Kur apgyvendinti iš butų iškraustomus ukrainiečius? Yra du atsakymai

Kur apgyvendinti iš butų kurortuose iškraustomus ukrainiečius? Savivaldybės beldžiasi į ministerijoms priklausančias sanatorijas, bet ne visada sėkmingai.

Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 11, 2022, 6:45 AM

Palangoje, Neringoje ir Druskininkuose stovi didžiulės Vidaus reikalų bei Sveikatos apsaugos ministerijoms priklausančios sanatorijos, bet įsileisti į jas karo pabėgėlių iš Ukrainos neskubama.

Į ministerijas jau ne kartą kreipėsi kurortų savivaldybės, nes artėjant vasaros sezonui pabėgėlius iš Ukrainos priglaudę gyventojai būstus norėtų išnuomoti poilsiautojams.

Kaip rašė „Lietuvos rytas“, nuo birželio 1-osios Palangoje iš dabartinių būstų planuojama iškelti apie 200 ukrainiečių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė agentūrai BNS sakė, kad kol kas visos šeimos, žinančios, kad reikės išsikelti, jau sulaukė pasiūlymų. Ministrės teigimu, Vyriausybė kartu su kurorto savivaldybe planuoja ukrainiečiams apgyvendinti panaudoti kurorte esantį savo turtą.

Palangoje šiuo metu gyvena per 900 karo pabėgėlių. Dalį iš nuomojamų butų iškeltų ukrainiečių planuojama apgyvendinti valstybės valdomose sanatorijose bei savivaldybei priklausančiose patalpose.

Sveikatos apsaugos ministerija ukrainiečius jau leido apgyvendinti Neringoje esančiuose poilsio namuose „Medikas“.

Neringos savivaldybei šiek tiek pagerinus gyvenimo sąlygas ir pastačius papildomų lovų juose apgyvendinta beveik 100 žmonių. Karo pabėgėlių apgyvendinimui šie poilsio namai galės būti naudojami metus.

Iš viso Neringoje gyvena apie 170 ukrainiečių.

Druskininkuose yra Vidaus reikalų ministerijai priklausanti „Dainavos“ sanatorija, tačiau šiuo metu ją svarstoma perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai.

Druskininkai kol kas nesusidūrė su problema, kad reikėtų ieškoti būstų vietos gyventojų iškraustomiems karo pabėgėliams. Kurorto savivaldybė laisvų patalpų pabėgėliams neturi, todėl ukrainiečiai gyvena privačiuose būstuose arba nebrangiuose viešbučiuose.

Apie 50 ukrainiečių gyvena „Baltarusijos“ ir „Eglės“ sanatorijose. Iš viso Druskininkuose įsikūrę apie 600 nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė teigė, jog Palangoje ir Neringoje iš privačių būstų išprašyti ukrainiečiai nepaliks nei gatvėje, nei bus apgyvendinti netinkamomis sąlygomis, tačiau neatmetė, kad būstų jiems bus ieškoma ne kurortuose.

Pabėgėlių vis mažėja, dalis jų grįžta namo

Didžiausias pabėgėlių srautas užfiksuotas kovo viduryje, o šiomis dienomis jų skaičius sumažėjo 10 kartų. Praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko 1491 ukrainietis, per ankstesnę savaitę Lietuvoje įsikūrė 1704 šios šalies gyventojai.

Nuo karo pradžios Lietuvoje oficialiai apsigyveno 51,4 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Dalis ukrainiečių jau grįžta. Jau trečią savaitę du kartus per savaitę iš Kauno autobusų stoties į Lvovą išvyksta 49 vietų autobusas. Juo į savo šalį norintys grįžti ukrainiečiai turi registruotis iš anksto.

Apgyvendinimo tenka ieškoti savivaldybių siūlomose patalpose

Pastaruoju metu daugėja pakartotinai būsto Lietuvoje ieškančių ukrainiečių, teigia Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė. Mat Lietuvos gyventojai priimti Ukrainos karo pabėgėlius įsipareigojo mažiausiai mėnesiui, todėl, anot L. Lesauskaitės, pasibaigus sutartims, ukrainiečiams tenka ieškoti naujos pastogės.

„Matome, kad atsiranda vis daugiau problemų dėl apgyvendinimo. Netgi galima pradėti kalbėti apie antrinį apgyvendinimą. Tai reiškia, kad žmonių, kurie buvo pradžioje apsigyvenę visuomenės suteiktuose būstuose per „Stiprūs kartu“ platformą, baigiasi sutartys ir jie grįžta pas mus prašyti antrinio apgyvendinimo“, – Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Raudonojo kryžiaus atstovė atkreipia dėmesį, kad, pasibaigus sutarties terminui, apgyvendinimo vietos iš „Stiprūs kartu“ platformos automatiškai panaikinamos, todėl apgyvendinimo tenka ieškoti savivaldybių siūlomose patalpose. Vis tik, pažymi ji, valstybės siūlomos vietos dažnu atveju nėra tinkamai pritaikytos gyventi.

„Reikia pripažinti, kad „Stiprūs kartu“ platfrorma ir visuomenės susitelkimas, mobilizacija buvo trumpalaikė, siekiant padėti valstybei tris pirmus mėnesius. Ir tikrai buvo didžiulė pagalba, bet didžioji dalis žmonių tik trumpam laikui ir skyrė būstą, o dabar jie tikrai neatsilaisvina, nes jei žmonės ir išsikelia, tų būstų „Stiprūs kartu“ platformoje nebelieka“, – pažymėjo L. Lesauskaitė.

„Todėl reikia ieškoti ir rasti savivaldybės būstus, kurių ir trūksta, ir tikrai ne visi yra tinkamai pritaikyti gyventi. Žmonės skundžiasi, kad ar tai baldų nėra, ar patys būstai labai apleisti, būna situacijų, kad elektros instaliacija prasta, karšto vandens nėra ir didžioji dalis bendrabutinio tipo“, – pridūrė ji.

Raudonojo kryžiaus atstovė taip pat pažymi, kad didžiuosiuose miestuose tiek organizacija „Stiprūs kartu“, tiek savivaldybės neturi laisvų apgyvendinimo vietų. Todėl, anot jos, siekiama būstų ieškoti mažesniuose miestuose, kuriuose, anot jos, taip pat patiriama iššūkių.

„Bandome ieškoti žmonėms būstų mažesniuose rajonuose, tačiau vėl atsiranda problemų pasiekti ar švietimo įstaigas, ar socialines paslaugas, surasti darbą. Tarpmiestinis transportas yra mokamas, o žmonės, kurie nedirba, neturi pinigų. Kitas dalykas, su vaikais mamai pasiekti vietą ar gauti paslaugas yra sudėtinga, taip pat yra nemažai šeimų, kuriose mamos negalės dirbti, nes ar turi vaiką su negalia, ar su onkologinėmis ligomis, ar apsikritai turi daug vaikučių ir nėra kur juos palikti. Tai irgi atsiranda problema“, – teigė L. Lesauskaitė.

Kita vertus, L. Lesauskaitės teigimu, jei asmenims ir pavyksta įsilieti į Lietuvos darbo rinką bei gauti pastovias pajamas, vis dėlto, anot jos, dažnu atveju būstai Ukrainos karo pabėgėliams nėra išnuomuojami.

„Yra kita kategorija žmonių, kurie galėtų nuomotis būstus už savo pinigus, tačiau jiems lietuviai nenuomoja būstų. Priežasčių reikėtų klausti pačių žmonių, ko gero, tai dėl neapibrėžtumo dėl kitų baimių. Tie žmonės, kurie apsispręstų likti Lietuvoje ar net įsigyti būstą, tai susiduria su bankų problema, kad žmonės gali įsigyti būstą tik po pusmečio“, – sakė L. Lesauskaitė.

Taip pat, L. Lesauskaitės teigimu, problemų kyla ir ieškant apgyvendinimo vietų negalią turintiems asmenims. Mat, pasak Raudonojo kryžiaus atstovės, savivaldybių siūlomi būstai nėra pritaikyti neįgaliesiems.

„Kita problema yra neįgalieji, kurių tikrai atvykę į Lietuvą nemažai. Jiems tikrai nėra skiriamas pakankamas dėmesys tiek iš savivaldybių, tiek iš institucijų. Nėra apgalvota sistema, kaip juos integruoti. Tai tikrai turime didžiulę problemą, apie kurią garsiai kalbame, nes matome, kad šis klausimas yra apleistas arba prie jo dar nėra prieita“, – teigė L. Lesauskaitė.

ELTA primena, kad trumpiausiai registruoti būstą pabėgėliams apgyvendinti galima vienam mėnesiui, registracija galima ir ilgesniam laikui.

Antradienio duomenimis, Migracijos departamente Lietuvoje užregistruota kone 52 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.