„Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, apie nuosavą saulės elektrinę svarstytų net 43 proc. šalies gyventojų, jei toks sprendimas atsipirktų per kelerius metus, per mėnesį mokant mažiau už suvartojamą elektrą. Dar 20 proc. neatmeta to, kad gali įsigyti dalį saulės parko.
Apklausą inicijavusios „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė sako, kad dabartinėje situacijoje nuosavų švarių elektros šaltinių paklausa tik augs.
„Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, jau galime konstatuoti, jog rusiškos gamtinės dujos bei nafta visam civilizuotam pasauliui yra „politiškai mirę“. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis regioniniu, nacionaliniu lygmeniu ir kiekvienam iš mūsų. Po finansiškai nelengvo šaltojo sezono turime atsižvelgti į naujas aplinkybes ir įvertinti, ko asmeniškai galime imtis tam, kad sušvelnintume finansinius iššūkius būtiniausiems poreikiams, kurie yra neatsiejami nuo vienokio ar kitokio tipo energetinių išteklių“, – teigia N. Petrauskienė.
Saulės elektros šaltinių Lietuvoje nuolat daugėja. Energetikos ministerija pastarą savaitę skelbė, kad visoms teigiamai įvertintoms gyventojų paraiškoms bus skirta beveik 48 mln. eurų, iš jų 39,5 mln. eurų atiteks individualioms elektrinėms, o daugiau kaip 8 mln. eurų elektrinių įsigijimui iš nutolusių saulės parkų.
Saulės elektrinių paklausa yra tokia didelė, kad pradiniame etape numatyta kelių milijonų eurų parama jų finansavimui šiemet buvo padidinta dešimt kartų. Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovės, nuolat augančios elektros kainos, tobulėjančios saulės modulių technologijos ir tvarumo siekis yra pakankama paskata gyventojams rinktis saulės energetiką.
N. Petrauskienė sako, kad norint paspartinti švarios energijos išteklių diegimą, vertėtų įsiklausyti į tarptautinių ekspertų nuomonę, kuri padėtų ir Lietuvai: būtina sutrumpinti ir supaprastinti biurokratines procedūras.
„Saulės elektrinės yra bene greičiausiai ir paprasčiausiai įdiegiamas švarios energijos gamybos šaltinis, namų ūkiui suteikiantis gaminančiojo vartotojo statusą bei leidžiantis sumažinti išlaidas elektrai. Įvairių procesų ir procedūrų peržiūrėjimas galėtų pagreitinti šį procesą ir padaryti jį maksimaliai efektyvų. Matome didelę paklausą, sprendimo efektyvumu įtikinėti nebereikia nei verslo, nei gyventojų“, – sako ji.
Apklausos duomenimis, galimybę įsigyti saulės elektrinę dažniau svarstytų moterys, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didžiųjų miestų gyventojai. Tuo tarpu įsigyti saulės parko dalį – vyrai, aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji.
Saulės elektrinėmis dažniau nesidomi vyresni nei 56 metų, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių (iki 500 eurų) pajamų apklaustieji, rajono centrų gyventojai.
Apie saulės energiją kol kas negalvoja ketvirtadalis, arba 26 proc., Lietuvos gyventojų. Dar 11 proc. neturėjo nuomonės apie tai, ar verta asmeniškai rūpintis saulės elektrine.
Europos Sąjungos lyderiams įsipareigojus atsisakyti Rusijos iškastinio kuro, visai Bendrijai teks greičiau spręsti apsirūpinimo atsinaujinančiais energetikos ištekliais klausimą. Nuo Rusijos „dujų vamzdžio“ Lietuva atsitraukė investuodama į alternatyvą – suskystintų gamtinių dujų terminalą.
