Specialiųjų tyrimų tarnyba tvirtina, kad pakeitimas leistų sumažinti želdynų plotus, o tai būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms.
Tuo metu aplinkos ministras S. Gentvilas atkerta, kad želdynų plotai nemažės, o naująja tvarka želdynų tankio skaičiavimas pakeičiamas iš miesto lygmens į kvartalų ir dėl to visuomenės gyvenimo kokybė nenukentės.
Įrodinėja – blogiau nebus
Kaip yra iš tiesų? „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aplinkos viceministras Danas Augutis paaiškino, jog 2021 metais, priėmus naują Želdynų įstatymą, neliko tokių terminų kaip vietiniai, rajoniniai ir centriniai želdynai, anksčiau vertinti 3 kilometrų spinduliu, ir kurių norma buvo 25 kv. m. Juos tiesiog pakeitė atskirieji (skverai, parkai) ir priklausomieji želdynai (tai, kas auga sklype, kieme, prie namų).
Šiuo metu skaičiuojami tik atskirieji želdynai, tai pagal naująją tvarką daroma nebe 3 kilometrų, o 1 kilometro atstumu nuo kvartalo ribos.
Skaičiuojant 3 kilometrų spinduliu, teritorija sudarė beveik 3 tūkst. hektarų, dabar želdynai matuojami daug mažesnėje, 300 hektarų, teritorijoje, tad, jo žodžiais, natūralu, kad 25 kv. m skaičiuojami 3 tūkst. hektarų, arba 12 kv. m – 300 hektarų.
Kodėl siūloma matuoti kilometro spinduliu? „Idėja ta, kad, mokslininkų teigimu, žmonės lanko tik tas žaliąsias erdves, kurias įmanoma pasiekti pėsčiomis – čia racionalus vieno kilometro atstumas. O kad matavimas būtų paprastesnis – matuoti nebe nuo gyvenamojo namo, o kvartalo ribos“, – paaiškino viceministras.
Aplinkos ministerijos vertinimu, dėl pakeisto skaičiavimo želdynų norma nemažėja, kokia buvo, tokia ir lieka, kai kuriais atvejais didės. Jeigu egzistuoja atskirieji želdynai, anot pašnekovo, jų paversti kitais želdynais neįmanoma, nes paverčiant želdyną kita teritorija, puskilometrio atstumu turi būti sukurta kita analogiška teritorija.
Vilniaus miesto tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus teigė, kad šis AM atstovo išaiškinimas nenuramino, nes, jo žodžiais, želdynai buvo skaičiuojami kiek kitaip.
„Grįžtant prie pakeisto įsakymo, kuriame buvo numatyti 25 kv. m nuo bendrojo gyventojų skaičiaus. Šie 25 kv. m buvo skaidomi į vietinius, rajoninius ir centrinius želdynus. Jeigu kalbėtume apie atstumą, normatyve aiškiai parašyta, jog vietinio želdyno pasiekiamumas – 300 metrų, rajoninio – didžiausias pasiekiamumo spindulys 800 m. Tik nuo centrinio želdyno, tokio kaip Vingio markas, buvo numatytas 3 kilometrų atstumas. Teigti, kad želdynų bus daugiau ir kad atstumas bus sumažintas, nematau pagrindo. Parašyta priešingai“, – komentavo G. Tiškus.
D. Augutis aiškino, jog sudėtinga komentuoti, kodėl Seimas panaikino centrinio želdyno sąvoką. Problema su tokiais centriniais želdynais, kaip Vingio parkas, kad vieniems – jis centrinis želdynas, kiti šalia jo gyvena. Pagrindinė logika – paprastinti kategorijas, kad nebūtų diskusijų objektų, turėti vieną aiškią kategoriją, kurią galima pamatuoti, palyginti tarp miestų, gyvenamųjų rajonų: koks želdynų pasiekiamumas ir kiek jų tenka vienam gyventojui. Pagal tai būtų galima spręsti apie jų kiekį ir gyvenimo kokybę tam tikruose rajonuose.
G. Tiškus patikslino, kad 25 kv. m norma buvo skaičiuojama nuo viso miesto gyventojų. Skaidymas: vietiniai, rajoniniai centriniai – buvo pakankamai aiškus, juos buvo gana lengva suprojektuoti. Dabar parašyta: minimalus viešųjų atskirųjų želdynų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, gyvenančiam kvartale.
„Mes žinome, kiek gyventojų mieste, seniūnijoje, tačiau niekur nėra jokių duomenų, kiek gyventojų gyvena kvartale. Norint apskaičiuoti 12 kv. m yra du nežinomieji: atstumas ir kvartalo gyventojų skaičius. Mano galva, želdynų sumažės. Kai pasako, kad atsisakėme vietinių, rajoninių želdynų, palaukite: jie visi buvo atskirieji želdynai, o ši kategorija neišnyko. Normantyvas – 25 kv. m – buvo vietiniam želdynui. O dabar 12 kv. m. Mano galva, mes su šiuo pakeitimu turėsime mažesnį želdynų plotą“, – komentavo pašnekovas.
Įrodinėja, kad naujoji tvarka tikslesnė
Aplinkos ministerijos nuomone, suskaičiuoti ir palyginti bus paprasčiau, o tvarka gerokai aiškesnė, nors, kilus klausimų, bus papildomai diskutuojama su specialistais. „Tai – tvarka planavimui, ne motyvas panaikinti želdynus. Atskirieji želdynai kaip buvo, taip ir lieka saugomi. Joks atskirasis želdynas dėl šios tvarkos negali būti panaikintas. Yra tik želdynų didėjimo ambicija“, – tvirtino viceministras.
„Kas yra normatyvas? Tai – kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai, kurie daro įtaką kokybei, ir jie taikomi planuojant teritorijas. Jei šiuo metru trūksta normatyvo, 25 kv.m, gyvenamųjų rajonų kvartalų tankinimo negalėtume vykdyti, jei normatyvas atsiranda 12 kv. m, jau galime statyti daugiau.
Vilniaus mieste normatyvinių skaičių trūksta, problema yra, normatyvą sumažinus, galima statyti toliau. Atsirado galimybė sklypuose apskritai nenumatyti želdynų, o apželdinti stogus ir namų sienas“, – komentavo V. Tiškus.
AM viceministras nesutinka, kad sudaromos sąlygos dar labiau tankinti miesto, jo žodžiais, želdynai žmonėms bus dar lengviau pasiekiami.
Gyventojams kelia abejonių
„Akivaizdu, kad želdynai – žemė, kurią galima nupirkti pigiau nei rinkos kaina“, – komentavo klausytojas. Kitas dėstė, jog ši situacija kvepia korupcija ir apgaule. Kodėl sistema buvo bloga?
„Aš pats mačiau, kaip parkelio vietoje atsirado daugiaaukštis“, – komentavo klausytojas Tomas.
„Tvarkos pakeitimo priežastis labai paprasta. Įsigaliojus naujam įstatymui, turėjome sutvarkyti ir poįstatyminius aktus, kurių vienas buvo šis. Išnyko tokios kategorijos kaip centriniai želdiniai, reikėjo pergalvoti visą sistemą. Tuo pačiu metu gavome kitą reikalavimą, kad želdynų norma turės būti skelbiama viešai savivaldybėse. Pakeitimai turėjo teoriją labiau priartinti prie praktikos, ir kad žmonės galėtų pasitikrinti, kokioje aplinkoje gyvena“, – paaiškino viceministras.
„Mes esame Vilniaus miesto gyventojai, šis normatyvas palies mus asmeniškai. Pamačius rezultatą, diskusija ir kilo. Želdynų normos derinamos su Klaipėdos uosto direkcija. Kodėl? Visuomenė – sunkiai suprantamas dalykas, nes mes esame visa visuomenė. Yra Vilniaus bendruomenių asociacija, Lietuvos bendruomenių asociacija – ar jos dalyvavo svarstant šiuos pakeitimus? Mano galva, ne. Juolab šis normatyvas taikomas ne tik Vilniui, o visai Lietuvai“, – komentavo G. Tiškus.
Ar želdynų miestuose gali likti mažiau? Ar, kaip sako STT, sudaro grėsmę, kad jų mažės, ar tikrai, kaip pabrėžia AM, grėsmės nėra? Panašu, kad net ir profesionalams kyla klausimų, kaip reikės juos skaičiuoti.
„Naujus statome, o seni daugiabučių kvartalai perpildyti – viena aikštelė trims butams“, – svarstė klausytojas.
Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis kalbėjo, jog šis ažiotažas puikiai atspindi dabartinę situaciją. „Neseniai esame patvirtinę Vilniaus bendrąjį planą, esame išsistudijavę buvusias normas, skaitėme ir naująsias, galiu paprastai pasakyti, kad tiek remiantis senosiomis normomis buvo neįmanoma suskaičiuoti, ką reiškia 25 kv. m, tiek ir naujosiose neįmanoma išsiaiškinti, ką realiai reiškia tie 12 kv. m. Kai reglamentuojami nepamatuojami dalykai, tas skaičius gali būti koks nori.
Pagrindinė klausimas, ar tie, kurie rašė normas, pabandė pasižiūrėti, o ką reiškia tas 12 kv. m konkrečiam miestui. Kaip tai paveiks mūsų miestų struktūrą. Kiek gyventojams želdynų tenka dabar, kaip tai paveiks atskirų miesto dalių skaičiavimą. Šito nebuvo padaryta, todėl mes, dirbantys plėtros sektoriuje, ir tie, kurie stato, ir visuomenininkai, kurie šia tema domisi, tiesiog nebesupranta, dėl ko turėsime ginčytis ir aiškintis, kas yra nepamatuojama“, – kalbėjo M. Pakalnis.
Pašnekovo žodžiais, nėra teisinga atsisakyti keliapakopio normavimo, nes turime artimosios aplinkos želdynų, kuriuos gyventojai turėtų rasti už 200 m nuo savo būsto, ir ten trumpai leisti laiką. Kas nori ilgiau pabūti gamtoje, tam skirti didieji miesto parkai, kurių dydis turėtų būti 5 hektarai ir daugiau. Jei mes juos visus suniveliuojame, sunaikiname galimybes konvertuoti, pavyzdžiui, Naujamiestį.
Mažuosius želdynus jame sugebame kurti, didieji – šiek tiek toliau. Kiekvienoje miesto dalyje susiklosto skirtingas gyvenimo būdas. Vienaip gali daryti Naujamiestyje, kitaip – Karoliniškėse. Konkrečių dalykų nagrinėjimo ir įvertinimo nebuvo, tad visa tai tampa spekuliatyvia diskusija.
Ne visi kaltinimai pagrįsti?
M. Pakalnis mano, kad iš dalies naudojamasi sukeltu triukšmu. Reikia kalbėti apie žmonių, kurie rašė normas, profesionalumą. Priešingu atveju viskas tampa spekuliacija.
Jo žodžiais, normatyviniuose dokumentuose, įstatymuose, sąvokose yra daug neaiškumų, ne viskuo net galima remtis, reikia žiūrėti, kokie pajėgumai AM kažką keisti, o kol kas ši situacija kvepia nekompetencija.
Vilniuje, anot M. Pakalnio, nesunaikintas nė vienas želdynas, jie kuriami, pavyzdžiui, Naujamiestyje. Daug baimių ir spekuliacijų, reikia atsitraukti, ekspertiškai pasižiūrėti į tai, kas vyksta.
Klausytojas Tomas įvardijo parkelį Justiniškių gatvėje, prie mokyklos, kurio vietoje iškilo daugiabutis. Kitas klausytojas priminė Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių sankryžą, kur pastatytas viešbutis, biurų pastatas, išpjauti medžiai.
„Man atrodo, turėtume susitarti, kas yra želdynai. Ne kiekvienas plotas, kuriame auga pieva ir medžiai, yra laikomas želdynu. Miesto bendrajame plane sudėtos želdynų schemos, plotai, kurie yra miesto želdynai, ir kurių niekas niekada neužstatys“, – paaiškino M. Pakalnis.
Vyksta restitucija, kuomet teritorijos grąžintos miegamuosiuose rajonuose, iki šiol ši problema Vilniaus mieste itin aktuali.
Visiems besidomintiems vyriausiasis miesto architektas siūlytų paskaityti miesto bendrąjį planą, kiek kokiose miesto dalyse turime turėti želdynų ir kaip jie bus tvarkomi ar plečiami.
Želdynų trūksta, pavyzdžiui, Naujamiestyje, bet žmonės nori ten gyventi. Visų prioritetai skirtingi.
Seimo narys Linas Jonauskas kalbėjo, jog įvyko didžiulis nesusipratimas, nes deklaruodama žaliąjį kursą, valdžia priima abejotinus sprendimus, nekalbant apie mazuto deginimą Vilniuje.
„Situacija su želdynais, mano galva, apgailėtina. Visuomenininkai, nevyriausybinės organizacijos, opozicija prašė ministro atšaukti šį įsakymą, jis daugiau nei nesusipratimas.
Per pusę sumažinti želdynų normas. Suprantu, kad tuose senuose kvartaluose, kur nebėra galimybės, galbūt, ten reikia palikti kaip yra, bet ten, kur miestas plečiasi, turėtų būti palikti senesni normatyvai, kurie užtikrintų žmogaus teisę gauti gryno oro, pabėgioti vaikams, bet to nėra.
Šis sprendimas prieštarauja Vyriausybės programai, kurioje teigiama, jog bus rūpinamasi želdynais, ir jų nemažės. Paskutiniai AM sprendimai protu sunkiai paaiškinami, gal mes, visa Lietuva, nieko nesuprantame, o ministro komanda nesugeba iškomunikuoti“, – kalbėjo L. Jonauskis.
Paskambinęs vilnietis Rimas taip pat piktinosi, jog užstatoma viskas, net miškai.
