Lietuvos geologijos tarnybos atstovas Jonas Satkūnas gegužės 10 dieną nuotoliniame seminare paaiškino svarbiausius veiksmus, kurie būtini įteisinant vandens gręžinius, jei tai nebuvo padaryta.
Anot pašnekovo, nemaža dalis žmonių kasdien teiraujasi, ar reikia registruoti šulinį, tačiau specialistas patvirtino – tokios prievolės nėra.
Tik gręžinys turi turėti gręžinio pasą, nesvarbu, ar jis įrengtas privačioje valdoje, sodyboje, ar vandenvietėse.
Taip pat – apsaugos zoną. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl juos reikia registruoti – gręžinius norima tinkamai apsaugoti, išvengti požeminio vandens taršos.
Daugybė skambinančiųjų klausia, kas tas gręžinio pasas – mano, jog tokio dokumento nė nėra matę. Kai kurie tokį dokumentą galiausiai suranda, kiti mano, kad jo neturi, todėl yra dar viena galimybė: pasižiūrėti gręžinių žemėlapį ir surasti savo sklypą bei gręžinį ir jo numerį. Jei radote, vadinasi, jūsų gręžinys registruotas. Jei ne, vadinasi, pats metas imtis gręžinio registravimo.
Pirmiausia teikiama paraiška savivaldybei, prašant pritarti neregistruoto gręžinio naudojimui. Gavus pritarimą, kreipiamasi į įmonę, kuri turi specialų leidimą atlikti tyrimus. Tokia įmonė parengs reikalingus dokumentus ir juos pateiks Lietuvos geologijos tarnybai, o ši užregistruos gręžinį.
Jei gręžinys nereikalingas, jį būtina likviduoti. Jei savivaldybė nepritarė gręžinio įteisinimui, taip pat. Nusprendus, kad gręžinio nebereikia, reikėtų informuoti Aplinkos apsaugos departamentą. Tokių atvejų gali nutikti, jei pasikeičia gręžinio savininkai.
Vienkartinė legalizavimo įmoka mokama pradėjus procedūrą, pateikus paraišką savivaldybei. Įmokos dydis priklauso nuo planuojamo išgauti vandens kiekio. Jei individualiai naudojamas gręžinys, įmoka siekia 15 eurų, kitais atvejais, jei naudojamas ūkinei-komercinei veiklai, mokestis gali siekti 50 eurų arba daugiau, gali viršyti ir 500 ar 5000 eurų, priklausomai nuo sunaudojamo vandens kiekio.
Norint gauti pasą, būtina atlikti tyrimus, taip pat išmatuoti gręžinio gylį, tikslią padėtį. Tokius darbus Lietuvoje gali atlikti 90 įmonių.
Gręžinio pasas, anot pašnekovo, yra leidimas saugiai naudoti gręžinį savo reikmėms, jokių papildomų leidimų, priešingai nei gręžinį naudojant komercinei veiklai, nereikia.
Jei gręžinys viename sklype, tačiau naudotojai – du, skirtingų sklypų savininkai, kreipiantis dėl gręžinio paso, galima nurodyti abu savininkus. Sklypo planas, adresas nurodomas sklypo, kuriame įrengtas gręžinys.
Kita gyventoja nuotoliniame seminare teiravosi, kaip elgtis, jei gręžinys įregistruotas, bet nėra nurodytas savininkas. Specialistai paaiškino, kad tokiu atveju Geologijos tarnybai būtina pateikti prašymą dėl savininko pakeitimo ir nuosavybės dokumentą, pavyzdžiui, sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Gręžinys sodų bendrijoje – dar viena problema, ypač jei jis įrengtas sovietmečiu. Jei gręžiniu naudojasi daugiau kaip 50 žmonių, norint įrodyti, jog sunaudojama ne daugiau nei 10 kub. m vandens, kas jau reikštų ūkinę-komercinę veiklą, reikia įsirengti skaitiklį.
Individualiuose namuose skaitiklių nereikia, valstybei mokėti už vandenį iš individualaus gręžinio nereikia.
Vienas klausytojų mano, kad didelė dalis gręžinių nebus įregistruoti, nes neturi reikiamos apsaugos zonos, kuri turėtų būti be pastatų ir pan. Geologijos tarnybos atstovės komentavo, kad vandenviečių apsaugos zonos buvo peržiūrėtos, nurodyta minimali riba – 3 metrai.
Ar bus gręžiamas naujas, ar legalizuojamas senas gręžinys, tvarka galioja ta pati. Stebėtasi, kodėl gręžiamas gręžinys, nors žinoma, jog neatitiks galiojančių apsaugos zonų.
Sodų bendrijose, ypač netoli didmiesčių, kai kurie gręžiniai, anot kalbėjusio vyro, įrengti panašiu principu: gręžti arčiau namų, nenorint patekti į kaimyninį sklypą, todėl neatitinka galiojančių apsaugos zonų. Į šią patenka pavėsinė, garažo kampas, tvoros stulpeliai, tad žmonės ir toliau neregistruos jų, nes neturi, kur kitur jų įsirengti. Ministerijos atstovė vis tiek siūlė projektuoti taip, kaip reikia, sykiu neatmetė, jog reikalavimai gali būti peržiūrimi.
Pasirodo, yra atvejų, kuomet gręžiniai įrengti net rūsyje.
Taip pat buvo teiraujamasi, kodėl reikia mokėti 15 eurų mokestį, norint įteisinti gręžinį. Kaip paaiškinta, nelegalių gręžinių savininkai atleidžiami nuo baudų, tačiau buvo pasiūlytas minimalus įmokos dydis. Suteikiama proga legalizuotis, tačiau prieš tai vykdyta veikla buvo nelegali. Jei gręžinys būtų buvęs patikrintas iki gegužės pirmosios, ir jis būtų nelegalus, jį tekstų naikinti ir sumokėti baudą.
Nuotoliniame seminare stebėtasi dėl savivaldybių nepritarimo gręžinio įteisinimui: ar nenutiks taip, kad sprendimą leisti arba neleisti įregistruoti gręžinį savivaldybių atstovai priims tiesiog pagal nuotaiką. AM ministerija tikino, kad situacija stebima, o kriterijai yra aiškūs.
