Skandalingo aukciono istorijoje – teismo akibrokštas: siurblinę Preiloje paskelbė nacionaliniam saugumui svarbiu objektu

Aukcionas vyko neteisėtai, tačiau jo organizatoriams teismo išlaidas turėtų padengti apie tai nenutuokę aukciono dalyviai. Taip daug kam netikėtai Apeliacinis teismas išsprendė ginčą dėl skandalingojo Preilos nuotekų siurblinės aukciono.

Šį Preiloje riogsantį ir labai seniai nenaudojamą nuotekų siurblinės pastatą Apeliacinis teismas pripažino nacionaliniam saugumui svarbiu objektu. Apleistą pastatą aukcione nesėkmingai bandė įsigyti ir kaunietis S.Vaškevičius.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Šį Preiloje riogsantį ir labai seniai nenaudojamą nuotekų siurblinės pastatą Apeliacinis teismas pripažino nacionaliniam saugumui svarbiu objektu. Apleistą pastatą aukcione nesėkmingai bandė įsigyti ir kaunietis S.Vaškevičius.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Aistros užvirė dėl šio prie įvažiavimo į Preilą esančio nenaudojamo pastato, kurio vietoje gali iškilti daugiabutis namas.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Aistros užvirė dėl šio prie įvažiavimo į Preilą esančio nenaudojamo pastato, kurio vietoje gali iškilti daugiabutis namas.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Aukcioną neteisėtai organizavusi bendrovė „Neringos vanduo“ išlipo sausa iš vandens.<br>„Lietuvos ryto“ nuotr.
Aukcioną neteisėtai organizavusi bendrovė „Neringos vanduo“ išlipo sausa iš vandens.<br>„Lietuvos ryto“ nuotr.
Aukciono nugalėtoju tikėjęsis būti pripažintas V.Jankauskas tokį komisijos sprendimą apskundė teismui.<br>„Lietuvos ryto“ nuotr.
Aukciono nugalėtoju tikėjęsis būti pripažintas V.Jankauskas tokį komisijos sprendimą apskundė teismui.<br>„Lietuvos ryto“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 13, 2022, 6:12 AM, atnaujinta Jul 13, 2022, 10:51 AM

Bendrovės „Neringos vanduo“ seniai nebenaudojamo pastato aukcione dalyvavęs ir vėliau savo teises teismuose ginti bandęs 67 metų Palangos verslininkas Vaidotas Jankauskas gavo brangią pamoką.

Teismui išaiškinus, kad aukcionas buvo neteisėtas, palangiškiui teks sumokėti 12,3 tūkstančio eurų bylinėjimosi išlaidų tokį aukcioną organizavusiai bendrovei „Neringos vanduo“ ir įmonės savininkei Neringos savivaldybei.

Dar beveik 10,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų apskaičiuota kitam aukciono dalyviui 36 metų kauniečiui Simui Vaškevičiui.

Jis taip pat siekė būti pripažintas aukciono laimėtoju, nors laiku ir nebuvo sumokėjęs 150 eurų dalyvio mokesčio ir 1,5 tūkst. eurų pradinio įnašo.

Tikėjosi laimėti

„Jeigu jau teismas nusprendė, kad 10 metų nebeveikiančios nuotekų siurblinės pastatas yra svarbus nacionaliniam saugumui ir iš viso negalėjo būti parduodamas, kodėl kalčiausias lieku aš – sąžiningai siekęs jį įsigyti oficialiai paskelbtame aukcione?“ – tokio teisingumo niekaip negali suprasti V.Jankauskas.

Verslininkas jaučiasi šitaip nubaustas todėl, kad siekė įsigyti, matyt, kam nors kitam pažadėtą pastatą, o atmetus jo 200 tūkst. eurų pasiūlymą dar drįso teisybės ieškoti teismuose.

Iš trijų aukciono dalyvių vienintelis palangiškis atitiko visas esmines sąlygas. Už parduodamą pastatą jis pasiūlė pradinę kainą – 50 tūkst. eurų viršijančią sumą, laiku buvo sumokėjęs privalomas įmokas, todėl pagrįstai tikėjosi būti pripažintas aukciono laimėtoju.

Painiava dėl įmokų

2020 metų gruodžio 7 dieną vykusiame Preilos nuotekų siurblinės pastato aukcione iki nustatyto laiko buvo gauti trijų dalyvių pasiūlymai.

Atplėšus vokus paaiškėjo, kad Vilniaus bendrovės „Artumo“ pateiktuose dokumentuose nenurodyta suma už pastatą, o 262 tūkst. eurų pasiūliusio S.Vaškevičiaus įmokų bendrovė sulaukė po aukciono praėjus beveik 4 valandoms.

Vėliau nustatyta, kad kaunietis aukciono išvakarėse du suformuotus mokėjimus išsaugojo prie nepasirašytųjų, o pavedimus pasirašė ir pinigai į „Neringos vandens“ sąskaitą pajudėjo tik gruodžio 7 dieną 10 valandą 23 minutės – kai jau buvo paskelbta, kas pasiūlė didžiausią kainą. Bet aukcionui pateiktuose kauniečio pavedimo išrašuose kažkodėl buvo žyma, kad jie jau pasirašyti.

Pasiūlymas pradingo

Brangiau pastatą parduoti siekusiai savivaldybės įmonei mielesnis buvo S.Vaškevičiaus pasiūlymas, tačiau iš karto jį skelbti nugalėtoju komisija nesiryžo – pernelyg akivaizdus buvo aukciono sąlygų pažeidimas.

Kitą dieną žibalo į ugnį šliūkštelėjo bendrovė „Artumo“. Aukcione dalyvavusi jos direktorė Rimantė Tumėnaitė savivaldybės merą Darių Jasaitį informavo už pastatą esą ketinusi mokėti netgi 450 tūkst. eurų, bet lapas su šiuo pasiūlymu iš užklijuoto voko stebuklingai pradingęs.

Įsigyti kanalizacijos perpumpavimo stotį Preiloje labiausiai turėjo būti suinteresuota būtent ši įmonė. Prieš tai Vilniuje vykusiame aukcione ji buvo nusipirkusi šalia parduodamos stoties prijungtą apie 30 kv. metrų ploto bendrovei „Telia“ priklausiusį statinį, kuris yra tame pačiame sklype.

Dėl esą pradingusio pasiūlymo netiesiogiai organizatorius apkaltinusi ir aukciono skaidrumu suabejojusi bendrovės direktorė paprašė mero aukcioną pripažinti negaliojančiu ir pastatą pardavinėti iš naujo.

Neslepiantis artimos pažinties su R.Tumėnaitės tėvu, žinomu Klaipėdos advokatu, Neringos meras uoliai ėmėsi vykdyti bendrovės „Artumo“ pageidavimą.

Savivaldybės įmonės vadovus apkaltinęs nemokšiškai organizavus aukcioną D.Jasaitis „Lietuvos rytui“ pripažino liepęs jiems surasti bet kokius teisinius argumentus, kad tokį pardavimą būtų galima nutraukti – kitaip aukciono organizatorius pagrasino perduoti teisėsaugai.

„Negali būti taip, kad savivaldybės įmonei priklausantis pastatas būtų parduotas už mažiausią pasiūlytą kainą. Rinkėjai manęs nesuprastų“, – sakė kurorto vadovas.

Visi pradėjo bylinėtis

Todėl nenuostabu, kad po kelių dienų „Neringos vanduo“ abiejų aukciono dalyvių pasiūlymus atmetė ir pastato pardavimą paskelbė neįvykusiu.

Atsisakyti S.Vaškevičiaus pasiūlymo buvo paprasta – jis laiku nebuvo sumokėjęs būtinų įmokų.

Atmesdama ir V.Jankausko pasiūlymą komisija pareiškė, kad jis buvęs netinkamai pateiktas, nors atplėšus vokus dalyviui jokių priekaištų nebuvo pareikšta.

Anot komisijos, 3 dokumentų lapai – kainos pasiūlymas ir banko pavedimo išrašai apie atliktus du mokėjimus buvo nesurišti, o antroje paskutinio lapo pusėje nebuvo jo parašo, kaip to buvo pageidaujama aukciono nuostatuose.

Aukciono nugalėtoju tikėjęsis būti pripažintas V.Jankauskas tokį komisijos sprendimą apskundė teismui. Netrukus į teismą kreipėsi ir S.Vaškevičius – jis irgi teismo prašė jį pripažinti aukciono nugalėtoju.

Vėliau ieškinį „Neringos vandeniui“ pateikė ir Neringos savivaldybė. Ji pareiškė, kad aukcionas iš viso buvęs neteisėtas, nes antrą kartą pastatą pardavinėjusi jos valdoma įmonė nebuvo gavusi naujo savivaldybės sutikimo.

Pamalonino kaunietį

Pernai rudenį ginčą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas priėmė gana keistą sprendimą.

Dėl esą neteisėtai organizuoto aukciono savivaldybės argumentai buvo sumalti į miltus, o „Neringos vandens“ priekaištai V.Jankauskui atmesti.

Užtat nugalėtoju teismas netikėtai paskelbė didžiausią kainą pasiūliusį S.Vaškevičių, kuris išvis aukcione net negalėjo dalyvauti.

Nepatenkinti šiuo teismo sprendimu jį apeliacine tvarka apskundė V.Jankauskas, aukcioną organizavusi bendrovė „Neringos vanduo“ ir Neringos savivaldybė.

Sandorį vainikavo kyšis

Tuo pat metu Neringoje prasidėjo keisti dalykai.

V.Jankauskas sulaukė pasiūlymo pasirašyti taikos sutartį, kuriai neprieštaravo Neringos savivaldybė ir „Neringos vanduo“.

Sutartimi rūpinosi aukcione irgi dalyvavęs, bet pasiūlymo nespėjęs pateikti panevėžietis Tomas Petras Radikas. Jis, kaip manoma, ir buvo tikrasis pastato pirkėjas.

Taikaus susitarimo esmė buvo ta, kad visos šalys pripažįsta Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, atsiima savo apeliacinius skundus ir net atsisako šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Teismui patvirtinus taikos sutartį „Neringos vanduo“ per 10 dienų pastatą įsipareigoja parduoti aukciono nugalėtoju paskelbtam S.Vaškevičiui.

„Išgirdęs, kad visos šalys sutinka ginčą spręsti taikiai, nusileidau ir aš. Per tuos metus buvau investavęs į kitus nekilnojamojo turto objektus ir man Preiloje esantis pastatas jau nebebuvo tiek įdomus.

Be to, mano išlaidas būtų didinęs ir sunkiai prognozuojamas tolesnis bylinėjimasis“, – taip savo sprendimą aiškino V.Jankauskas.

Šiai sutarčiai pritarusiai Neringos savivaldybei kažkodėl jau buvo nebesvarbu, kad aukcionas esąs neteisėtas. Taikiu sandoriu buvo suinteresuotas ir D.Jasaitis – su visomis šalimis suderintas 4 puslapių dokumentas palangiškiui buvo perduotas mero kabinete dalyvaujant T.P.Radikui, kurį kurorto vadovas familiariai vadino Tomuku.

Bet kitą dieną kaip žaibas kirto žinia, kad T.P.Radikas sulaikytas bandant papirkti Neringos merą ir „Neringos vandens“ direktorių Dangerą Aleksandrovą – jam bruko alkoholinio gėrimo butelį su 10 tūkst. eurų.

Po šio skandalo parengta taikos sutartis staiga buvo pamiršta.

Beje, pernai lapkritį pradėta palyginti nesudėtinga papirkimo byla teismo iki šiol nėra pasiekusi.

Svarbus saugumui?

Nors rengiant taikos sutartį aukciono organizavimo pažeidimai Neringos savivaldybei jau neberūpėjo, kurorto valdžia Apeliaciniam teismui netrukdė ir toliau įrodinėti, kad „Neringos vanduo“ negalėjo pardavinėti šio pastato.

Remdamasis vienas kitam prieštaraujančiais argumentais Apeliacinis teismas pirmosios teismo instancijos sprendimą apvertė aukštyn kojomis.

Rašytinio proceso metu nustatęs, kad buvusi siurblinė yra savivaldybės turtas, teismas aukcioną pripažino specialiuoju – tokiu atveju turto pardavimas gali būti nutraukiamas bet kuriuo metu.

Bet čia pat teisėjų kolegija tvirtino, kad buvusios siurblinės pastatas nuosavybės teise priklauso viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, todėl jis priskirtinas nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbią reikšmę turinčiai infrastruktūrai.

Anot teismo, tai, kad siurblinė nebeveikia dešimt metų, o visa jos įranga seniai išmontuota, dar nereiškia, jog objektas savaime yra netekęs nacionaliniam saugumui reikšmingo statuso.

Aukcioną specialiuoju paskelbusiai teisėjų kolegijai svarbu pasirodė ir tai, kad siurblinė yra pajūrio juostoje, kurioje valstybė naujam pastato savininkui privalėtų išnuomoti žemės sklypą.

Teismas numojo ranka ir į tai, kad pastaruoju metu Neringos savivaldybė yra pardavusi 3 tokias nebeveikiančias nuotekų siurblines, kurios neva esančios tokios svarbios nacionaliniam saugumui.

Pritarė išvedžiojimams

Neįtikinamai Apeliacinis teismas išaiškino ir kodėl aukcionui pateiktus 3 pasirašytus lapus sąvaržėle susegęs V.Jankauskas juos privalėjo susiūti ir dar pasirašyti antroje paskutinio lapo pusėje.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks formalus reikalavimas labiau užtikrina aukciono skaidrumą, nes tuomet, jau pateikus pasiūlymą, yra labiau apsunkintos galimybės sukeisti dokumentų lapus.

Teismas pritarė Neringos savivaldybės išvedžiojimams, esą visiškai tikėtina, kad vokų atplėšimo procedūros metu V.Jankauskas galėjo bandyti sukeisti nesurištus pasiūlymo lapus.

Remdamasis raštvedybą reglamentuojančiais teisės aktais palangiškis įrodinėjo, kad susiūti ir papildomai pasirašinėti dokumentus reikia juridiniams asmenims, kurie privalo pateikti gerokai daugiau pažymų.

„Konkurso sąlygose buvo nustatyta, kad paskutinio lapo antroje pusėje turėjo būti ne tik parašas, bet ir antspaudas.

Jeigu ir būčiau atlikęs visus formalumus, vis tiek būčiau pažeidęs sąlygas, nes antspaudo neturiu“, – apie reikalavimų absurdiškumą kalbėjo V.Jankauskas.

Apeliacinis teismas nubraukė ir S.Vaškevičiaus viltis – nusprendė, kad jis mokėjimus atliko pavėluotai, o kartu pripažino, jog kaunietis negalėjo dalyvauti aukcione.

Galimas S.Vaškevičiaus dokumentų klastojimo ir sukčiavimo atvejis Apeliacinio teismo nesudomino – savivaldybės advokatės prašymas atskirąja teismo nutartimi siūlyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atmestas.

Teisėjų kolegijos manymu, apie tai pranešti teisėsaugai gali ir pati Neringos savivaldybė.

Viską pažeidė, bet laimėjo

Teismas padarė išvadą, kad bendrovės „Neringos vanduo“ paskelbtas buvusios siurblinės pastato pardavimo aukcionas buvo neteisėtas, organizuotas šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neturint atnaujinto nekilnojamojo turto vertinimo, negavus pakartotinio akcininko – savivaldybės pritarimo aukcionui.

Be to, teismo vertinimu, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros objektas iš viso negalėjo būti parduodamas.

Tačiau, be Neringos savivaldybės, kurios ieškinys buvo visiškai patenkintas, bylos laimėtoja buvo paskelbta ir neteisėtą aukcioną organizavusi, tačiau vėliau savivaldybės skundui pritarusi bendrovė „Neringos vanduo“.

Tad teismas nusprendė, kad šių šalių bylinėjimosi išlaidas turi padengti V.Jankauskas ir S.Vaškevičius, kurių ieškiniai buvo atmesti. Jiems apskaičiuotos net tos išlaidos, kurias savivaldybė patyrė teikdama ieškinį savo įmonei dėl neteisėtai organizuoto aukciono ir už tarpusavio atsiliepimus.

Įsiteisėjusio Apeliacinio teismo sprendimo priblokštas V.Jankauskas ruošia kasacinį skundą ir tikisi, kad teisingumą atkurs Aukščiausiasis teismas.

Daugybė abejonių

Snieguolė Šermukšnė, V.Jankauskui atstovaujanti advokatė

„Kaip daugiau nei 30 metų darbo patirtį turinčiai teisininkei man gėda dėl tokio nekvalifikuotai parengto teismo sprendimo. Juo labiau kad jis paskelbtas Apeliacinio teismo, kuris pats privalo taisyti žemesnės instancijos teisėjų klaidas, vardu.

Akivaizdžiai buvo peržengtos savivaldybės ieškinio ir apeliacinio skundo ribos – šališkai pritardamas Neringos savivaldybės pozicijai teismas savo iniciatyva teikė naujus argumentus, kurie iki tol procese nebuvo išsakyti. Todėl V.Jankauskas nebegalėjo atsikirsti, nes byla nebuvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje.

Pavyzdžiui, įstatymas aiškiai sako, kad bendrovę valdančiai savivaldybei priklauso tik akcijos, bet ne pats įmonės turtas.

Paradoksali ir galutinė teismo išvada – neteisėto aukciono organizatorius paskelbtas bylos laimėtoju ir nepatiria jokių bylinėjimosi išlaidų.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.