėti sąskaitų bankose, kitų socialinių ir sveikatos apsaugos garantijų. Todėl registruotis būtina.
Daug klausimų išsprendžia sutartys
L.Songaila taip pat ragina visus priėmusiuosius ukrainiečius pasirašyti su jais panaudos sutartį, kuri išsisiunčiama elektroniniu paštu, kai tik jie kreipiasi į „Stiprūs kartu“.
„Parama yra neatlygintinas dalykas, o suteikti gyvenamąjį plotą atvykusiam iš Ukrainos žmogui – tai ir yra parama. Tačiau panaudos sutartis, apibrėžianti esminius dalykus – kur, kokiame plote ir kiek laiko (rekomenduojamas terminas – 3 mėnesiai) pabėgėliai gyvens, suteikia teisinį saugumą ir lietuviams, ir ukrainiečiams. Sutartys parengtos dviem kalbomis – lietuvių ir rusų, šiuo metu rengiama lietuvių ir ukrainiečių kalba.
Kiti susitarimai – ar būsto šeimininkai prašys, kad kompensuotų komunalines išlaidas, ar pratęs naudojimosi gyvenamuoju plotu terminą – kiekvienu atveju abi pusės sprendžia individualiai.
NT ir civilinės atsakomybės draudimas
Gera žinia, kad visiems būstams Lietuvoje, kuriuose apgyvendinti pabėgėliai iš Ukrainos, bendrovė BTA suteikia nemokamą gyventojų turto draudimo paslaugą. Šis draudimas ima galioti susisiekus su įmone ir veiks nuo pabėgėlių įsikėlimo į patalpas.
Į pabėgėlių naudojamo būsto paketą įtrauktas ne tik paties nekilnojamojo turto, bet ir namuose esančių daiktų bei civilinės atsakomybės draudimas, padengiantis trečiųjų asmenų turtui padarytą žalą.
Turto savininkas, pateikęs bendrovei BTA panaudos sutartį, gauna draudimą tam laikui, kiek žmogus pagal šią sutartį priimamas gyventi.
Draudimo paslaugos aktyvinamos supaprastintu būdu – tereikia paskambinti telefonu (8 5) 2600 600.
Į pagalbą – ukrainiečiai teisininkai
Visais rūpimais klausimais dėl apgyvendinimo ir gauti teisininko konsultaciją galima paskambinus „Stiprūs kartu“ trumpuoju numeriu 1827, iš užsienio +370 67722222.
Taip pat šiuo metu steigiama konsultacinė klinika atvykusiems ukrainiečiams.
Mykolo Romerio universitete teisę studijuojantys ukrainiečiai bei šiomis dienoms į Lietuvą iš Ukrainos atvykę teisininkai tautiečiams padės išsiaiškinti, ką jiems būtina atlikti Lietuvoje, kas jų laukia, kokių teisių gali tikėtis ir kokias pareigas turi.
