Gražina Počiuipienė jau kelerius metus kovoja, kad nereikėtų mokėti už paslaugas, kurių jai nereikia ir kuriomis neplanuoja naudotis.
Moteris gyvena sovietmečiu pastatytame daugiabutyje, bet jos butas ir vanduo šildomas autonomiškai. Planuojant atnaujinti daugiabutį jį administruojanti bendrovė „Civinity namai Kaunas“ reikalauja, kad G.Počiuipienė mokėtų už pastato šildymo punkto ir sistemos atnaujinimą.
Užtarimo moteris ieškojo įvairiose institucijose, bet jo taip ir nerado. Ekspertas pasiūlė netikėtą sprendimą.
Pažadai suteikė vilties
G.Počiuipienė jau 30 metų gyvena K.Baršausko gatvės 89-ajame trijų aukštų name, kuriame yra 18 butų. Moteris pasakojo, kad savo trijų kambarių bute 2001 metais įsirengė dujų kolonėlę vandeniui šildyti. 2012 metais gavo leidimą įsirengti ir autonominį šildymą.
Jos butas yra viršutiniame aukšte, trys sienos ribojasi su lauku, ketvirta – su nešildoma laiptine.
2017 metais pradėta kalbėti apie namo renovaciją. Kaunietė sakė, kad ir pati tam pritarė, bet buvo įsitikinusi, kad už atnaujinamą šildymo sistemą mokėti jai nereikės.
Kai buvo parengtas investicinis namo atnaujinimo planas, G.Počiuipienė dokumentuose pamatė, kad už šildymo sistemos atnaujinimą ir ji turės mokėti apie 6 tūkstančius eurų. Moteris kreipėsi į projektą rengusią įmonę „Mepco“.
„Gavau atsakymą, esą jie nežinojo, kad mano butas yra šildomas autonomiškai, ir patvirtino, kad tokiu atveju aš už namo šildymo sistemos atnaujinimą visos kainos neturėsiu mokėti, o kiek tai kainuos, paaiškės, kai bus parengtas techninis namo renovacijos projektas. Taip pat sakė, kad turėsiu tik prisidėti prie laiptinės šildymo sistemos atnaujinimo, nes radiatoriai laiptinėse nupjauti daugiau kaip prieš 10 metų“, – dokumentus rodė G.Počiuipienė.
Atsakymas buvo netikėtas
Moteris sakė tuo metu atsikvėpusi lengviau, bet netrukus sužinojusi, kad reikalai nesiklostys taip paprastai, kaip ji manė.
„Cinivity namų Kaunas“ atstovai laikėsi nuomonės, kad už namo šildymo sistemos atnaujinimą turėsiu mokėti visą kainą, nes tai yra bendra namo inžinerinė sistema. Vadinasi, turėčiau mokėti už šilumos punkto ir visos šildymo sistemos atnaujinimą, atsirastų ir mokestis už jo priežiūrą, nors šilumos punktu ir jo tiekiama šiluma nesinaudočiau“, – stebėjosi G.Počiuipienė.
Kaunietė rodė dokumentus, kad 2020 metais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
„Gavau atsakymą, kad statybos įstatyme yra dvi sąvokos, kas yra bendroji ir kas – atskiroji statinio inžinerinė sistema. Jeigu bute yra įrengta šildymo ir karšto vandens sistema, skirta tik vieno buto poreikiams tenkinti ir nėra susijusi su bendromis pastato šildymo ir karšto vandens inžinerinėmis sistemomis, tokia sistema laikytina atskira sistema.
Bet kuris specialistas, apžiūrėjęs mano butą nustatys, kad mano būstas turi atskirą sistemą ir tai nėra bendroji statinio inžinerinė sistema, kaip teigė „Cinivity namų Kaunas“ atstovai“, – aiškino G.Počiuipienė.
Po begalinių susirašinėjimų su namo administratoriumi, pasak G.Počiuipienės, ji gaudavo vis tą patį atsakymą, kad už namo šildymo sistemos modernizavimą vis tiek turės mokėti.
Punkto pirkimui nepritarė
Tai dar ne visi nesutarimai su namo administratoriumi.
„Cinivity namų Kaunas“ atstovai kitus namo gyventojus įtikino, kad jie iš „Kauno energijos“ turi išpirkti seną namo rūsyje esantį šilumos punktą, ir už tai sumokėjo iš gyventojų kaupiamųjų lėšų. Bet aš su tokiu sprendimu nesutikau, toks „Cinivity namų Kaunas“ veiksmas, mano nuomone, yra neteisėtas“, – tikino G.Počiuipienė.
Kaunietė teigė, kad iš namo administratoriaus jokio atsakymo dėl to nesulaukė, todėl 2021 metų pabaigoje kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių.
„2022 metų vasarį gavau atsakymą, kad administratorius negalėjo panaudoti kaupiamųjų lėšų be mano sutikimo, nes šilumos punkto nepirkau, mat turiu savo šilumos punktą bute. Taip pat ginčų komisija Kauno savivaldybės administracijai nurodė atlikti neplaninį namo administratoriaus patikrinimą. Bet to iki šiol nepadaryta.
Dėl šilumos punkto pirkimo, kuriam buvo panaudotos ir mano kaupiamosios lėšos, kreipiausi į teismą, procesas prasidės gegužės mėnesį“, – aiškino G.Počiuipienė.
Perskaičiuoja darbų kainas
Moteris tikino, kad kreipėsi ir į nepriklausomus ekspertus, ar po namo atnaujinimo laiptinėse būtini radiatoriai, nes namo administratoriaus sprendimais nebepasitiki. Kaunietės teigimu, ekspertai atsakė, kad kai namas bus atnaujintas, laiptinėse bus tokia šiluma, kuri atitiks privalomas higienos normas ir radiatorių nereikėtų.
Namo atnaujinimas iki šiol taip ir nepradėtas.
„Namo administratorius dabar perskaičiuoja, kiek tai kainuotų, nes kainos išaugo.
Prieš kelias dienas pašto dėžutėje radau lapelius su skaičiavimais, kiek kiekvienas butas dabar turėtų mokėti už namo atnaujinimą. Juose nurodyta, kad už šildymo sistemos atnaujinimą nebeturėsiu mokėti. Bet šie lapai be jokių parašų, todėl neturi jokios juridinės galios. Gal vėliau paaiškės, kad už tai, kuo nesinaudosiu, mokėti vis tiek teks?“ – svarstė G.Počiuipienė.
Pareiga mokėti išlieka
Bendrovės „Civinity namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius sakė, kad minimo daugiabučio administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, atstovauja gyventojų interesams.
R.Drąsutavičius aiškino, kad Civilinis kodeksas nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
„Taip pat savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas“, – aiškino „Civinity namų Kaunas“ direktorius.
D.Drąsutavičius pridūrė, kad Civiliniame kodekse taip pat nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
„Vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Šilumos ūkio įstatymu, neturime teisinio pagrindo minimo K.Baršausko g. 89-ojo namo buto savininkę atleisti nuo mokestinės prievolės ir nepriklausomai nuo to, kokiu būdu šildoma nuosavybės teise turima patalpa, buto savininkei išlieka pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susidariusias dėl šilumos ir kitų bendrojo naudojimo įrenginių remonto ar atnaujinimo“, – sakė R.Drąsutavičius.
Atsakydamas į klausimą apie laiptines „Civinity namų Kaunas“ vadovas pabrėžė, kad jeigu laiptinėje nebūtų įrengta radiatorių, žiemą nebūtų galimybės užtikrinti tinkamos, higienos normas atitinkančios, temperatūros bendrosiose namo patalpose.
„Šis sprendimas priimtas remiantis ekspertų išvadomis.
Papildomai pažymime, kad dauguma K.Baršausko g. 89-ojo namo butų ir kitų patalpų savininkų yra pareiškę pageidavimą, kad laiptinėse, pirmuose aukštuose, po namo atnaujinimo darbų butų įrengta po viena šildymo prietaisą – radiatorių“, – teigė R.Drąsutavičius.
Remiasi daugumos nuomone
Pasak direktoriaus, svarbu suprasti, kad sprendimus dėl turto valdymo ir priežiūros priima dauguma butų ir kitų patalpų savininkų.
„Spendimui priimti reikia gauti 50 proc. ir dar 1 sutikimą. Butų savininkų dauguma priėmė sprendimą išsipirkti šilumos punktą, kurio bendra suma, tenkanti visam namui, yra 2,35 euro.
Ši suma buvo padalyta kiekvienam buto savininkui proporcingai pagal valdomą plotą. Dėl šio klausimo minimo buto savininkė kreipėsi į teismą.
Kol vyksta teismo procesas papildomai situacijos nekomentuosime“, – pareiškė R.Drąsutavičius.
Ekspertas pasiūlė apsvarstyti alternatyvą
Rolandas Samajauskas
Pastatų sertifikavimo ekspertas, Kauno technikos kolegijos dėstytojas
„Jei daugiabutyje esantis būstas turi savo šildymo sistemą, jo savininkai privalo apšiltinti savo būsto sienas ir grindis. Tada gal ir galima būtų teigti, kad butas turi atskirą inžinerinę sistemą, bet kiekvieną pastatą ir butą reikia apžiūrėti ir įvertinti atskirai.
Vienu metu buvo priimtas įstatymas, kad pavieniuose daugiabučių butuose galima įrengti autonominį šildymą. Mano nuomone, tada buvo padaryta klaida ir daugiabučių šildymo sistemos buvo išbalansuotos.
Dabar, kai daugiabučiai atnaujinami, pavienių butų savininkai, kurie savo būstus ir vandenį šildosi, pavyzdžiui, dujomis, vis tiek privalo mokėti už viso namo šildymo sistemos atnaujinimą, nes tai yra bendras namo turtas, net jei jie tiesiogiai šia sistema ir nesinaudoja.
Taip pat laiptinėse, mano nuomone, radiatoriai turi būti.
Aš gyventojams siūlyčiau pagalvoti, gal vertėtų atsisakyti dujinio šildymo ir prisijungti prie centralizuotos namo šildymo sistemos. Kai ji yra moderni, prižiūrima, šildymas gali kainuoti pigiau, nei šildantis dujomis savarankiškai.
Atsisakyti centrinio šildymo patartina tik tada, jei tai nusprendžia padaryti viso daugiabučio gyventojai. Neseniai toks atvejis buvo Petrašiūnuose. Daugiabučio gyventojai prašė įvertinti, kas jiems labiau apsimoka, ir sutarė, kad visuose butuose įsirengs dujų katilus.“
Savivaldybė atliks neeilinį patikrinimą
Raimundas Endrikis
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas
„Skyriaus darbuotojai, atsižvelgus į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą, atliks neeilinį K.Baršausko gatvės 89-ojo namo administratoriaus patikrinimą.
Jis bus atliktas per 3 mėnesius. Jei skyriaus darbuotojai turės motyvuotą prašymą, kad terminas būtų pratęstas, Kauno savivaldybės administracijos direktorius jį gali pratęsti, bet ne ilgesniam terminui nei 1 mėnuo.
Į neplaninio patikrinimo laiką neįskaičiuojamas laikotarpis, per kurį namo administratorius vėlavo pateikti paaiškinimus ir prašomus pateikti dokumentus.“
