LNTPA įspėja, kad jau keletą metų mažėjanti būstų pasiūla Vilniaus regione nekilnojamojo turto kainų burbulą gali dar labiau išpūsti.
Lietuvos bankas siūlo nekurti naujo nekilnojamojo turto mokesčio modelio. Kol kas jį moka turintieji turto, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Siūloma tiesiog išplėsti šį mokesčio modelį.
Arba, kaip teigia, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, kartelę nuleisti žemyn, pasinaudoti tuo, ką turime, nustatant adekvačius, nedidelius, ypatingai mažos vertės NT, tarifus, numatant atsakingas socialines išimtis. Anot pašnekovo, apmokestinant būstą, turėtų būti atsižvelgiama į visą gyventojo Lietuvoje turimo turto vertę. Jei kažkas Vilniuje turi penkiasdešimt bendrabučio kambarių, kiekvieno jų vertė bus nedidelė, bet bendrai tas žmogus – labai turtingas.
Finansų ministerija, siūlanti visuotinį NT mokestį įvesti nuo 2024 metų, nori apmokestinti ne bendrą asmens turto vertę, o atskirus objektus.
Finansų ministrė Gintarė Skaitė komentavo, jog dabartinis modelis, ką patvirtina ir Lietuvos bankas, panašesnis į prabangos, o ne į NT mokestį.
„Mūsų pasiūlymo paskirtis – papildomas savivaldybių finansinis savarankiškumas, kas reiškia papildomas galimybes skolintis, sykiu numatant papildomus tvarius pajamų šaltinius“, – kalbėjo ministrė.
Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria ministerijos siūlymui, kad NT tarifus nustatytų pačios savivaldybės. „Gal nereikia kurti 60 skirtingų situacijų Vilniuje, Kaune, Joniškyje ar Skuode. Mokesčių politiką kuria Seimas ir Vyriausybė, tai ir kurkime. Nežinau, ar čia labai reikia laisvės savivaldai“, – replikavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Skaičiuojama, jog daugiausia pajamų, įvedus visuotinį NT mokestį, turėtų gauti didžiosios savivaldybės.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis mokestį vadina simboliniu. „Vidutinė mokestinė našta – 11 eurų per metus. Ji nei papildys biudžeto pajamas, nei, turbūt, galima įžvelgti riziką, kad nebus padengtos administravimo sąnaudos. Turint omenyje, kad valstybė turi visą informaciją apie tai, kokį NT valdo kiekvienas gyventojas, kur jis registruotas, šito mokesčio automatizavimą būtų labai lengva įgyvendinti“, – mano ekonomistas.
Pasak Lietuvos banko, dėl pasiūlos ir paklausos atotrūkio, sumažėjusių statybos leidimų išdavimų Vilniaus regione, NT maždaug dešimtadaliu pervertintas.
Lietuvos banko atstovas Jaunius Karmelavičius teigė, jog kai kurie modeliai net negali paaiškinti dabartinio NT kainų augimo. Esant dabartinėms makroekonominėms sąlygoms, toks NT kainų augimas esą per didelis.
LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius paaiškino, jog suspausta spyruoklė iššoka išaugusiomis NT kainomis ir gerokai sumažėjusiu prieinamumu. Nuomos rinkoje alternatyvos nėra, pasiūla sumažėjusi, gyventojams, norintiems įsigyti būstą, nepriklausomai nuo to su paskola ar be jos, tikrai sunkus metas.
Lietuvos banko duomenimis, per metus NT kainos pakilo penktadaliu, ir augimas didžiausias nuo 2007-ųjų.
