Jo teigimu, „Eikos statyba“ pretenzijoje nurodė, kad kai kurių medžiagų kainos paaugo apie 9 proc.
„Tai nereiškia, kad visą kontraktą dar spėjo peržiūrėti, bet bent jau kas liečia metalus, asfalto įkainius, kas susiję su naftos produktais, pavyzdžiui, bitumas, tai mato gana ženklų (augimą – BNS)“, – sakė A. Dūmanas.
Anot jo, gavusi „Eikos statybos“ pretenziją įmonė kreipėsi į kitus keturis konkurso dalyvius, kad jie pratęstų pasiūlymų galiojimo terminą.
„Visi dalyviai atsisakė ir vakar (pirmadienį – BNS) baigėsi visų pasiūlymų galiojimas. Iš esmės, matyt, visi labai panašiai vertina, kaip ir „Eikos statyba“, kad dabartinės kainos yra pakitusios ir už vasario mėnesio pasiūlymų kainą sudaryti kontraktą yra nepakeliama našta rangovui“, – tvirtino A. Dūmanas.
Be „Eikos statybos“, konkurse dalyvavo „Conresta“, pasiūliusi atlikti darbus už 37,98 mln. eurų (be PVM), „Veikmės statyba“ (38,82 mln. eurų), PST (39,27 mln. eurų) ir „YIT Lietuva“ (39,77 mln. eurų).
Pasak jo, išeitį būtų galima rasti, jeigu visi rangovai kainas perskaičiuotų ir indeksuotų, tačiau pagal Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išaiškinimus to negalima padaryti, jeigu nėra sudarytas kontraktas.
„Jeigu dabar sudarytume kontraktą už tą pasiūlytą kainą, tai vėlgi indeksavimo negalėsime pritaikyti dėl to, kad sudarant kontraktą jau buvo žinomos aplinkybės, kad tas kainas lėmė karas Ukrainoje. Tiesiog yra aklavietė tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek ir rangovams, kurie nesudarė kontraktų iki vasario 24 dienos, o jeigu sudarė, tarkime, prieš tai, tai tada indeksavimas galėtų būti pritaikomas eigoje“, – aiškino A. Dūmanas.
Anot jo, oro uostai „Eikos statybą“ oficialiai informavo, jog negali pakeisti pirkimo sąlygų ir pasirašyti sutartį už didesnę kainą: „Mes negalime, nes pažeistume kitų dalyvių lygiateisiškumą ir iškraipytume visą pirkimo esmę“.
A. Dūmano teigimu, išeitis būtų rasta, jei VPT įvertinusi karo aplinkybes leistų pritaikyti kainų indeksavimą visiems konkurso dalyviams. Kitu atveju tektų skelbti naują konkursą.
„Naujas pirkimas reiškia, kad apie pusę metų oro uostas praranda, o dabar tie keliai, srautai (keleivių – BNS) atsistato ir atsigauna, tai dar daugiau problemų bus terminale, mažiau pajamų bus“, – tvirtino jis.
A. Dūmanas tikisi, kad daugiau aiškumų dėl susidariusios situacijos bus šią savaitę: „Labai tikimės, kad kažkokios indikacijos būtų paskelbtos jau šią savaitę, bet lygiagrečiai darome ir savo namų darbus, kad per šį mėnesį bent jau būtume paruošę ir planą B, jeigu šis kontraktas nevažiuos“.
Lietuvos oro uostai naujo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos rangovo konkursą paskelbė pernai spalį. Jis buvo skelbiamas antrą kartą – pirmą kartą jį laimėjo bendrovė „Mitnija“, tačiau 25 mln. eurų (be PVM) vertės sutartis pernai kovą buvo nutraukta, laiku negavus valstybės finansavimo.
Šiaurinėje oro uosto dalyje pastačius 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras jo keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dukart – nuo 1,2 tūkst. iki 2,4 tūkst. keleivių per valandą.
Kartu su naujojo terminalo statyba vyks ir priešais oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, pralaidesnė transporto schema.
Terminalas įsiterps tarp dabartinio ir VIP terminalo su konferencijų centru. Pastatas bus dviejų aukštų, pirmajame veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona. Bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai.
Pastato rytinėje dalyje projektuojamos bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos. Antrame aukšte ketinama įkurti saugumo patikros zoną ir išvykimo bei atvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams.
Skelbta, kad naujasis terminalas keleivius galėtų priimti 2024 metų antroje pusėje
