Liaudies išmintis sako, kad trečias kartas nemeluos. Priešpaskutinę gegužės dieną Kauno savivaldybėje vykusiame susitikime Žemųjų Šančių bendruomenė kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais pristatė dar vieną Nemuno pakrantės Šančiuose viziją.
Asfaltuotos gatvės automobiliams Nemuno pakrantėje šioje vizijoje nėra.
Supranta vietos išskirtinumą
Šančiuose prie Nemuno šalia planuojamos asfaltuoti gatvės gyvenanti Evelina Vainorienė sakė, kad čia pasirinko gyventi būtent dėl gamtos apsupties. „Gera žinoti, kad tavo vaikai žaidžia aikštelėje, šalia kurios nėra automobilių eismo, o pakrantėje čiulba lakštingalos“, – sakė moteris.
Jos įsitikinimu, Šančiuose išlikusi natūrali pakrantė yra didelė vertybė, o visi čia gyvenantys supranta jos unikalumą.
„Deja, atėjūnams į šią vietą reikia ne gamtos, o naujų privažiavimų. Tai požiūrio klausimas, galbūt todėl iki šiol nusipirkti nekilnojamąjį turtą Šančiuose buvo beveik neįmanoma – butai, namai čia buvo perduodami iš kartos į kartą“, – pasakojo E.Vainorienė.
Kelerius metus užsienyje praleidusi moteris pastebėjo ir įvykusių pokyčių. „Palei mano namus vedantis žvyrkelis dėl sunkiasvorių mašinų eismo išplatėjo beveik dvigubai, pastaruoju metu padaugėjo ir automobilių, todėl tikrai reikia šioje vietoje sprendimų. Tačiau tikrai ne naujos gatvės, kuri atitvertų žmogų nuo upės. Ši vieta turi likti žmonėms, ne automobiliams“, – sakė ji.
Naujas projektas – vėl gatvė
Visuomenė jau du kartus atmetė projektinius Nemuno krantinės gatvės pasiūlymus reikalaudama dalyvavimo pirminėje projektavimo stadijoje ir priimant sprendimus. Per tą laiką šančiškiai pateikė konkrečius pasiūlymus: upės pakrantėje sukurti rekreacinę zoną su pėsčiųjų ir dviračių takais.
Tačiau gegužės 12 d. savivaldybės atstovų pakviesta aptarti gatvės ir pakrantės tvarkymo perspektyvas bendruomenė sulaukė siurprizo – trečiojo Nemuno krantinės gatvės projektinio pasiūlymo, kuriame alternatyvų gatvei ir vėl nesiūloma.
Šančių bendruomenės pirmininkė Elena Vanagaitė stebisi, kiek daug turi akiplėšiškumo savivaldybės atstovai, vėl siūlantys tą patį – asfaltuoti gatvę. „Projektas pakeistas nežymiai, gatvė lieka. Tiesa, pirmame etape siūloma asfaltuoti tik vieną atkarpą. Tačiau dalinimas atkarpomis yra gudrybė, nes jei gatvė neviršija 4 kilometrų, nereikia daryti poveikio aplinkai tyrimo, todėl išvengiama daug kliūčių“, – sakė ji.
Pasak E.Vanagaitės, pakoreguotame projekte atsirado daugiau meninių detalių, į projektavimą įtrauktas ir architektas, ko anksčiau nebuvo.
Tarpininkaus mokslininkai
Šančių bendruomenės pirmininkė įsitikinusi, kad savivaldybės ir gyventojų pokalbis yra įmanomas ir artimiausiu metu bus pateikta daugiau siūlymų, kaip toks dialogas galėtų tęstis. „Manau, labai svarbu, kad mes radome nešališkus moderatorius, kurie galėtų tarpininkauti šiame procese, – tai KTU mokslininkai“, – sakė ji.
Pristatyme KTU profesorius Kęstutis Zaleckis pateikė Šančių rajono sociotopų, biotopų ir paveldo duomenų bazės analizę, kuri kuria rajono urbanistinės vizijos pagrindą.
„Akivaizdu, kad gatvė atskirs žmogų nuo upės, kaip atsitiko su Karaliaus Mindaugo prospektu, kuris labai stipriai pakeitė Kauno vaizdą. Šančiuose likusi vienintelė vieta mieste, kur žmogus turi ryšį su upe, būtų gaila, jei jį prarastume“, – sakė K.Zaleckis.
Pasak mokslininko, visame pasaulyje stengiamasi atkurti žmonių ryšį su natūralios gamtos ištekliais mieste, o Kaunas elgiasi atvirkščiai.
Pasiūlymus įvertins
Paulius Keras. Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
„Išgirdome nemažai pasiūlymų, taip pat jų gavome ir raštu. Dėl vienų ar kitų sprendinių tikrai galima diskutuoti ir ieškoti kompromiso. Turėdami visą informaciją ją išnagrinėsime, įsivertinsime ir matysime, ką galime patobulinti ar integruoti į esamą planą.“
