Nusprendusieji įsirengti pontoninį lieptą pradėti turėtų nuo statybų leidimo: kada jo iš tiesų reikia

Poilsiauti prie vandens šiltuoju sezonu mėgsta daugelis žmonių. Poilsiautojų patogumui prie ežerų, tvenkinių ar upių pakrančių įrengiami pontoniniai lieptai, ant kurių mėgstama degintis saulėje ar skaityti knygą. Tokie lieptai norintiems maudytis palengvina galimybes pasiekti vandenį, be to, prie šių lieptų gali švartuotis nedideli laiveliai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kuriais atvejais pontoniniai lieptai laikomi nesudėtingaisiais statiniais.

Poilsiauti prie vandens šiltuoju sezonu mėgsta daugelis žmonių.<br>VTPSI nuotr.
Poilsiauti prie vandens šiltuoju sezonu mėgsta daugelis žmonių.<br>VTPSI nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Jul 17, 2022, 11:48 AM, atnaujinta Jul 17, 2022, 11:49 AM

Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinys laikomas nekilnojamuoju daiktu (pastatas arba inžinerinis statinys), jei jis turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Laikinąjį statinį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK) daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius.

Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija.

Taip pat CK nustatyta, kad:

– kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės;

– kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Pabrėžtina, kad statinio sąvoka neatsiejama nuo nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančių CK nuostatų, kuriose nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės.

Statybos įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

– objektas yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės;

– turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje;

– sukurtas atliekant statybos darbus.

Jei bet koks pontonas (prieplauka, lieptas) atitiktų visas šias sąlygas, jo, kaip statinio, kategorija būtų nustatoma pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) nuostatas. Jei jo parametrai atitiktų nurodytus STR 1.01.03:2017 (žr. 3 lentelę), toks statinys būtų priskiriamas I ar II grupės nesudėtingiesiems statiniams, kurių statybai statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas nurodytas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priede. Šio priedo nuostatomis, jeigu tai I grupės inžinerinis statinys (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), jo statybai SLD reikalingas statant bent vienoje iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje.

Jeigu tai II grupės inžinerinis statinys (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), jo statybai SLD reikalingas statant bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurortuose, Kuršių nerijoje. Taip pat visada SLD reikalingas statant I ir II grupės nesudėtingus statinius magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Taigi, norint įvertinti konkretų objektą, svarbu atsižvelgti į objekto (ne atskirų jo dalių) konstrukcinius sprendinius: ar objektas montuojamas statybos vietoje ir nėra galimybės jo neišardžius perkelti į kitą vietą (laikoma statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas), ar pagamintas kilnojamasis daiktas atgabentas į vietą bei nuleistas ant vandens ir yra galimybė jį neišardžius perkelti į kitą vietą (nelaikoma statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas).

Kaip jau minėta, kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Kai objektas neatitinka statinio sąvokos, nurodytos Statybos įstatyme, jis nepriskiriamas statiniams ir Statybos įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos tokiam objektui netaikomos. Ir dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinuoju statiniu laikomas statinys, kurio SLD nurodytas konkretus jo naudojimo terminas.

Apibendrinant teigtina, kad jei pontoniniai lieptai (ir prieplaukos) pagal konstrukcinius sprendinius atitinka CK nurodytus kilnojamųjų daiktų (gaminių) požymius ir iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, taip pat jei panaudojant kilnojamuosius objektus sukurtas naujas objektas būtų kilnojamasis daiktas (t. y. nebūtų sukuriamas statinys, kaip jis apibrėžtas Statybos įstatyme), tai tokiems objektams Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos (tarp jų ir dėl statinių klasifikavimo, projekto ir SLD privalomumo) netaikomos.

Atkreiptinas dėmesys, kad jei minėti objektai pagal pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas būtų priskirtini nesudėtingiesiems statiniams, juos įrengiant valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje reikėtų vadovautis Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėmis, kurios reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo tvarką.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.