Ši istorija iš Savanorių prospekto į Kalniečių gatvę vedančioje nedidelėje tarpukario pedagogų brolių Antano ir Juozo Vokietaičių gatvelėje prasidėjo dar 2008 metais, kai tipiniame Žaliakalnio sklype NT plėtotojai sumanė pastatyti 9 aukštų monstrą.
Tačiau tą kartą drastišką bandymą sustabdė gyventojų protestai ir ekonominė krizė – statybų planų atsisakyta. Netvarkomas sklypas, kurio viduryje – šiukšlynu tampanti pamatų duobė, ne kartą buvo atkreipusi ir pačios savivaldybės dėmesį. Sklypo valdytojams buvo rašomi pranešimai dėl jos tvarkymo, žolės pjovimo.
„Kartkartėmis šis tuščias sklypas būdavo aptvarkomas, nupjaunama žolė, surenkamos šiukšlės, bet iš esmės tuščia teritorija visus tuos metus tikrai nebuvo graži“, – pasakojo netoliese gyvenanti moteris.
Paklausta, ką mano apie sklype planuojamą statyti daugiaaukštį, moteris neslėpė prieš metus ir pati pasirašiusi peticiją prieš tokias statybas.
„Manau, kad čia galėtų iškilti ne daugiau kaip 3 ar 4 aukštų pastatas, o geriausiai, jei jo aukštingumas išliktų panašus, kaip greta esančių namų“, – sakė Žaliakalnio gyventoja.
Nusileido iki 7 aukštų
Daugiau kaip prieš metus statybas adresu A. ir J.Vokietaičių g. 3 nuspręsta atnaujinti. Jų plėtotoja bendrovė „Investicijos slėnis“ pernai kovo mėnesį surengė ir viešą nuotolinį gyventojų susirinkimą, kuriame vėl išgirdo tą patį – devynių aukštų pastatui čia ne vieta.
Šį kartą projekto plėtotojai buvo sukalbamesni nei 2008-aisiais ir po kurio laiko pristatė šiek tiek pakeistą to paties daugiabučio projektą, kuriame pastatas sumažėjo iki 7 aukštų.
Tačiau gyventojai ir jam nepritarė, teigdami, kad šioje vietoje planuojamas statinys neatitinka vietos konteksto, bei nurodydami kitus projekto trūkumus.
„Aplinkinių sklypų užstatymo tipologija – sodybinis užstatymas. Sklypuose dominuoja mažaaukščiai statiniai, būdingi Žaliakalnio teritorijai. Tai yra vertinga urbanistinė struktūra, o planuojamas pastatas akivaizdžiai darko svarbų Kauno miestovaizdžio elementą, užgožia erdvę ir agresyviai dominuoja kraštovaizdyje“, – rašte, kurį pernai balandį pasirašė daugiau kaip šimtas aplinkinių namų gyventojų, teigė žaliakalniečiai.
Gyventojai turėjo ir kitų pastabų dėl šio projekto.
„Gatvelė yra siaura, jau dabar sunku ja pravažiuoti. Kai atsiras gyvenamasis namas su dar beveik 100 automobilių, kils ne tik transporto judrumo problemų, bet ir gerokai išaugs tarša. Gyvenimo kokybė šioje vietoje labai pablogės“, – vieną iš argumentų dėstė ir atokesniuose namuose gyvenantys žmonės.
Taip pat pastebėta, kad namo pirmame aukšte suplanuotų komercinių patalpų įėjimai yra vos ne važiuojamojoje gatvės dalyje, nes šalia sklypo nėra numatyta vieta šaligatviui.
Miesto savivaldybė daugiau kaip prieš metus taip pat neparodė pritarimo šiam projektui ir rekomendavo plėtotojui pateikti jį svarstyti Kauno regiono architektų tarybai (RAT).
Pernai spalį įvyko Kauno RAT posėdis, kuriame posėdžiavo 12 profesionalių architektų, posėdžiui pirmininkavo tarybos pirmininkas Mantas Michaliunjo.
Išvada – negailestinga
Pagal svarstytus visus 8 architektūros kokybės kriterijus projektas įvertintas neigiamai.
Architektų taryba vieningai nusprendė, kad neigiamai vertintinas tiek projekto urbanistinis integralumas, tiek statybos ir kuriamos aplinkos kokybė (ergonomiškumas), ilgaamžiškumas, tiek siekis išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą. Net pastato estetinis kriterijus įvertintas neigiamai.
Tačiau miesto savivaldybės administracijai šios Kauno RAT išvados, panašu, įspūdžio nepadarė.
Atsakydami į gyventojų užklausą dėl tolimesnės šio projekto derinimo eigos, miesto klerkai teigė, kad atsižvelgiant į RAT rekomendaciją pastatas buvo pakoreguotas. Pasak jų, buvo pakeisti fasadai ir viršutinių aukštų apdaila.
„Pastatas suprojektuotas taip, kad netrukdytų ar net pagerintų esamą Žaliakalnio gyventojų gerovę“, – teigiama atsakyme gyventojams, kurį pasirašė Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Toliau rašte aiškinama, kad „atšaukti pritarimo projektiniams pasiūlymams neturime teisinės galimybės, nes projektinių pasiūlymų sprendiniai buvo pataisyti pagal viešinimų metu pareikštas pastabas, ir iš esmės tenkina teisės aktų reikalavimus“.
N.Valatkevičiaus pasirašytame dokumente rašoma, kad neva Kauno RAT nesvarstė pastato aukštingumo ir siūlymų mažinti pastato aukštį neteikė, nors Kauno RAT išvadose juodu ant balto parašyta: „...rekomenduojama numatyti tarpinį foninį užstatymo aukštingumą, įvertinus pirmaplanį Savanorių prospekto užstatymą ir esamą Žaliakalnio sodybinį užstatymą.“
Ir toliau išsisukinėja
„Laikinoji sostinė“ miesto savivaldybės administracijos pasiteiravo, kodėl vis dėlto nebuvo atsižvelgta į Kauno RAT rekomendacijas mažinti A. ir J. Vokietaičių g. 3 planuojamo statyti daugiabučio aukštį.
Atsakydamas į klausimus, N.Valatkevičius teigė, kad savivaldybei svarbi ir profesionalių architektų, ir gyventojų nuomonė.
„Mūsų žiniomis, gyventojai parašus rinko nepritardami 9 aukštų pastato statyboms. Į tai atsižvelgėme ir, bendradarbiaudami su Kauno regionine architektūros taryba, pateikėme rekomendaciją aukštų skaičių sumažinti iki 7“, – teigė N.Valatkevičius. Kalbėjo taip, tarsi Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas būtų pamiršęs, kad iš tiesų 9 aukštų namą plėtotojai buvo užsimoję statyti dar 2008 metais, o statyti septynaukštį jau buvo sutikę gerokai prieš Kauno RAT posėdį, kuriame projektas įvertintas neigiamai.
Tikina jau padarę nuolaidų
Paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, Kęstučio Šerpensko firmos projektuotojas Paulius Januškevičius, kuris rengė pastato projekto atnaujinimus, sakė, kad plėtotojas jau padarė pakankamai nuolaidų. Sumažintas ne tik pastato aukštis iki 7, bet ir aukštutinių aukštų tūris.
„Viršutinių trijų aukštų tūris sumažėjo beveik du kartus. Manau, kad nuolaidų gyventojams padaryta daug“, – sakė jis.
Tačiau visai kitaip galvoja šalia planuojamo daugiabučio A. ir J.Vokietaičių ir Nasturtų gatvelėse gyvenantys žmonės.
Sumažins kaimynų būsto kainą
„Esu gimusi ir augusi Žaliakalnyje, šiame rajone gyveno mano abiejų tėvų tėvai – šis gyvenamasis rajonas brangus daugeliui kauniečių. Todėl labai pikta matyti, kad Kaunas perima sovietinę madą ir šalia privačios nuosavybės, žmonių puoselėjamų gėlynų ir darželių leidžia suplanuoti ir statyti daugiaaukščius pastatus, kurie visiškai sudarko erdvę ir gerokai pablogina kitų gyventojų gyvenimo kokybę, nuvertina turimą jų nuosavybę.
Tiesą sakant, tai yra tikrų tikriausias „legalus“ žmonių apvogimas vidury dienos“, – žodžių į vatą nevyniojo Žaliakalnio senbuvė.
Jai pritarė ir arčiausiai planuojamo statyti daugiaaukščio gyvenantis Juozas. Jo namas nedidelis, vos vieno aukšto su palėpe, tad kai priešais iškils daugiaaukštis, vyras savo namuose ir kieme apie natūralią dienos šviesą ir saulę galės pamiršti.
„Atliko kažkokius skaičiavimus, kad neva atitinka normas, bet tegul patys pabando pagyventi, kai žiemą saulę ir dienos šviesą matysiu ne daugiau kaip pusantros valandos per parą“, – piktinosi vyras.
Gyventojas taip pat atkreipė dėmesį, kad toks projektas sumažins jo turimo būsto kainą, todėl net išsikraustyti neturės kur, nes pardavęs būstą kito neįpirks.
Panašiai kalbėjo ir Nasturtų gatvės gyventojai, kurių namų teritorijos ribojasi su naujakurių sklypu.
„Gyvenu pirmame aukšte, prieš mano langus iškils 7 aukštų namas, kaip tik toje pusėje, kurioje dieną šviečia saulė, o pro daugiabučio langus į mano kiemą lyg pro žiūronus žiūrės nauji kaimynai. Nebesinorės net kieme būti svetimų stebimai. Nesuprantu, kaip galima Žaliakalnyje leisti tokias statybas? – klausė viena Nasturtų gatvės gyventojų.
Erdvę sutankins dvigubai
Kauno technologijos universiteto statybos ir architektūros profesorius Kęstutis Zaleckis mano,kad pagal šiuo metu pateiktą projektą galima teigti, jog A. ir J.Vokietaičių gatvės proporcija bus keičiama radikaliai, ir ji ne tik nebūdinga Žaliakalnio užstatymui, bet ir pati savaime nehumaniška.
„Vienas iš dešimties architektūros ir urbanistikos principų, kuriais, siekdamas užtikrinti kokybiškos urbanistinės ir architektūrinės aplinkos formavimą, vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto biuras, yra gatvės pjūvio proporcijų matmenų išlaikymas“, – konkrečiu pavyzdžiu rėmėsi K.Zaleckis.
Pasak jo, projektas „sutankina“ erdvę beveik dvigubai, nes naujasis statinys sodybinio užstatymo teritorijose nuo artimiausio pastato turėtų būti nutolęs 31,5 metro, o bus pastatytas vos 15 metrų atstumu.
Architektūros profesorius nurodė ir kitus principus, kurie svarbūs plėtojant panašaus pobūdžio projektus.
Pasak jo, Christopherio Alexanderio fundamentalios architektūrinės teorijos požiūriu, aukštesnis nei keturių aukštų pastatas šioje vietoje bus suvokiamas kaip svetimkūnis.
„Žaliakalnyje iš esmės pasitaikantys daugiabučiai pastatai, net statyti sovietmečiu, dažniausiai neviršija šio limito. Tad keturių aukštų modelis, kaip tam tikras limitas šioje vietoje, būtų logiškas“, – atkreipė dėmesį architektas.
Mato tik verslo apetitą
K.Zaleckis atkreipė dėmesį, kad RAT išvados nėra privalomos, nors pati institucija sukurta kaip patariamasis organas tam, kad būtų užtikrinta aukštesnė urbanistinės ir architektūrinės aplinkos kokybė.
„Tai, kad pagal visus architektūrinės kokybės kriterijus neigiamai įvertintas projektas toliau derinamas savivaldybėje, manau, rodo visišką profesionalų bendruomenės deleguotų ekspertų nuomonės ignoravimą ir netgi tam tikrą už urbanistinius procesus mieste atsakingų asmenų cinizmą“, – kalbėjo architektas.
Pasak eksperto, mieste itin svarbu ieškoti darnaus balanso tarp skirtingų suinteresuotų pusių, neatiduoti prioriteto tik verslo interesams – tai etiško urbanizmo ir galų gale demokratijos vienas pamatų. „Manau, miesto valdžia tokio balanso akivaizdžiai neieško“, – sakė jis.
Pasak K.Zaleckio, ilgalaikėje perspektyvoje nukentės visi kauniečiai, kurie neteks Žaliakalnio ar kitos miesto dalies, o bus priversti „džiaugtis“ dar vienu beveidžiu, bevardžiu urbanistiniu šašu.
„Paveldą reikia suprasti ne tik kaip saugomą objektą, bet ir kaip tam tikrą tęstinumą – erdvių, užstatymo morfotipų. Taigi erdvių ir užstatymo pobūdis taip pat yra savotiškas paveldas, ypač chrestomatiniame Kauno Žaliakalnyje. Šiuo atveju projektuojamas pastatas nieko neišsaugoja, o tik naikina“, – apibendrino prof. K.Zaleckis.
Daugiabučio statybos istorijai – 10 metų
Prie finišo tiesiosios artėja dar vieno daugiabučio Žaliakalnyje istorija, apie kurią jau rašyta. Prieš 6 aukštų pastatą šalia dviaukščių gyvenamųjų namų sukilę gyventojai tikisi teisingumo triumfo –teismo sprendimu pastatas turi būti nugriautas.
2012 m. buvo patvirtintas miesto detalus planas, numatant Č.Sasnausko g. 23 statyti 5 aukštų, 15 butų namą.
2016 m. detalusis planas pakoreguotas, nusprendus padidinti planuojamą pastatą iki 6 aukštų ir 21 buto.
Kadangi detalus planas buvo patvirtintas ir statybą leidžiantis dokumentas išduotas pažeidžiant galiojančius įstatymus ir normas bei pasinaudojus suklastotais gretimo sklypo savininkų sutikimais (kurių vienas „sutikimą“ davė net po mirties – aut. pastaba), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
2017 m. planuojamo statyti daugiaubučio kaimynas Vytis Jusevičius dėl šios situacijos kreipėsi į teismą.
Miesto savivaldybės sprendimu koreguotasis planas buvo panaikintas, grąžinant 2012 m. variantą.
Byla baigta taikos sutartimi, kuria bendrovė „Juice Water Group“ įsipareigojo užpilti pamatų duobę 3 metrų atstumu nuo greta esančio Č.Sasnausko g. 25 sklypo.
2017 m. savivaldybės administracija išdavė naują statybos leidimą statyti tą patį 2016-aisiais suplanuotą 6aukštų 21-o buto namą.
2018 m. padedami pamatai gyvenamojo namo statybai, 2019 m., nors teisiniai procesai vyko visu pajėgumu, iškilo pirmieji trys namo aukštai, butai statomame name pradedami pardavinėti.
2021 liepos 5 d. teismas „Juice & water group“ leido per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus.
„Juice & water group“ šių veiksmų neatlikus per aštuonis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas įpareigojo per šešis mėnesius nuo 2022 metų kovo 7 dienos savo lėšomis (35 procentai išlaidų), Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis (60 procentų išlaidų) ir Žilvino Radvilavičiaus projektavimo biuro (5 procentai išlaidų) lėšomis nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą ir sutvarkyti statybvietę.
Artėjant numatytam projekto koregavimo terminui „Juice & water group“ dar kartą kreipėsi į teismą prašydama pratęsti terminą, per kurį gali ištaisyti trūkumus ir gauti naują statybas leidžiantį dokumentą. Birželio 5 d. teismas leido pratęsti terminą trims mėnesiams, t.y. iki birželio 7 d.
Galutinis terminas, iki kurio namas turi būti nugriautas, yra gruodžio 7 d.
