Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas patvirtina laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, kuri suteikia galimybę įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros.
„Valstybei būtina turėti informaciją kiek, kur ir kokio gylio yra įrengti gręžiniai, nes taip gaunami duomenys apie žemės gelmių sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę. Tik taip mes galėsime sustiprinti požeminio vandens išteklių apsaugą“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Nelegali intervencija į žemės gelmes gali užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kitas problemas. Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais, pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, ilgam užteršti hidrosferą, todėl gręžiniai turi turėti apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų.
Geriamąjį gruntinį vandenį Lietuvoje vartoja apie 25 proc. gyventojų. Deja, gruntinis vanduo iš gręžinių ne visuomet saugus, kadangi yra jautrus aplinkos taršai Į negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo gręžinio vietos parinkimo, įrengimo, jo priežiūros.
Taip pat nuo to, ar laikomasi ir kaip laikomasi gręžinio apsaugos zonai nustatytų reikalavimų. Įtakos turi ir šalia vykdoma ūkinė veikla.
Registruotas gręžinys ne tik padeda apsaugoti aplinką. Įrašius gręžinį į Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių registrą, jis tampa nekilnojamo turto objektu ir tai padidina žemės valdos vertę.
