Tyrimą užsakiusi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, primena, kad, Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja 40 proc. energijos ir sudaro daugiau nei 35 proc. visos CO2 emisijos Europos Sąjungos šalyse.
Pastarasis šildymo sezonas gerokai patuštino gyventojų pinigines dėl rekordinių sąskaitų už šildymą, todėl daugelis jų ieško būdų, kaip sutaupyti ateityje. Vienas būdų – ne tik daugiabučio renovacija, bet ir alternatyvių šaltinių įsidiegimas jos metu, kuris padės sumažinti sąskaitas ir prisidės prie neigiamo poveikio klimatui mažinimo.
Tyrimas atskleidė, jog 57 proc. Lietuvos gyventojų gąsdina ekstremalūs gamtos reiškiniai, kurie kaskart primena, kad klimato kaita vyksta ir ji nesustos, jeigu nesiimsime atitinkamų veiksmų. 31 proc. respondentų nerimą kelia tirpstantys ledynai ir kylantis vandens lygis, 25 proc. – besikeičianti gamta (tam tikrų augalų ir gyvūnų išnykimas) ir kt.
80 proc. gyventojų pritaria, kad daugiabučių modernizacija prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Lyginant su 2019 m., šis rezultatas padidėjo 2 procentiniais punktais. Taip pat absoliuti dauguma gyvenančių daugiabučiuose norėtų įsidiegti inovatyvias energijos taupymo priemones, o 9 proc. apklaustųjų teigė, kad jau yra suplanavę tai padaryti.
„Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius renovuojant daugiabutį išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, kad jie supranta to naudą“, – sako APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.
Ar gyventojai aktyviai diegiasi atsinaujinančiuosius energijos šaltinius?
APVA teigimu, nuo 2020 m. gegužės 28 d. pagal Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimą šilumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti ir (ar) elektros energijai gaminti atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose aprašą, buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas atsinaujinančiųjų energijos šaltinių panaudojimo daugiabučiuose namuose projektams įgyvendinti.
Kvietimui baigus galioti (2021 m. gruodžio 31 d.) iš viso gautos 138 paraiškos, o į finansuojamų projektų sąrašą įtrauktas 131 projektas.
Net 100 daugiabučių pasirinko įsirengti saulės elektrines, 18 – šilumos siurblius (keturiuose iš jų įrengiant saulės elektrines, dviejuose – saulės kolektorius), 6 – geoterminį šildymą (iš jų keturiuose taip pat ir saulės elektrines), kolektorius karštam vandens ruošti taip pat įsidiegs 6 daugiabučiai, o viename daugiabutyje bus įrengtos saulės elektrinės, akumuliacinės talpyklos bei šilumos siurblys.
Šiandienėje geopolitinėje situacijoje alternatyvių šaltinių diegimas daugiabučiuose gyventojams suteikia galimybę užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Net 70 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad šis taupymo būdas yra itin svarbus ir aktualus, 26 proc. visiškai sutinka, 44 proc. sutinka. 75 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje daugiabučių namų atnaujinimas kaip energijos taupymo būdas yra itin svarbus ir aktualus.
*„Spinter tyrimų“ 2022 m. birželio 18–28 d. atliktas reprezentatyvus tyrimas. Jo metu buvo apklausta 1015 18–75 metų žmonių. 42 proc. iš jų gyvena nerenovuotame senos statybos daugiabutyje, dar 18 proc. – renovuotame arba naujesnės statybos būste, o dar 40 proc. – vieno ar dviejų butų name. (Užs. Nr. 22B222–15)
