Jeigu praėjusių metų pabaigoje butų pardavimai traukėsi dėl nepakankamos pasiūlos, šiemet prie to prisidėjo karo Ukrainoje sukeltas psichologinis šokas, o antrąjį metų ketvirtį būsto pirkėjus vėsino dėl statybos kaštų šovusios aukštyn būsto kainos bei kalbos apie ekonominę recesiją tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje.
Panašu, kad iki šiol akcentavę nepakankamą būsto pasirinkimą, nuo šiol vis dažniau kalbėsime apie priežastis, verčiančias gyventojus atsisakyti naujo būsto įsigijimo. Brangstančios būsto paskolos, visuotinas NT mokestis bei noras apmokestinti būstą nuomai įsigijusius gyventojus neprideda stiprybės nekilnojamojo turto rinkai.
Nepaisant mažėjančios paklausos žemumose įstrigusi laisvų butų pasiūla, drastiškai auganti statybų savikaina bei trūkinėjančios tiekimo grandinės lemia, kad naujo būsto kaina Vilniuje per II-ąjį ketvirtį dar paaugo vidutiniu 4,7 proc. dydžiu. Metinis augimas pasiekė 24,4 proc. ribą, kuri rodo, jog naujas būstas Vilniuje per metus pabrango vidutiniškai 570 eur / kv. m nuo 2360 eur / kv. m 2021-ų liepą iki 2935 eur / kv. m šiuo metu.
Tikėtina, jog artimiausią ketvirtį būsto pasiūla augs greičiau nei paklausa, tiekimo grandinės normalizuosis, o būsto kainų augimas sulėtės. Visa tai lems mažesnes statybų bei pardavimų apimtis panašiame kainų lygyje.
Naujo būsto poreikis Vilniuje tebėra didelis – auga sostinėje gyvenančių žmonių skaičius ir kol kas didėja jų gaunamos pajamos. Be to, Vilniuje aktyviai kuriasi iš Baltarusijos, Rusijos bei Ukrainos persikeliantys verslai bei jų svarbiausi gerai apmokami darbuotojai.
Tačiau rinkos atsigavimą riboja nerimo ženklai pasaulinės ekonomikos horizonte bei krentantys gyventojų lūkesčiai. Visa tai stabdo „virtualių“ butų sandorius, nes didžioji šiuo metu Vilniuje statomų butų dalis jau yra parduoti, o juos dar reikia pastatyti.
Abi suinteresuotos pusės – plėtotojai ir būsto pirkėjai – stovi apsisprendimo kryžkelėje: vieni turi ryžtis naujiems projektams užsimerkdami prieš neapibrėžtą statybų kainą, kiti turi apsispręsti dėl pirkinio, didesnį dėmesį skirdami plėtotojo patikimumui bei projekto rizikų suvaldymui. Panašu, kad išankstinius „virtualius“ sandorius pakeis vėlesnėje projekto vykdymo stadijoje daromi pirkimai, tačiau tą greičiausiai pajusime tik po gero pusmečio.
Populiariausi būstai 2022 m. antrą ketvirtį išliko ekonominės klasės – 57 proc. parduotų butų (325 butai), vidutinės klasės butai (215 butų) sudarė 38 proc. pardavimų ir vos 5 proc. per ketvirtį parduotų butų sudarė prabangūs būstai (30 butų). Per ketvirtį labiausiai sumažėjo ekonominės klasės būsto pirkėjų skaičius – 48 proc., vidutinės klasės pardavimai per ketvirtį sumažėjo 39 proc. lyginant su 2022 m. pirmu ketvirčiu. Prestižinės klasės pardavimai per ketvirtį sumažėjo 33 proc.
Per 2022 m. II-ą ketvirtį laisvų butų kiekis rinkoje padidėjo 4 proc. ir šiuo metu siekia 2440 laisvų butų rinkoje, kai ankstesnį ketvirtį laisvų butų rinkoje buvo 2344. Per ketvirtį nuo 11 proc. iki 14 proc. išaugo baigtų ir baiginėjamų statyti butų dalis rinkoje (352 butai), o likę 86 proc. (2088 butai) butų matomi tik brėžiniuose. Per ketvirtį laisvų butų skaičius labiausiai keitėsi vidutinės klasės segmente – padidėjo 27 proc. (iki 1087 butų), kituose segmentuose laisvų butų kiekis mažėjo atitinkamai 3 proc. (iki 1243 butų) ekonominėje klasėje ir 21 proc. prabangiame segmente (vos 110 butų).
Per 2022 m. antrą ketvirtį plėtotojai rinkai pasiūlė apie 670 naujų butų ir tai yra 29 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį (950 naujų butų). Per 2022 m. antrą ketvirtį. naujų butų kaina Vilniuje labiausiai augo vidutiniame segmente – net 10,6 proc., ekonominiame ir prabangiame segmentuose kainos augo atitinkamai – 7,1 proc. ir 2,3 proc. Kainų lygis šiuo metu siekia 2490 eur / kv. m ekonominėje, 3410 eur / kv. m – vidutinėje bei 4600 eur / kv. m – prestižinėje klasėje.
Komentaro autorius – EIKA generalinio direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda.
