Pradėjusiems statybas – perkūnas iš giedro dangaus: už vieną pažymą nuo šiol teks mokėti keliasdešimt kartų daugiau

Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.

Žmonės nebesupranta, kodėl statybose viskas tiek brangsta.<br>M. Patašiaus, 123 rf. nuotr., lrytas.lt montažas
Žmonės nebesupranta, kodėl statybose viskas tiek brangsta.<br>M. Patašiaus, 123 rf. nuotr., lrytas.lt montažas
Žmonės nebesupranta, kodėl statybose viskas tiek brangsta.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Žmonės nebesupranta, kodėl statybose viskas tiek brangsta.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Tokie įmonių siunčiami pasiūlymai, viešinami socialiniame tinkle.<br>Feisbuko nuotr.
Tokie įmonių siunčiami pasiūlymai, viešinami socialiniame tinkle.<br>Feisbuko nuotr.
Tokie įmonių siunčiami pasiūlymai, viešinami socialiniame tinkle.<br>Feisbuko nuotr.
Tokie įmonių siunčiami pasiūlymai, viešinami socialiniame tinkle.<br>Feisbuko nuotr.
Tiek paslauga kainavo iki šiol.<br>Feisbuko nuotr.
Tiek paslauga kainavo iki šiol.<br>Feisbuko nuotr.
Žmonės nebesupranta, kodėl statybose viskas tiek brangsta.<br>M. Patašiaus, 123 rf. nuotr., lrytas.lt montažas
Žmonės nebesupranta, kodėl statybose viskas tiek brangsta.<br>M. Patašiaus, 123 rf. nuotr., lrytas.lt montažas
Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.<br>G.Bitivinsko nuotr.
Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.<br>G.Bitivinsko nuotr.
Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.<br>G.Bitivinsko nuotr.
Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.<br>G.Bitivinsko nuotr.
Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tiems, kas planuoja ar pradėjo statybas, pastarieji metai nebuvo lengvi: ne tik dėl dešimtimis procentų pabrangusių statybinių medžiagų ar jų trūkumo, įvesto infrastruktūros mokesčio, ištisų mėnesių laukiant, kol bus išduotas statybų leidimas, bet ir valstybės institucijų viena po kitos pateikiamų staigmenų, kurios, panašu, taps nemenka problema, visų pirma, finansine.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

May 13, 2022, 2:16 PM, atnaujinta May 14, 2022, 9:36 AM

Nespėja sekti pokyčių

Balandžio 1-ąją juokauta, kad nuo šiol statytojai kasryt, užuot važiavę į darbą, stoviniuos statybvietėse, mat būtent jie nuo šios datos buvo įpareigoti tikrinti visus į statybų aikštelę atvykstančius darbininkus – šie jau daugiau nei mėnesį privalo turėti skaidriai dirbančiojo ID, kitaip užsakovui grėstų kelis tūkstančius eurų siekiančios baudos.

Statybų rinkoje ne vienerius metus dirbantis Vytautas teigė, jog baimintasi, kad painiavos bus nemažai, tačiau startas – gana sėkmingas, jam neteko girdėti rimtesnių užsakovų skundų.

Jis pats pasakojo, kad su subrangovais, su kuriais dirba, aptarė naują tvarką ir įsitikino, kad jie su ja susipažinę, taip pat įspėjo, kad jei šie nepasirūpins privalomais kodais ir dėl to užsakovui ar generaliniam rangovui, atsakingam prieš užsakovą, atsiras prievolė sumokėti baudą dėl jų nelegalaus darbo, pastarieji ją susimokės, bet atitinkamo dydžio suma bus išskaičiuota iš galutinio atsiskaitymo už subrangovų paslaugas.

Taigi, subrangovai už savo neatsakingumą privalės susimokėti du kartus: ne tik patys, bet ir kompensuoti užsakovui ar generaliniam rangovui jų sumokėtos baudos dydžio sumą. Šis nuostatas buvo įtrauktas į sutartis, kažkokių nesusipratimų ar ginčų tarp generalinio rangovo ir subrangovų kol kas nekilo.

Beje, su naujove susipažinę toli gražu ne visi užsakovai: daugelis nė nepasiteirauja, ar statybininkai, kurie dirbs jų kieme, turi reikalaujamą dokumentą.

Kita vertus, anot Vytauto, klausinėti partnerių, ar šių kodas galiojantis taip pat – absurdiška situacija.

Kainų pokyčiai šokiravo

Ne per seniausiai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) pranešė dar vieną žinią: pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir statybos užbaigimo deklaracijas tvirtins nebe ji, bet privačios bendrovės. Tuo metu didesnio šaršalo nekilo, kol nepradėta domėtis tokios paslaugos kainomis. O šios – šokiruoja.

Internete paskelbta peticija, kurią per 92 valandas spėjo pasirašyti kone penki tūkstančiai žmonių. Peticijoje reikalauta naujoves atšaukti dėl per didelės kainos (vietoje 35 eurų už paslaugą prašoma nuo 600 iki 1500 eurų), per mažos įmonių konkurencijos ar nepakankamo visuomenės informavimo.

Kaip portalui lrytas.lt komentavo peticijos autorė, yra įstatymai, pagal kuriuos pateiktas sąrašas dokumentų, reikalingų tam, kad būtų galima patikrinti namo atitiktį projektui. Visus dokumentus gali parengti skirtingų sričių specialistai: matininkai, geodezininkai ir kiti.

Žmogus susimoka už kiekvieno jų parengtą dokumentą, galiausiai, visus juos galėdavo pats pateikti VTPSI, susimokėti 35 eurus, statybų inspektoriai tuos dokumentus patikrindavo. Kai kurie visą darbą perleisdavo tarpininkui, kuris visą atlikdavo už juos. 

Dabar visų dokumentų surinkimas, pateikimas išlieka kaip iki šiol, kainos nesikeičia, tiesiog vietoje 35 eurų nuo šiol statybos ekspertai prašo tūkstančio eurų ir daugiau. „Manome, kad statybų ekspertai nesupranta, ką turi daryti. Jų siūlomos kainos realios, jei atliekama statinio ekspertizė: vykstama į objektą, jis apžiūrimas ir pan. Įstatyme nurodyta, kad jie turi tik tikrinti dokumentus, neturi vykti į vietą ir tikrinti statinio kokybės. Galbūt įstatymas suformuluotas neteisingai arba ekspertai jo nesupranta?“ – svarstė pašnekovė.

Ji teigė maniusi, kad didžiausia įmanoma kaina – 300 eurų, bet tokios kainos niekas nesiūlo. Kita vertus, statybų inspektoriai antrąsyk tikrins ekspertų patikrintas deklaracijas. Tai, pašnekovės manymu, atrodo tarsi darbas dėl darbo. 

Į peticiją (ją vis dar galima pasirašyti iki gegužės 16-osios) sureagavo ir Seimo nariai. Vyriausybės valandoje Seimo narys Aidas Gedvilas priminė situaciją, kuomet, susilaikius tik keturiems Seimo nariams, dar praėjusių metų lapkritį buvo pritarta Statybų įstatymo pakeitimams. Šie tik įsigaliojo, o nepatenkintų žmonių skambučiai ir laiškai nenustoja plūsti.

Vietoje 35 eurų už paslaugą šiuo metu prašoma nuo 600 iki 1500 eurų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ramino, kad privatus sektorius gali perimti dalį valstybės funkcijų. „Statyba – komercinė veikla, kalbant apie neypatinguosius, mažesnės rizikos statinius, statybos užbaigimu gali užsiimti privatūs ekspertai.

Kaina pereinamuoju laikotarpiu, iš valstybės funkcijas perdavus privatiems ekspertams, atrodo didesnė. Statybų inspekcijoje dirbo 14 specialistų, per metus jie patvirtindavo iki 15 tūkst. teisės aktų. Šiuo metu rinkoje yra ne 14, bet daugiau kaip 40 atestuotų specialistų, jų daugės, ir kaina mažės.

Pereinamuoju laikotarpiu kai kas nevengia pasiūlyti didesnės paslaugos kainos. Bet tai, kad šią funkciją galėjome perleisti privatiems ekspertams, racionalus sprendimas. Kainos kiek sukilusios, statybų bumas tęsiasi, statybų ekspertai užimti. Nedaryčiau iš to tragedijos, o kviesčiau statybų ekspertus aktyviau laikyti egzaminus ir eiti pirmyn“, – komentavo S. Gentvilas.

Vytautas naujiesiems pokyčiams pritaria, juolab privačių įmonių dalyvavimas statybų procese anokia naujiena: bendrovės atlieka sandarumo bandymus, teikia energinio naudingumo sertifikavimo paslaugą – jos būtinos statant energiškai efektyvius pastatus.

Pašnekovas mano, jog įmonės nerizikuos prarasti licenciją ir darbą atlikti atmestinai: „Valdžios institucijoms reikėtų palikti kuo mažiau funkcijų, nes jų darbuotojai nieko nespėja, nėra pakankamai atsakomybės. Gauna atlyginimą, ir tiek.“

Kita vertus, užsakovai gali ir dabar rinktis tvarkytis dokumentus patys, pats Vytautas yra išbandęs šį statinio atidavimo vertinti kelią, tačiau pripažįsta: nebuvo lengva. Tenka pasirūpinti daugybe jų, pavyzdžiui, atlikti gręžinio vandens tyrimą laboratorijoje ir pan.

Kiti užsakovai to nė nebando savomis jėgomis, išsyk kreipiasi į tarpininkus, kurie viskuo pasirūpina. Tik iki pakeitimų užtekdavo paprasto rašytinio įgaliojimo imtis šio darbo, o nuo gegužės pirmosios jau reikės notaro patvirtinto įgaliojimo, kas statytojams kainuos papildomo laiko ir pinigų (apie 45 eurus). 

Beje, Statybų inspekcija paskelbė deklaracijų apie statybos užbaigimą ir pažymų dėl nebaigtos statybos tvirtinimo paslaugas planuojančių teikti įmonių sąrašą.

Kol kas jų – trisdešimt. Susisiekus su vienos jų atstovu, šis paaiškino, jog statybų užbaigimas – nuolatinė problema. Nors pats šioje rinkoje sukasi nuo 2006-ųjų, anot eksperto, tvarka keitėsi ne sykį, po 2010 metų spalio 1 dienos – netgi į gerąją pusę.

Kaip komentavo pašnekovas, pastaruosius porą metų vietoje dvidešimties darbo dienų nebaigtų statyti statinių statybos baigtumo deklaravimo patvirtinimas ir statinių užbaigimo patvirtinimas užsitęsdavo gerokai ilgiau, tad sprendimas su statybos užbaigimu ir nebaigtos statybos tvirtinimu susijusias funkcijas perduoti statinio (dalies) ekspertizės įmonėms atrodytų geras, visgi yra keli „bet“.

„Ekspertizės įmonių Lietuvoje labai mažai, o gauti atestatą itin sudėtinga. Pažymų apie statinio statybą be nukrypimų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą per dieną būdavo išduodama apie 60–90, nuo gegužės 1-osios mūsų įmonė išdavė dvi deklaracijas. Ekspertams nustatytos itin didelės baudos už bet kokią praleistą smulkmeną ir net atestato atėmimas ar nesužiūrėtą dokumentą, jei namas bent keliasdešimt centimetrų didesnis ir neparengta A laida.

Be jokių priekaištų pastatytų objektų labai mažai, tad būtina dirbti itin atidžiai. Kodėl paslauga tokia brangi? Kiekvienas objektas turi būti apdraustas. Jeigu statai gyvenamąjį namą, projektuotojas apsidraudžia civilinę atsakomybę, tuomet – statytojas, jei yra techninis prižiūrėtojas ir jis draudžiasi konkretų objektą maža to, dokumentą keliant į informacinę sistemą „Infostatyba“ būtina pateikti draudimo polisą ir mokėjimą kvitą.

Įsivaizduokite, jog jo jūsų paprašytų policija. Mes nenorime rinkti kvitų, tačiau tvarka nebuvo pakeista. Beje, rangovai ir projektuotojai privalėjo draustis  nuo 2016 metų, techniniai prižiūrėtojai – nuo 2012-ųjų. Statytojui, anot pašnekovo, tenka aiškinti, kad jo statinys galės būti pripažintas užbaigtu, kai jis pateiks beveik šešerių metų senumo kvitus.

Maža to, apsidrausti turi ir ekspertas. Trys ar keturi draudimai – vienam objektui. Tad daug ekspertų, net tie, kurie sąraše, nežino, ar imsis šio darbo, nes VTPSI jų atliktą darbą tikrins papildomai.

Pirmą mėnesį visi žiūrės labai atsargiai, viskas sustos. Per vienuolika dienų Lietuvoje išduotos 8 Pažymos ir 4 Deklaracijos. Aš turiu keturiasdešimt objektų. Beje, kiekvieną jų turime apdrausti 90 eurų“, – aiškino ekspertas.

Priklausomai nuo objekto, surinkti statybų užbaigimui reikalingus dokumentus ir juos suderinti su institucijomis, užtrunka pusantro mėnesio ir ilgiau, šiuo metu terminas – pustrečio mėnesio.

„Buvo palikta alternatyva: atlieki statinio ekspertizę arba kreipiesi į VTPSI. Kam buvo skubu, atlikdavo ekspertizę. Manau, kad tą reikėjo ir palikti, tik, galbūt, pratęsti terminą“, – mano pašnekovas.

Kaip rašoma VTPSI atsakymuose į klausimus apie pokyčius nuo gegužės 1-osios,  valstybė nereguliuoja statinio (dalies) ekspertizės rangovų paslaugų kainų ir paslaugos atlikimo terminų. Dėl deklaracijos ar pažymos patvirtinimo kainos reikėtų kreiptis į atestuotas statinio (dalies) ekspertizės įmones.

Statinio (dalies) ekspertizės rangovų teikiamų paslaugų teisėtumą tikrins Statybos inspekcija.

Laukia ir daugiau pokyčių

Dar vienas Aplinkos ministerijoje kurpiamas planas, jog nuo 2023 metų elektroninis statybos darbų žurnalas taptų privalomas ir statant privačiomis lėšomis. Iš pažiūros, tikslas sveikintinas – efektyviau valdyti statybos procesus, atlikti statybos priežiūrą ir patikrą, užtikrinti skaidrumą, mažinti šešėlį.

Kaip skelbiama AM tinklapyje, elektroninis statybos darbų žurnalas turės būti naudojamas bet kokiomis lėšomis statant naujus ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, juos rekonstruojant, griaunant, atliekant jų kapitalinį remontą ar atnaujinant (modernizuojant) pastatus.

Nuo 2023 m. sausio 1-osios statybos darbų žurnalas (statytojų pasirinkimu popierinis ar elektroninis) bus privalomas ir ūkio būdu statant vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kurių bendrasis plotas didesnis nei 300 kvadratinių metrų.

Anot Vytauto, jam pačiam, statant individualųjį namą, teko pildyti tokį žurnalą: tam teko skirti išties nemažai laiko. „Šiuo metu privalomas draudimas konstruktoriui. Jeigu kažkas ne taip, užsakovas kreipiasi į rangovą, o šis, įtardamas, kad atsakingas konstruktorius, gali kolegialiai kreiptis į teismą. Jeigu teismas nusprendžia, kad kontruktorius atsakingas, nuostolius apmoka draudimas.

Jeigu klaidą padarė rangovas, ekspertizė tą patvirtino, žurnalas yra ar ne, išsiaiškinti, kas buvo padaryta blogai, tikrai įmanoma: ar nesilaikyta projekto, ar technologinių reikalavimų ir pan. Manau, kad elektroninis žurnalas – perteklinis reikalavimas, kuris padidins sąnaudas, tačiau naudos turės mažai.

Vietoje šio reikalavimo pasiūlyčiau privalomą konstrukcijų projektą, nes dabar statybų leidimui gauti pakanka pamatų plano ir parodytų laikančiųjų sienų bei grunto tyrimų. Prirašyti elektroniniame žurnale gali visko, arba tiesiog nerašyti – kas jį tikrins elektroninėje erdvėje, ar teisingai užpildyta?“ – mano pašnekovas.

Logiką įžvelgia ne visur

Statybų rinkos dalyviai pastebi ir daugiau nelogiškumų. Štai, iniciatyvių piliečių, susidūrusių su biurokratizmu, grupė dar prieš metus išdėstė ne vieną problemą ir prašė ją spręsti.

Pavyzdžiui, geologiniai tyrimai, kurių ilgą laiką nebuvo prašoma. Kas nutiko? Tik užbaigiant statybą dažnas statytojas sužino, kad pastačius statinį, paklojus trinkeles, sutvarkius aplinką, reikės tyrimų. Tik ką su tais atliktais tyrimais veikti – nebeaišku, nes pastatas jau pastatytas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.