Dauguma lietuvių šiandien teišgali įsigyti pigiausią būstą: paaiškino, kodėl tai nėra blogai

Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama. Situaciją dar labiau apsunkina būsto palūkanų normų augimas, kas reiškia didesnes įmokas bankui, jei būstas perkamas su paskola. NT eksperto teigimu, šiandien renkantis būstą reikia atsižvelgti ne tik į dabartinę jo kainą, bet ir į tai, kiek ilgainiui pabrangs paskolos įmokos. Dėl to, pasak Remigijaus Pletero, geriau rinktis saugesnį variantą – pigesnę ekonominę būsto klasę.

Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama.<br>V.Skaraičio nuotr.
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje, o ypač sostinėje, kaip ant mielių augant nekilnojamo turto (NT) kainoms, vis didesnei daliai gyventojų svajonė įsigyti nuosavą būstą tampa sunkiau įgyvendinama.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 11, 2022, 2:25 PM, atnaujinta Aug 11, 2022, 2:26 PM

Kainos auga dramatiškai

Žvelgiant retrospektyviai, NT bendrovės „Bonava Lietuva“ rinkoje parduodamų būstų analizė rodo, kad dar praėjusių metų pirmąjį ketvirtį prestižinio būsto Vilniuje kaina už kvadratinį metrą su daline apdaila svyravo nuo 2,5 iki 3 tūkst. eurų. Populiariausiose rinkose, tai yra vidutinės klasės projektuose, su tokia pat apdaila vieno kvadratinio metro kaina tuo metu svyravo nuo 1,8 iki 2,45 tūkst. eurų, kai tuo tarpu ekonominės klasės būsto kvadratinio metro kaina siekė vos 1,8 tūkst. eurų.

„Buvus tokioms kainoms ir vertinant tai, kad tuo metu itin sparčiai augo ekonomika, visiškai normalu, kad vidutinės klasės būstai buvo populiariausi – tokius 2021 m. pirko daugiau nei 70 proc. naujakurių. Tuo tarpu ekonominės klasės būstus įsigijo vos 20 proc. gyventojų. Šiandien tikslių skaičių dar neturime, bet matome, kad situacija keičiasi iš esmės“, – sako NT ekspertas R. Pleteras.

Anot jo, įprastai gyvenamojo būsto rinkai būdingi cikliški svyravimai, dažnai priklausantys nuo kelių visiems suprantamų priežasčių – ekonominės padėties šalyje, bankų požiūrio į skolinimąsi, gyventojų pajamų augimo ir pačio gyventojų skaičiaus augimo. Tačiau pastarieji metai buvo kitokie.

„Pandemijos laikotarpiu fiksuoti net keli kainų šuoliai susiję su karantinais, nes staigiai augo nuosavo būsto paklausa, o tuo pat metu ėmė strigti statybinių žaliavų tiekimas. Kitas ryškus šuolis įvyko visai neseniai – po prasidėjusio karo Ukrainoje, kai dar labiau išbrango statybos kaštai, mažėjo ir brango darbo jėga, o šalia viso to dar įsismarkavo infliacija. Tokių vėjų NT rinka Lietuvoje dar nebuvo patyrusi. Galima sakyti, jog visus ištiko savotiškas šokas, kuris lėmė tikrą chaosą“, – sako R. Pleteras.

NT ekspertas sako, kad šiandien rinkoje už vidutinės klasės būsto kvadratinį metrą su daline apdaila vidutiniškai prašoma 4 tūkst. eurų, o prestižinio būsto kainos siekia ir 6, ir 7 tūkst. už kvadratinį metrą – kartais ir dar daugiau.

„Brangimo neišvengė ir ekonominė klasė, nes pastatų konstrukcijos ir energetinė klasė – nesvarbu ar daugiabutis yra prestižinės klasės, ar ekonominės – reikalauja tokios pat kokybės, tai reiškia tokių pačių medžiagų statyboms, kurios taip pat brangsta.

„Dėl to ekonominės klasės būstų kainos šiuo metu yra šoktelėjusios į viršų tiek, kad jau susilygino su 2019 m. siekusiomis net ne vidutinio, o prestižinio būsto kainomis. Šiuo metu ekonominio būsto kvadratinio metro kaina su daline apdaila Vilniuje viršija 2 tūkst.“, – dėsto R. Pleteras.

Ekonominė klasė vis dar daugelio kišenei

„Bonava Lietuva“ vadovas sako, kad gyvenamojo būsto skirstymas pagal klases labiau yra susijęs ne su pačio būsto kokybe, tačiau dažnais atvejais su jo vieta arba papildomomis paslaugomis, tokiomis kaip apsauga, priežiūra, patarnavimais.

„Prestižiniai būstai įprastai yra miesto centre, Senamiestyje, Užupyje, Žvėryne ar Paupyje. Vidutinė klasė vyrauja Naujamiestyje, Žirmūnuose ar, pvz., Šnipiškėse. Tuo tarpu ekonominė klasė dominuoja Fabijoniškėse, Pašilaičiuose, Pilaitėje ar Bajoruose“, – aiškina R. Pleteras ir priduria, kad būtent šiuose mikrorajonuose šiandien būstai yra labiausiai prieinami vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.

NT ekspertas pataria, kad renkantis būstą svarbiausia yra ne jo prabangos klasė, o tai, ar jame bus patogu gyventi, taip pat kaip gerai išvystyta šalia esanti infrastruktūra, kaip patogiai ir ar apskritai įrengtos kaimynystės ir laisvalaikio erdvės. Be to, kaip teigia R. Pleteras, būsto klasės gali „migruoti“ – iš vienos klasės pereiti į kitą, priklausomai nuo būsto įrengimo.

„Šiais laikais ypač sparčiai keičiasi gyvenimo standartai, poreikiai ir vertybės. Visi naujakuriai yra reiklūs kokybei, todėl šiandien pardavėjai siūlantys ekonominę klasę iškart su pilna apdaila gali pasiūlyti net geriau įrengtą būstą nei žmogus pats įsirengtų, atsižvelgiant į nekontroliuojamą statybinių medžiagų ir darbo jėgos kainų augimą“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.