Darbo inspektoriai statybų sezonui ruošiasi kasmet: įsibėgėjant statybų darbams, aktyviai tikrina statybvietes, tačiau jų „laimikis“ nemažėja daugybę metų: statybose iki šiol dirba tūkstančiai nelegalių darbininkų. Visgi skeptikai turi savų argumentų, kodėl naujoji tvarka situacijos statybų aikštelėse nepakeis, ir kodėl idėja gražiai skamba tik popieriuje.
Nelegalaus darbo lyderis nesikeičia metų metus
2021 metų duomenimis, patikrinus daugiau kaip 2 tūkst. įmonių ir asmenų, nustatyti 1144 nelegalaus darbo atvejai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, patikrinimų metu nustatytų nelagaliai dirbusių asmenų skaičius padidėjo, o nelegaliai dirbusių užsieniečių nustatyta net 27,6 proc. daugiau.
Įsigaliojus naujajai tvarkai, kuomet visa atsakomybė už darbuotojų legalumą tenka pagrindiniam statybų užsakovui, reiškia, kad įmonės ar fiziniai asmenys turės užtikrinti, kad jų objektų statybvietėse dirbantieji asmenys turėtų galiojančius skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodus arba kitus būtinus dokumentus, o jei to nepadarys už minėtus pažeidimus gali tekti susimokėti solidžias baudas – fiziniams asmenims nuo 500 iki 2,5 tūkst. eurų, juridiniams – nuo 2 iki 7 tūkst. eurų.
Be to, finansinės sankcijos gali būti pritaikytos ir įmonės vadovui arba kitiems atsakingiems fiziniams asmenims. Kaip informavo „Sodros“ atstovai, Skaidriai dirbančiojo tapatybės ID sistema „Sodros“ puslapyje veiks nuo kovo 21 dienos, ją išbandyti bus galima prisijungus prie asmeninės paskyros gyventojui arba draudėjui. Nauja tvarka statybvietėse įsigalios nuo balandžio 1-osios.
Su statybų sektoriaus specifika susipažinęs vilnietis Vytautas pripažįsta: informacijos apie netrukus jų laukiančius pokyčius tikrai stinga: nuogąstaujama, jog nėra galimybės, dar prieš paleidžiant sistemą, peržiūrėti jos darbo aplinkos internetinėje erdvėje, virtualiai pabandyti kaip ji veikia, taip pat sunku suprasti, kaip statybininko tapatybės identifikavimo kodo (ID kodas) sistema veiks, kaip užsakovui ar jam atstovaujančiam rangovui sukontroliuoti, kad statybų objekte dirbtų tik legalūs darbuotojai.
„Statybos – viena iš didžiausiu šešėliu ir nelegaliu darbu pasižyminčių veiklų Lietuvoje. Statybininko ID kodas leis lengviau nustatyti statybvietėje dirbančio fizinio asmens tapatybę ir darbdavį bei užtikrinti, kad statybose dirbtų tik legalūs darbuotojai. Taip bus kovojama su šešėliu, nelegaliu darbu ir darbuotojų išnaudojimu“, – dar prieš metus kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
„Suprantu deklaruojamą tikslą – stabdyti nelegalų statybininkų darbą. Tik kyla klausimas: ką tarnybos, atsakingos už tai, kad žmonės nedirbtų nelegaliai, veikė iki šiol? Pats žinau: ateina inspektoriai į statybų aikštelę: jei pas privatų žmogų dirbantys statybininkai neturi individualios veiklos pažymos ar verslo liudijimo, rangovo įmonės meistrai dirba nelegaliai, jie gauna baudas – akivaizdu, kad sistema veikia, ir kontrolė vyksta.
Galima matyti tik vienintelę priežastį, kodėl prireikė ID kodo ir atsakomybės perkėlimo užsakovams – tiesiog atsakingos tarnybos mato, kad platesnio masto patikrinimams neturi reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, tai nusprendė eiti lengviausiu keliu – atsakomybės naštą ir kontrolės funkciją perkelti užsakovams“, – piktinosi Vytautas.
Pavyzdžiai – iš kasdienio gyvenimo
Pašnekovas pateikė realių pavyzdžių ir pamodeliavo galimas situacijas. Pavyzdžiui, statomas daugiabutis ar individualusis namas, dirba rangovai: įmonės, statybininkai su individualia veikla ar verslo liudijimu. Vyksta pamatų įrengimas, mūro darbai, monolitinių sąramų ir perdangų montavimas. Savininkas susitaria su dviem įmonėmis: pirma įmonė sumontuos pamatus, antroji – sumūrys sienas, o po kurio laiko sumontuoti sąramas ir perdangas vėl atvyks pirmosios įmonės darbuotojai.
Tarkime, užsakovas sudarys sutartis likus trims mėnesiams iki pradedant įrengti pamatus, gaus iš rangovo darbuotojų, kurie dirbs jo objekte, sąrašus, suves juos į internetinę sistemą, priskirdamas juos prie savo objekto ir manys, kad viską padarė taip, kaip reikalauja nauja tvarka. Tuo tarpu abiejose įmonėse dirba 80 darbuotojų, likus mėnesiui iki statybos darbų pradžios dažnas įmonės atstovas dar galutinai nežino, kurie darbuotojai bus paskirti į atitinkamą objektą, o ką kalbėti apie tai, kad po sutarties pasirašymo iki sąramų ir perdangų montavimo prireiks pusmečio, vadinasi, užsakovui pateikti darbuotojų sąrašai – tik darbo imitacija.
Užsakovas, suprasdamas, kad rangovo jam pateiktuose sąrašuose ir realybėje darbuotojai gali skirti, tačiau, norėdamas išvengti baudų, privalės kiekvieną kartą, prieš važiuodamas į savo darbą, užsukti į statybų aiškštelę, kad ir už keliasdešimties kilometrų, stovėti prie tvoros ir tikrinti, kas ateina į jo statomo namo aikštelę: ar tikrai atėjo tas, kuris turėjo? Pažinti iš veido? Ar prašyti asmens dokumento?
„Įvertinkime ir tai, kad meistrai – dėl oro sąlygų ar technologinių reikalavimų – ne visada į darbą ateina griežtai nustatytomis valandomis. Kas beliktų užsakovui ir rangovui? Tiesiog suvesti abiejų rangovinių įmonių 80 darbuotojų duomenis į sistemą, tada nereikės rūpintis, kad, darbo eigoje pakeitus darbuotoją, viskas atitiktų naująją tvarką. Bet jei rangovas išties įves į objektą nelegalų asmenį, šis žingsnis nepadės apsidrausti užsakovui, jis vistiek privalės kiekvieną dieną važiuoti į statybas ir tikrinti, ar nėra nelegalų. Kyla klausimas, kas trukdo tikrinančioms tarnyboms atvykus į objektą patikrinti, ar esantis asmuo yra įdarbintas, ar ne, kodėl ši prievolė paliekama užsakovo atsakomybei ir gali būti atliekama tik fiziniu būdu?“ – svarstė pašnekovas.
Vytautui neaišku, ar bauda grėstų ir tuo atveju, jei objekte dirba tretieji asmenys, nepriklausantys rangovo darbuotojams, bet reikalingi atlikti pastarojo darbams. Pavyzdžiui, užsakovui paskambina rangovas ir praneša: atvažiuoja šeši betonvežiai ir betono siurblys perdangos betonavimui: kas atsakingas už tai, ar vairuotojai dirba legaliai? Kas lieka užsakovui: susisiekti su betono gamybos ir transportavimo bendrove ir prašyti pateikti visų tų vairuotojų duomenis? O jei tie betonvežių vairuotojai betono gamybos įmonėje neįdarbinti, o dirba kaip subrangovai, tai prašyti vairuotojų asmeninių kontaktų, kad galima būtų susisiekti, gauti asmeninius duomenis ir įvesti juos į sistemą? Arba į objektą atvažiuoja traktorininkas, medžiagų tiekėjas, pasamdytas rangovo? Gal legaliai, gal ne – juk tik pastumdyti žemes ir atvežti prekes.
Dar yra pagalbiniai darbininkai, baldų montuotojai. Jei atvežė baldus, gal vairuotoją įmonė nusisamdė per skelbimų portalą tik tam vienam darbui atlikti? Galbūt jis turi verslo liudijimą, o gal ir ne, bet kokiu atveju negalima vežti, kol nebus išsiaiškinta, o meistrai sėdi objekte be darbo ir laukia prekių. Staiga atvyko inspektoriai, užtiko, kad baldus atvežęs vairuotojas dirba nelegaliai. Užsakovas turės mokėti baudą?
Jei užsakovas, privatus asmuo, samdo daug žmonių, pagal skelbiamą tvarką jis gali nelegalaus darbo kontrolės funkciją perduoti vienam iš rangovų. Pirmasis rangovas – pamatų meistrai. Užsakovas samdo juos ir pateikia sąlygą, kad šie privalo sutikti sukontroliuoti mūrininkus, stogo dengėjus, langų, fasado ir pan. meistrus.
Bet meistrai pamatus įrengia per pusantro mėnesio, ir jie iš objekto išeina. Kaip jie gali prisimti atsakomybę už laikotarpį, kai jų nebus objekte ir kitų organizacijų asmenis? „Tik pasukios pirštą prie smilkinio žiūrėdami į užsakovą ir tiek, o pastarasis liks nesaugus, nebent atsisakytų savo asmeninio darbo ir nuo ryto iki vakaro budėtų objekte, gaudydamas nelegalus. Taip pat kyla klausimas: jei žmogus namą statosi ūkio būdu, juk jis pats gali mūryti sienas, o sūnus dirba pagalbiniu darbininku. Ar jie irgi dirbs nelegaliai?“ – svarstė statybų ekspertas.
Dar vienas atvejis. „Tarkime, kad yra 80 butų namas, pusė jų įrengta ir gyvena žmonės, pusėje vyksta apdailos įrengimo darbai. Dirba apdailininkai: dažytojai, grindų klojėjai ir pan. – žmonių gali būti daug. Kaip juos patikrins? Tikrins visus butus? Skambins į telefonspynę ir klaus, ar atsiliepė gyventojas, ar nelegalus meistras? O jei ir pateks į butą ir ras vyrą su voleliu rankose, klaus: ar tu meistras, ar gyventojas, kuris pats savo bute dažo sienas?
Esant didžiulei statybininkų paklausai, trūkinėjančioms tiekimo grandinėms, vėluojantiems darbams, rangovas tiesiog gali atsisakyti užsakovui teikti ir nuolat atnaujinti darbuotojų sąrašus, motyvuodamas, kad tiesiog neturi fizinių galimybių kiekvieną kartą tam skirti laiko, o jei nepatinka – pasiūlyti paieškoti kito rangovo. „Ką tada daryti užsakovui: skųstis tarnyboms, kad rangovas jo neklauso ir nepasako, kas dirbs objekte? Ko imsis tarnyba, kuri privalo tikrinti nelegalų darbą? Atsakinės į užsakovų skundus ir važiuos pas įmonių vadovus prašyti, kad jie pateiktų užsakovui darbuotojų sąrašus?“ – svarstė Vytautas.
Pašnekovo žodžiais, įmonėse retas rizikuoja ir statybininkus įdarbina nelegaliai: dėl saugumo reikalavimų, nelaimingų atsitikimų pavojaus ir pan. „Manau, kad šis sprendimas orientuotas į privačių individualiųjų namų statybą ir butų įrengimą. Didelėms įmonėms labai svarbu, kad dirbančiųjų su individualia veikla ar verslo liudijimu būtų kuo mažiau, kad jie grįžtų dirbti į įmones“, – mano ekspertas.
Vytautas priminė, jog savarankiškai dirbantiems statybininkams tenka patiems ieškoti užsakovų, prisiimti riziką, kad užsakovai nesumokės pinigų, kas gana dažnas atvejis, jiems priklauso ne visos socialinės garantijos, o lauko darbų sezonas nėra visi metai, daug prastovų dėl gamtinių sąlygų ir pan.
Dėl tokio netvaraus pajamų srauto ir socialinių garantijų nebuvimo daugelis meistrų dirba įmonėse, nors, tikėtina, kad uždirba mažiau. „Kita vertus, teko kalbėtis su labai daug savarankiškai dirbančių įvairaus darbo pobūdžio meistrų, kurie anksčiau dirbo didelėse statybų bendrovėse: pagrindinis jų argumentas, kodėl pasirinko dirbti savarankiškai – iš viso negauti susitarti atlyginimai.
Teko pačiam peržiūrėti vieną įmonės sąmatą, pateiktą konkursui. Statybų trukmė – 10 mėnesių, meistrų atlyginimai numatyti maždaug trims. Pasamdo žmones, pirmą mėnesį sumoka, tuomet tempia laiką motyvuodami įvairiausiomis priežastimis, darbuotojas laukia tris ar keturis mėnesius, tuomet netekęs vilčių atgauti pinigus, palieka darbą, o ta įmonė samdo kitus statybininkus – taip ir sukasi.
Nežinau, kaip yra dabartinio statybų bumo metu, gal darbuotojai branginami, bet visai neseniai tai buvo kone masinis reiškinys. Tie žmonės sako: manėme, kad ateini į darbą, gauni atlyginimą, mažiau nei dirbdamas pats sau, bet jautiesi saugus, kad kiekvieną mėnesį šeimai parneši stabilią pinigų sumą. Jei įmonėse būtų užtikrintumas, kad neapgaus, jie nesunkiai prisikviestų darbuotojų, tačiau dabar niekas jų į įmones dirbti varu nenuvarysi“, – reziumavo pašnekovas.
Daugiau problemų nei naudos?
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas patvirtino: šiuo metu didelė dalis statybos darbų atliekami nelegaliai. Dėl didelių mokesčių žmonės pakankamai liberaliai žiūri į šį reiškinį, nelegalus darbas toleruojamas, todėl valdžios institucijoms reikėjo kažką daryti.
„Gaila, kad pasirinktas toks sprendimas, nes Lietuvos statybininkų asociacija siūlė daug efektyviau spręsti nelegalaus darbo likvidavimo statybų sektoriuje problemą, bet mūsų pasiūlymai buvo atmesti“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Iki pat dabar bendrovės negalėjo savo darbuotojams gauti kodo ir integruoti jo į savo personalo apskaitos sistemas. Pagal Socialinių reikalų ir darbo ministerijos sprendimą kodus išduos „Sodra“. Laiko iki įsigalios naujas teisinis reguliavimas lieka vis mažiau, įmonės sunerimusios, kad teks verstis per galvą, kad spėtų įsigyti šį kodą. Kaip bus tikrinimos statybvietės ir kiti techniniai niuansai nėra žinomi.
„Būtų apmaudu, jeigu tikrinimai bus nukreipti į legaliai dirbančias asociacijos įmones, o tie, kurie dirba nelegaliai, ir toliau liks „nepastebėti“, – apgailestavo pašnekovas.
Valstybės kuriama sistema, D. Gedvilo žodžiais, nėra panaši į Lietuvos statybininkų asociacijos įdiegtą ir sėkmingai veikiančią STATREG sistemą, kurią administruoja asociacija. Valstybės sistema – galimybių paso, kuris buvo naudojamas COVID-19 pandemijai suvaldyti, analogas. „Manome, kad didesnį poveikį nelegalaus darbo mažinimui turės didelės administracinės baudos, o ne sukurtas Skaidriai dirbančio asmens kodas“, – teigė pašnekovas.
„Skaidriai dirbančio asmens kodas legaliai dirbančioms įmonėms bus papildoma našta. Asociacija yra teikusi ne vieną pasiūlymą, kurie realiai yra ES valstybių gerosios praktikos pavyzdžiai. Bet bandydami kažką naujo atrasti ir nesinaudodami kitų šalių gerąja praktika, mes gaištame laiką ir nesprendžiame esminių problemų. Skandinavijos valstybės, Jungtinė Karalystė, Airija ir kt. su nelegaliu darbu kovoja sutelktai – valstybė, socialiniai partneriai ir profsąjungos.
Mūsų valdžios institucijos bando vienos spręsti šešėlio darbo rinkoje broblemą ir bijo bendradarbiauti su verslu. Šio nebendradarbiavimo pavyzdys – didelis ir ne vienerius metus egzistuojanti šešėlis darbo rinkoje. Reikėjo susitelkti ir pradėti taikyti Lietuvos statybininkų asociacijos siūlomas priemones. Nuo 2018 metų šiandien jau turėtume rezultatą, kuris būtų matomas dėl gerokai padidėjusio mokesčių surinkimo“, – apgailestavo LSA prezidentas.
Pašnekovas mano, kad dėl įvykių Ukrainoje gali kardinaliai pasikeisti situacija statybų rinkoje. Gali sumažėti statybų, bankai gali mažinti būsto kreditavimą, verslas neinvestuos į plėtrą, todėl darbuotojų poreikio klausimas gali nebūti toks aštrus kaip iki šiol.
