Pasak Spaudos rūmų bendrijos valdybos pirmininko Vytauto Budniko, pakyla avarinės būklės jau ilgą laiką, ji kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl būtina kuo greičiau imtis remonto darbų.
„Pastatas nuo didelės vibracijos pradėjo irti dar Laisvės prospekte, prie Spaudos rūmų, statant viaduką, tada į žemę buvo kalami poliai tiltui laikyti“, – teigė V.Budnikas, paminėdamas, kad pastate taip pat yra patalpa, kurioje pro stogą laša vanduo.
Pakylą savo lėšomis siūlėsi sutvarkyti vienas šio pastato bendraturčių mainais į leidimą įsirengti požeminę šaudyklą ir remonto lėšas išskaičiuoti iš ilgalaikės nuomos kainos.
Prašymas buvo teiktas dukart, tačiau, pašnekovo teigimu, kiti bendraturčiai ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Vilniaus skyrius tam sutikimo nedavė.
„2004 m. buvo paskelbtas 7,8 ha žemės sklypo pasidalijimas tarp šioje teritorijoje esančių pastatų. Dėl pasidalijimo teisme kilo ginčas, kuris tęsiasi iki šiol.
Todėl šis žemės sklypas iki šiol priklauso valstybei, juo disponuoja NŽT, o remonto darbams reikalingas ir žemės sklypo nuomotojų pritarimas.
Dalis jų neduoda kapitaliniam remontui reikalingų lėšų, o bendrija be jų negali atlikti jokių darbų, nes pati nuosavų lėšų neturi, tik surenka jas iš patalpų savininkų ir sumoka paslaugų teikėjams“, – aiškino keistą situaciją Spaudos rūmų valdybos pirmininkas.
Bendrija praėjusiais metais net buvo nutarusi pastato priežiūrą perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau Registrų centre fiksuota, kad šio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė ir maitinimo, todėl savivaldybė to imtis negali.
„Savivaldybės administracija neatlieka administracinės ir maitinimo paskirties pastatų bendrijų veiklos priežiūros ir kontrolės, nes šių paskirčių pastatai priskiriami prie negyvenamosios paskirties pastatų“, – rašoma savivaldybės Būsto administravimo skyriaus atsakyme.
Savivaldybės atstovai tikino, kad prie pastato esančios pakylos tvarkyti negali, nes ji nėra savivaldybės administruojamoje teritorijoje, tai paties pastato savininkų atsakomybė.
Šiuo metu Spaudos rūmų bendrija sprendžia, kaip pastato priežiūrą perduoti patiems šio pastato bendraturčiams, kad jie susitvarkytų griūvantį statinį. Šiuo metu vyksta savininkų apklausa.
„Sostinė“ kreipėsi ir į NŽT atstovus, bet per daugiau nei porą savaičių jie nurodytų prašymų nerado ir negalėjo paaiškinti, kodėl nedavė sutikimo remontams.
Buvo vadinama penkmečio statyba
Spaudos rūmai (architektas J.Koninas, inžinierius A.Kanapeckas) pradėti statyti 1979 m. Statybos užtruko maždaug iki 1986 m., nors pirmieji laikraščiai čia išspausdinti 1984 m.
Spaudos rūmai buvo vienas svarbiausių ir didžiausių tą penkmetį (1980–1985 m.) statomų sostinės objektų. Rūmų sąmata siekė 14 mln. rublių (galima palyginti: Televizijos bokšto sąmata – 8 mln. rublių).
Į pastatą persikėlė visų Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklai priklausiusių laikraščių ir žurnalų redakcijos, kurios prieš tai buvo išsimėčiusios po visą miestą. Gamybiniame korpuse įsikūrė leidyklos spaustuvė – pati didžiausia Lietuvoje.
Pastatą sudaro redakcinis korpusas ir gamybinis laikraščių spausdinimo korpusas. Be jų, kompleksui dar priklauso buitinis pastatas, sandėliai ir garažas.
Apie 61 metro aukščio pastatas tuo metu pateko į aukščiausių Vilniaus pastatų trejetuką.
Nors pastatas ir priskiriamas masinei gamybai ir atitinka to meto standartus (modulinė ar gelžbetoninė statyba), jį galima vadinti išskirtiniu. Dideli ištekliai skirti projektui ir išskirtiniam dizainui.
Interjerui taip pat nešykštėta: buvo naudojami dekoro elementai iš prabangiomis laikytų medžiagų – ąžuolo ir aliuminio.
