Planuojantiems imti būsto paskolą – eksperto patarimai

„Labai dažnai žmonės, dirbdami paprastą darbą nori gyventi kaip milijonieriai“, – teigia Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas. Ilgametę patirtį turinčio specialisto teigimu, planuojantieji įsigyti būstą dažnai neįvertina savo galimybių ir pernelyg skubotai padaro sprendimus, kurių vėliau gailisi. Tačiau skiriantys pakankamai laiko planavimui, dažnai mėnesinių būsto kredito įmokų bankui mokėjimų gali išvengti visai.

V.Ščiavinsko nuotr.
V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 23, 2022, 11:14 AM

Savo klientams – šeimoms ir verslams – padėjote atrasti ir sutaupyti daugiau nei 33 000 000 eurų paskolų palūkanų per pastaruosius 10 metų. Kaip Jums tai pavyko?

Stebuklų nebūna. Tai yra nemažas darbas, todėl paprastai padėti galiu tik tiems, kurie ir patys nori sau padėti, t. y. skiria laiko domėjimuisi ir pan. Vadovaujantis Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos principais, tie žmonės, kurie planuoja imti kreditą, turi numatyti jo grąžinimo planą. Tai – įprasta praktika. Juk norintieji statyti namą taip pat darbų nepradeda tol, kol negauna leidimo statyboms, neturi architekto parengtų brėžinių ir t. t.

Mūsų asociacija vienija daugiau nei 20 nepriklausomų ekspertų, kurie gali padėti priimti tinkamiausius sprendimus individualiose situacijose, sudaryti galimybių planą, kuris leistų kaip galima greičiau grąžinti paimtą kreditą ir sumokėti perpus mažiau palūkanų. Vėliau, pakankamai finansinių žinių sukaupusiam žmogui jau nebereikia papildomai aiškinti, kodėl jis turi vesti pajamų-išlaidų biudžetą, kodėl kartais pravartu pasinaudoti refinansavimo galimybe ar peržiūrėti paimto kredito sąlygas. Taigi, kaip jau minėjau – stebuklų tikėtis neverta, tačiau skiriant pakankamai laiko domėjimuisi, naudojantis mūsų 12-os žingsnių metodika bei ekspertų pagalba, gerų rezultatų tikėtis yra realu.

Kokios pagrindinės ir didžiausios gyventojų klaidos perkant būstą, imant paskolą jam?

Turbūt pagrindinė klaida yra skuboti, nepamatuoti sprendimai ir savo galimybių neįvertinimas. Ekonomikos augimo šalyje metu kyla algos, greičiau kylama karjeros laiptais. Žmonės, gaudami didesnę algą nei bet kada anksčiau, įgauna didesnį pasitikėjimą savimi, planuoja namo ar buto įsigijimą. Tačiau dažnai jie neatsižvelgia į tai, kad, pavyzdžiui, įsigijus naujos statybos būstą reikės papildomai investuoti į jo remontą, baldus. Vėliau žmonės gailisi tokio savo sprendimo, nes supranta galėję įsigyti 10 metų senumo, tokio pat dydžio būstą bent 100 000 eurų pigiau.

Todėl vertėtų galvoti apie senesnės statybos, pigesnio būsto įsigijimą. O susikūrus pasyvias pajamas – įkūrus verslą ar palypėjus karjeros laiptais – bus galima galvoti apie didesnį kreditą. Tuo tarpu dabar labai dažnai žmonės, dirbdami paprastą darbą nori gyventi kaip milijonieriai.

Taip pat jauni žmonės paprastai neįvertina, kaip keisis jų finansinė situacija susilaukus vaikų. Dažnai 1–2 vaikų atsiradimas šeimoje sąlygoja finansinę krizę, nes pirmaisiais dekretinių atostogų metais mamos gauna 70 proc., o antraisiais – 40 proc. įprasto atlyginimo. Tuo tarpo vieno vaiko išlaikymas Vilniuje per mėnesį vidutiniškai kainuoja apie 400–500 eurų, jau nekalbant apie tai, kad reikia atsidėti dalį pinigų ateičiai, vaiko studijoms ir pan.

Rinkos ekspertai nuogąstauja dėl per didelio lietuvių optimizmo ir NT burbulo. Ar įžvelgiate galimą finansinę krizę artimiausiu metu?

Visiškai jokio skirtumo – yra krizė, ar nėra. Kartais net ekonomikos pakylėjimo laikotarpiu, šeimoje gali kilti finansinė krizė, nes, pavyzdžiui, žmonės nepaskaičiavo – įsigijo per didelį būstą. Tad galima teigti, kad krizę žmogus pats sau susikuria. Visgi, reikia pažymėti, kad situacija visuomet išlikti vienoda negali. Kaip kad negali ekonomika visuomet augti, taip ir negali ilgą laiko tarpą užtrukti krizė.

Kritiniams laikotarpiams reikia pasiruošti. Tiesą sakant, asmuo pasirašydamas kredito sutartį banke patvirtina įvertinantis šias rizikas ir suprantantis, kad krizė gali ištikti net ir rytoj. Taigi, svarbu turėti bent 6 mėnesių išlaidų rezervą, vadovautis parengta metodika, į ką dar reikia atkreipti dėmesį, norint saugiai pasiimti kreditą.

Koks būtų Jūsų patarimas šiuo metu norintiems pirkti būstą. Pirkti ar palaukti kainų kritimo? Ar NT kainų kritimas įmanomas artimiausius metus, porą metų?

Paprastai žmonės ieškodami įsigyti būstą, dėmesį kreipia į kainą, tačiau neįvertina bankų suteikiamų sąlygų norintiems pasiimti kreditą. Pavyzdžiui dabar, kaip kad 2007–2008 metais, bankai laisvai suteikdavo paskolas. Tai leidžia žmonėms rinktis norimą banką, derėtis. Tačiau būstų kainoms nukritus 20 proc. arba dar daugiau – bankai tampa daug atsargesni teikti būsto paskolas, reikalauja didesnio pradinio įnašo ar pan.

Svarbu pažymėti, kad prieš 20 metų NT kainavo apie 5 kartus mažiau. Galima daryti prielaidą, kad praėjus 20 metų NT kaina išaugs ir dar 5 kartus. Todėl svarbu įsivertinti turimas galimybes, priimti optimalų sprendimą ir pirkti tik tuomet, kai esi tam pasiruošęs.

Šių metų spalio 27 d. vyks didžiausios finansinio raštingumo konferencijos Lietuvoje Financial Freedom Forum renginys, kurio globėjas – Lietuvos bankas. Kokį pranešimą jame skaitysite, kokia bus jo tema?

Kalbėsiu apie tai, kur dažniausiai žmonės daro klaidas, kurios lemia permokas bankams. Taip pat renginio metu atskleisiu kaip reikia teisingai pasirinkti būsto kreditą – išvengti mėnesinių įmokų mokėjimo bankui.

Kreditai visuomet yra geri ir blogi. Gerais galima vadinti tuos, už kuriuos žmogui nereikia mokėti. O blogais tuos, už kuriuos jis turi mokėti iš savo gaunamo atlyginimo. Konferencijos metu skirsiu dėmesio geriesiems pavyzdžiams.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: parlamentarų komentarai prieš rytinį Seimo posėdį